Naujienos

Tvariai judėti į priekį: Lietuvos sveikatos sistemos pokyčiai

2025 05 08

Gegužės 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko monografijos „Lietuvos sveikatos sistema pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“ pristatymas, kurį organizavo Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas ir Lietuvos mokslų akademija. Renginį moderavo akad. Vytautas Nekrošius.

Renginį pradėjęs LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad matome akivaizdžius teigiamus pokyčius šalies sveikatos sistemoje. Pagerėjo sveikatos apsaugos įstaigų infrastruktūra, išaugo gyvenimo trukmė. Tačiau iššūkių vis tiek netrūksta. Stinga medikų, slaugytojų, gyventojus gąsdina medicinos įstaigų centralizavimas ir pan. Todėl tokie susitikimai leidžia aptarti ir geriau suvokti, ką dar turime padaryti.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad su kai kuriais knygos faktais ir teiginiais jau yra susipažinęs. Todėl gali patvirtinti, kad ją verta perskaityti. Nepriklausomybės pradžioje iškeltas tikslas pasiekti Švedijos išsivystymo ir visuomenės gerovės lygį. Vis dar jo siekiame, todėl mokslinė analizė būtina, kad galėtume tvariai judėti į priekį.  

Apie Lietuvoje prieš pusšimtį metų pradėtus socialinės infrastruktūros tyrimus LMA kalbėjo akad. Antanas Buračas. Tai buvo pažangus projektas, kadangi šalies ekonomikos vystymasis priklauso ir nuo socialinių veiksnių: dirbančiųjų sveikatos, tvarios ekologinės plėtros ir pan. Džiugina ir Lietuvos socialinė pažanga, pasiekta įstojus į Europos Sąjungą. Ekonomikos pažanga leido padidinti socialines išmokas, pagerinti kaimo gyventojų ir asmenų su negalia integraciją. Deja, dar lieka nemažai spręstinų problemų. Būtina ieškoti būdų, kaip paskatinti išsilavinusį jaunimą grįžti į Lietuvą, mažinti vieną didžiausių Europoje socialinę atskirtį. Pertvarkyti ekonominę politiką pagal ES rekomendacijas. Akademikas sakė tikįs, kad šis leidinys galbūt prisidės prie socialinės pažangos spartinimo.

Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad tai jau trečioji knyga, skirta šiai temai. Džiugu, kad pavyko pasiekti pažangos, priėmus Nacionalinę sveikatos koncepciją. Galbūt todėl, kad buvo laikomasi principo „Sveikata visose srityse“. Pažvelgus į ekonomines problemas kompleksiškiau, pavyko sumažinti savižudybių, mirčių darbo vietoje skaičių. Dar vienas principas, kurio buvo laikomasi – „Sveikata visoms politikoms“. Tai reiškia, kad sveikatai skiriamos lėšos reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo. Buvo sukurtas mišrus sveikatos finansavimo modelis. Šie darbai ir idėjos gali paskatinti ir kitas ES šalis imtis panašių tyrimų. Esmė – išlaikyti kompleksinį požiūrį, nes visuomenės sveikatinimas naudingas ne tik kiekvieno mūsų savijautai, bet ir ekonominiam šalies klestėjimui.

Ekonomistas, buvęs Lietuvos sveikatos apsaugos ministras dr. Gediminas Černiauskas, parengęs ne vieną studiją sveikatos priežiūros tema („Lietuvos sveikatos sektorius amžių sandūroje“, „Sveikatos draudimas Lietuvoje“ ir t. t.), savo kalboje pateikė keletą pavyzdžių, liudijančių, jog negalima užmiršti senų tiesų, modelių, kurie padeda paaiškinti šiuo metu vykstančius socialinius procesus (imigracijos ir emigracijos pokyčiai, šalių nevienodo ekoniminio augimo priežastys). Knygoje pateikiama nemažai svarbių duomenų, kurie padeda suprasti, kodėl Lietuvoje, mažėjant gyventojų, auga dirbančiųjų skaičius. Arba  įvertinti, kokie veiksmai iš tiesų padėjo išgelbėti tūkstančius gyvybių keliuose. Knygoje sukaupta informacija gali padėti efektyviau valdyti įvairius socialinius procesus ir parinkti efektyvesnes politikos priemones.

Akad. Romas Lazutka kalbėjo apie sąsajas tarp pajamų, skurdo ir sveikatos. Deja, šiuo metu labiausiai skursta pensininkai Baltijos šalyse. Tačiau jis tvirtino, kad šis skurdas priklauso ne nuo šalių ekonominės galios, bet daugiausia nuo politinių sprendimų. Vadinasi, galime išspręsti šias problemas, kadangi socialinė nelygybė ne tik blogina vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo sąlygas, bet mažina ir gimstamumą. Vaizdžiai sakant, dėl to šiuo metu teisė turėti anūkų Lietuvos seneliams yra apribota. 

Nacionalinio vėžio instituto Mokslo administravimo skyriaus vedėjas Irvinas Kairys kalbėjo apie laikotarpį (nuo 2007 m.), kurio metu penkis kartus sumažėjo mirčių keliuose, du kartus sumažėjo savižudybių, įveikta COVID-19 pandemija. Tai pasiekta, naudojant įvairių priemonių kompleksą. Deja, nors pasiekimai akivaizdūs, tačiau pagal savižudybes vis tiek dar esame priešpaskutiniai Europos Sąjungoje, o pandemijos metu užfiksuota net 15 tūkst. perteklinių mirčių, palyginti su 2019 metais. Tad darbus būtina tęsti. 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius akad. Rimantas Benetis kalbėjo apie neigiamas tendencijas sveikatos priežiūros industrijoje. Jo manymu, tarp didžiausių problemų galima paminėti išaugusį biurokratinio darbo krūvį medikams. Dėl to trūksta laiko pacientams, auga klaidų tikimybė. Be to, medicina, ypač precizinė, tampa itin brangi. Lietuvos medikai pasiruošę taikyti modernius chirurgijos ir diagnostikos metodus. Tačiau būtina neužmiršti, kad tokio lygio specialistų rengimas užtrunka iki 14 metų. Ar tam turėsime išteklių? Įtakos turi ir globalizacijos veiksniai. Pavyzdžiui, medikus vilioja tokios šalys kaip Vokietija ar Jungtinė Karalystė, kur labai trūksta medikų ar slaugytojų. Ten atlyginimai kur kas didesni. Medicinos personalo problemą mėginama bent iš dalies spręsti, rengiant „išmaniąsias“ slaugytojas. Taigi, susiklosčiusią situacją sveikatos apsaugos sistemoje būtina inventorizuoti, visapusiškai įvertinti ir priimti būtinus sprendimus. Knyga „Lietuvos sveikatos sistema pilnametystės Europos Sąjungoje sulaukus“ yra teisingas ir svarbus žingsnis, siekiant šių tikslų.

_________________

Monografijoje analizuojama Lietuvos socialinė ekonominė raida, pabrėžiant sveikatinimo temą 2010–2024 metų laikotarpiu. Per tuos metus Lietuvai teko įveikti tris krizes (2008–2010 m. finansinę, 2020–2022 m. COVID-19 pandemijos ir 2021–2023 m. hiperinfliacijos), spręsti 2022 m. prasidėjusio ir monografijos rengimo laikotarpiu tebesitęsiančio karo Ukrainoje sukeltas problemas. 

Autorių nuomone, ne pastarojo laikotarpio krizės, o Lietuvos pasiekimai yra tai, kas 2024 metus skiria nuo 2010-ųjų. Monografijoje apžvelgiama sveikatos ir kitų ūkio sektorių sąveika, parodant medicininei bendruomenei aktualų nemedicininių sektorių poveikį žmonių sveikatai ir sveikatos sektoriaus reikšmingą įtaką ne medicininiams visuomenės plėtros parametrams. Tai trečioji knyga, aprašanti Lietuvoje socialinę ir ekonominę raidą, akcentuojant sveikatinimo temą Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1990 metais. 

Pirmojoje trilogijos knygoje „Pirmasis reformų dešimtmetis“ (2000) buvo nagrinėjamas sveikatos sistemos pokyčių kontekstas Lietuvai formuojant savąjį valstybingumą, atkuriant 1940 metais prarastus ryšius su Vakarais, rengiant ir įgyvendinant pamatinius sveikatos politikos principus. Antrojoje trilogijos knygoje „Lietuvos sveikatos sistema amžių sandūroje“ (2010) aprašyti Lietuvos veiksmai, gludinant teisinius, organizacinius ir vadybinius finansinius sveikatos sistemos valdymo instrumentus laikotarpiu, kuriuo Lietuva jau buvo apsisprendusi laikytis Vakarų krypties, bet dideliais pasiekimais pasigirti dar negalėjo. Trečioji knyga pratęsė Lietuvos sveikatos sistemos apžvalgą pastarąjį dešimtmetį plačiame ekonominės ir socialinės pažangos kontekste.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA