Naujienos

Iš ciklo „Profesorius ir jo mokykla“: prof. Irenos Uss-Armonienės ir prof. Rimanto Armono kūrybos vakaras

Balandžio 29 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ pakvietė klausytojus į ciklo „Profesorius ir jo mokykla“ renginį, skirtą pianistės prof. Irenos Uss-Armonienės ir violončelininko prof. Rimanto Armono kūrybinei ir pedagoginei veiklai paminėti. Organizuojant šiuos vakarus siekiama supažindinti publiką su kuo daugiau talentingų, skirtingų sričių pedagogų, kurie patys yra puikūs muzikantai, savo žiniomis besidalijantys su jaunąja karta. Pradėdama  kūrybos vakarą skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė ir renginio vedėja Aldona Daučiūnienė džiaugėsi, kad šio vakaro svečiai yra būtent tokie – trys garsūs menininkai ir pedagogai: žymi Lietuvos pianistė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė, Lietuvos muzikos ir teatro (LMTA) Koncertmeisterio katedros vedėja, kamerinių ansamblių „Armonas-Uss Duo“ ir „Armonų trio“ narė Irena Uss–Armonienė, violončelininkas, profesorius, LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, „Auksinio disko‘‘ laureatas, „Armonas-Uss Duo“ ir „Armonų trio“ narys Rimantas Armonas ir vienas iš renginio vedėjų, operos solistas, LMTA profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas.

Vakaro svečiai ir vedėjai.

Prof. V. Prudnikovas atskleidė, jog violončelė yra unikalus instrumentas, iš kurio net dainininkai mokosi tembrinių spalvų, vibrato bei glissando. Švelniu violončelės skambesiu vakaro metu dalijosi prof. R. Armono studentės: Barbora Gailiūtė, Kornelija Morkevičiūtė, Monika Tijūnonytė. Joms fortepijonu akompanavo prof. I. Uss-Armonienės studentės: Ugnė Kaušiūtė, Kamilė Kaučikaitė, Laura Opanaitė.

 
Groja profesorių studentės.

Profesorius juokavo, kad meilė ir muzika yra labai susiję dalykai – vienas negali egzistuoti be kito. Būtent meilė ir muzika į grandiozinį duetą sujungė ir šiuos du žmones. Profesorė I. Uss-Armonienė atskleidė, jog prie judviejų susitikimo prisidėjo ir meilė kalnams. Muzikantų pora susipažino studijų laikais kelionėje į Karpatus. Po jos muzikantai pradėjo kartu groti. Koncertmeisterių katedros studentams buvo reikalingi solistai, tad jaunoji pianistė paprašė prof. R. Armono jai iliustruoti. Muzikantų pora kartu tebegroja iki šiol.


Profesoriai I. Uss-Armonienė ir R. Armonas.

V. Prudnikovas švelniai pridėjo, kad iš meilės gimsta didūs šedevrai, vienas iš jų – profesorių sūnus Edvardas. Edvardas Armonas, taip pat žymus violončelininkas, nuo mažens violončelės paslapčių mokėsi pas savo tėvą. Baigęs mokyklą studijavo LMTA, taip pat prof. Rimanto Armono klasėje. Studijas tęsė Vokietijoje, Kelno aukštojoje muzikos mokykloje. Muzikantų pora labai didžiuojasi savo sūnumi. I. Uss-Armonienė atskleidė, kad, nors anksčiau ir buvo Edvardo fortepijono mokytoja, vėliau tapo scenos partnere. Šeimyninis duetas kartu turėjo daug įsimintinų koncertų. Vienas jų – M. Rostropovičiaus garbei skirtas III violončelės festivalis Kronberge, kuriame Edvardas tapo laureatu. 

Pasakodamas apie savo paties mokytojus, prof. R. Armonas teigė, kad „mokytojus prisimeni visą gyvenimą“. Profesorius pažymėjo, jog kiekvienas mokytojas vienaip ar kitaip prisidėjo prie to, koks jis yra šiandien. Prof. R. Armonas mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo LMTA, tobulinosi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje. Prof. I. Uss-Armonienė pasidalijo, kad jos kaip pianistės karjera buvo nulemta jai dar negimus. Profesorės mama mokėsi Vilniaus konservatorijos Dainavimo katedroje, brolis taip pat buvo pianistas, tad namuose visad skambėdavo daina. Tai ir buvo didysis įkvėpimas rinktis muzikos kelią. Žymi pianistė, kaip vieną svarbiausių savo gyvenimo mokytojų, atsimena prof. Jurgį Karnavičių. Tai buvo itin išsilavinusi ir intelektuali asmenybė, padėdavusi savo studentams susipažinti su naujausiomis meno tendencijomis ir pasaulio aktualijomis.


Publika.

Muzikantų pora į gyvenimą išleido didelį būrį studentų. Prof. R. Armonas parengė 50 violončelininkų ir daugiau kaip 100 kamerinio ansamblio atlikėjų. Prof. I. Uss-Armonienė juokavo, kad savo studentus skaičiavo iki pirmojo šimto. Žymi pianistė džiaugėsi išugdžiusi daug puikių muzikantų, kuriuos visada smagu matyti bei sutikti scenoje. 

A. Daučiūnienei buvo smalsu sužinoti, kokios turi būti pedagogo savybės, įkvepiančios studentus siekti aukštumų. Prof. R. Armonas atskleidė, kad jo pedagoginėje praktikoje be būtinos teorinės medžiagos yra daug eksperimentavimo. Tam, kad jaunimas norėtų būti ant scenos, jiems reikia parodyti pavyzdį, paskaitų metu atrasti tam tikrą „chemiją“. Profesorius džiaugėsi savo studentų aukštu muzikiniu lygiu ir galimybe su jais kartu groti scenoje. Prof I. Uss-Armonienė antrino, jog pedagogo talentas yra didi paslaptis. Bendraujant su jaunais žmonėmis vyksta įdomūs procesai. Iš pradžių darbas gali būti sunkus, neduodantis vaisių, tačiau vėliau, įvykus lūžiui, kažkas atsitinka ir su studentu pradedama bendrauti kaip su kolega. Kaip didžiausią stimulą studentams tobulėti, profesorė įvardijo sceną. Be jos neįmanoma pajusti muzikinio malonumo.

Profesoriai bei jų studentai po koncerto.

Šio vakaro svečiai – ne tik garsūs pedagogai, bet ir ryškūs atlikėjai, skaičiuojantys per 800 koncertų visame pasaulyje: Kanadoje, Afrikoje, daugelyje Europos šalių. Prof. I. Uss-Armonienė juokavo, jog labiausiai įsimena koncertai, kuriuose kas nors nutinka ne pagal planą. Profesoriai stengiasi groti ne tik klasikinę, bet ir šiuolaikinę muziką, ypač lietuvių kompozitorių, įtraukusių muzikantų porą į naujos muzikos atlikimo sūkurį. Lietuvių kompozitorių šiuolaikinės muzikos garsinimas pasaulyje tapo prof. I. Uss-Armonienės ir prof. R. Armono misija. Prof. I. Uss-Armonienė džiaugėsi, kad su šiais kompozitoriais juos jungia labai gražus ryšys. 

Vakaro metu skambėjo: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Noktiurnas cis – moll“ (VL 178), Gasparo Kasado „Requiebros“ violončelei ir fortepijonui, Anatolijaus Šenderovo keturios miniatiūros violončelei ir fortepijonui „Id. Sostenuto“ (II d. Rubato, III d. Andante non troppo, IV. D Allegretto), Frideriko Šopeno „Largo“ violončelei ir fortepijonui, Choakino Nin i Kasteljanos (Joaquin Nin y Castellanos) ispaniška siuita violončelei ir fortepijonui „Id. Vieja castilla“, (II d. Murciana, III d. Asturiana, IV d. Andaluza), Edvardo Elgaro „Salut d’Amour“ keturioms violončelėms ir fortepijonui (aranž. Rimanto Armono).

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ specialistė Rugilė Garbaliauskaitė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA