- Apie LMA
-
Dokumentai
- Teisinė informacija
- Statutas
- Strateginis veiklos planas
- LMA narių rinkimų reglamentas
- Reikalavimai renkamiems nariams
- Prezidiumo rinkimų reglamentas
- Užsienio narių iškėlimo tvarka
- LMA skyrių ir kitų padalinių nuostatai
- Pareigų paskirstymas
- Finansų kontrolės taisyklės
- Finansinės ataskaitos
- Viešieji pirkimai
- LMA norminiai vietiniai teisės aktai
- Bendradarbiavimo sutartys
- Mokslininko etikos kodeksas
- Sudėtis
-
Veikla
- LMA veiklos ataskaita
- LMA narių visuotiniai susirinkimai
- Rinkimai
- LMA leidyba
- Informacinis leidinys „LMA žinios“
- Premijos ir stipendijos
- Tarptautiniai ryšiai
- Baltijos šalių intelektinis bendradarbiavimas
- Skyriaus „Mokslininkų rūmai“ veikla
- Bendradarbiavimas su regionais
- LMA ir akademikai žiniasklaidoje
- ES SF parama LMA
- Renginiai
- Knygos
- Jaunoji akademija
- LMA komisijos
Naujienos
Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam mokslų daktarui Aleksandrui Laucevičiui – 75
2025 05 21
Gegužės 21 d. Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam mokslų daktarui Aleksandrui Laucevičiui sukanka 75-eri metai.
Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Akademiką gražios sukakties proga.
Labai vertiname Jūsų ilgametę ir sėkmingą mokslinę, pedagoginę, organizacinę bei klinikinę veiklą, didžiulį ir svarų indėlį į medicinos mokslą, ypač Lietuvos širdies ir kraujagyslių tyrimus, dėkojame už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Už svarų indėlį į medicinos mokslo plėtrą, ilgametę mokslinę veiklą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų tyrimams, išskirtines kompetencijas ir jaunosios kartos ugdymą, aktyvią bei nuoširdžią veiklą Lietuvos mokslų akademijoje, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje, esate apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu.
Iš širdies linkime Jums tolesnės sėkmės, neblėstančios energijos, sveikatos, gyvenimo pilnatvės ir kuo geriausios kloties Jums ir Jūsų artimiesiems.
--------------------------
Aleksandras LAUCEVIČIUS (g. 1950 m. gegužės 21 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas kardiologas, profesorius habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, vienas širdies klinikinės elektrofiziologijos Lietuvoje pradininkų ir šiuolaikinės kardiologinės pagalbos sistemos Lietuvoje organizatorių. Sukūrė kardiologų mokyklą. Akademikas gimė ir augo gerai žinomo Lietuvos terapeuto ir kardiologo prof. Liubomiro Laucevičiaus šeimoje. 1974 m. baigė Vilniaus universitetą (VU) ir pradėjo dirbti Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute. Nuo 1981 m. VU dėstytojas, nuo 1991 m. profesorius, 1991–2002 m. Kardiologijos klinikos vadovas, nuo 2002 m. Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius, 2003–2013 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų generalinis direktorius, nuo 2012 m. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Inovatyvių diagnostikos, gydymo ir sveikatos stebėsenos technologijų skyriaus vedėjas, vyr. mokslo darbuotojas. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys (2012), nuo 2022 m. VU profesorius emeritas.
Iš kairės: akademikai Vytautas Jonas Sirvydis, Aleksandras Laucevičius, Valdemaras Razumas ir Giedrius Uždavinys.
Rengdamas kardiologijos krypties daktaro disertaciją (apginta 1988 m.), A. Laucevičius gilinosi į širdies laidumo sistemos ir ritmo sutrikimus, kartu su fiziku prof. Aloyzu Sakalu (vėliau – Nepriklausomybės Akto signataru) sukūrė naują ir originalų metodą neinvaziniam širdies laidžiosios sistemos (Hiso pluošto) potencialų registravimui, ir panaudojant šią metodiką paskelbė daug kardiologijos mokslui ir praktikai reikšmingų darbų. Taip pat tyrė širdies nepakankamumo diagnostiką, ūmaus miokardo infarkto ir sudėtingų širdies aritmijų gydymo būdų optimizavimą, vykdė širdies ir kraujagyslių vaizdinimo metodų (ultragarsinių, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso ir vieno fotono emisinės tomografijos) integravimo mokslo tyrimus, pažeisto širdies raumens regeneravimo medikamentinių ir instrumentinių metodų paiešką, kūrė naujus išeminės ligos diagnostikos ir gydymo metodus. Trijų išradimų autorius. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių. Knygų ir vadovėlių „Vidaus ligos“ (1996), „Širdies aritmijos“ (2003), „Širdies ir kraujagyslių sistemos chronobiologijos ir chronoterapijos pagrindai“, „Didelės kardiovaskulinės rizikos pirminės prevencijos strategija Lietuvoje“ „Širdies ir kraujagyslių sistemos chronobiologijos ir chronoterapijos pagrindai“ (2018) autorius ir bendraautoris. Jungtinių Amerikos Valstijų kardiologų kolegijos, Šiaurės Amerikos širdies elektrofiziologijos ir stimuliacijos draugijų, Europos širdies draugijos tikrasis narys. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas (1999–2007); Lietuvos širdies asociacijos steigėjas ir prezidentas (1994–1999). Projekto „Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo, modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“ iniciatorius, rengėjas ir vadovas (2004–2007), taip pat daugelio kitų tarptautinių ir Lietuvos mokslo ir praktikos programų rengėjas ir dalyvis. Organizavo daugiau kaip 30 tarptautinių mokslo konferencijų ir kongresų aritmologijos, hipertenzijų bei farmakoterapijos sričių temomis.
Iš kairės: akademikai Aleksandras Laucevičius, Limas Kupčinskas, Mečislovas Žalakevičius, Kęstutis Kilkus ir kiti.
Stažavosi Diuseldorfo universiteto Kardiologijos klinikoje (1983–1984 m., Vokietija), 2005 m. – Taipėjaus veteranų bendrojoje ligoninėje (Taipei Veterans General Hospital, Taivanas), 2008 m. – Eseno universiteto Kardiologijos klinikoje (Vokietija), 2011 m. – Harvardo universiteto organizuotuose kardiovaskulinės medicinos tobulinimo kursuose ir kt. Buvo daugiau kaip 30 mokslinių ir klinikinių vaistų studijų pagrindinis tyrėjas, šešių tarptautinių mokslo komitetų (Steering Committee) narys, daugelio mokslo žurnalų redakcinių kolegijų narys. Vadovavo daugiau kaip 20 apgintų daktaro disertacijų.
Lietuvos mokslų akademijos narių išvažiuojamasis susirinkimas VUL Santaros klinikose. Antras iš kairės akad. Aleksandras Laucevičius.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu kartu su doc. Juozu Oleku, prof. Viliumi Grabausku ir kitais daug prisidėjo prie Lietuvos gydytojų sąjungos atkūrimo, taip pat šalies gydytojų rengimo ir tobulinimo sistemos reorganizavimo pagal ES standartus. Labai reikšminga A. Laucevičiaus veikla (kartu su prof. Rimgaudu Nemicku (JAV) ir prof. V. Grabausku) organizuojant 1992–1997 m. jaunų VU ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojų ir docentų 3 mėn. stažuotes Čikagos Lojolos universiteto ligoninėje – per tą laikotarpį daugiau kaip 40 jaunų Lietuvos klinicistų tobulinosi šio JAV universiteto ligoninėje, vėliau nemažai jų tapo garsiais gydytojais, profesoriais, akademikais.
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nariai: iš kairės pirmoje eilėje akademikai A. Laucevičius, R. Dubakienė, V. Šikšnys, B. Basys, Z. A. Kučinskienė, B. Juodka, V. Borutaitė, dr. J. Olechnovičienė, akad. V. Rančelis; iš kairės antroje eilėje akademikai G. Motuza Matuzevičius, J. Kulys, K. Sasnauskas, V. Kučinskas, V. Sirvydis, S. Klimašauskas, M. Žalakevičius, K. Kilkus, A. Grigelis, J. R. Naujalis; trečioje eilėje iš kairės akademikai S. Olenin, G. Valkiūnas, V. Būda, V. A. Tamošiūnas, L. Kupčinskas, R. Mokrik, K. Strupas.
Akademikui A. Laucevičiui 2007 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas, 2008 m. apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle „Už pagarbą žmogui ir medicinai“, 2012 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2020 m. suteiktas metų kardiologo vardas, 2025 m. apdovanotas LMA atminimo medaliu.
Akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas,
dr. Jadvyga Olechnovičienė, skyriaus vyriausioji koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos
Daugiau apie akademiko Aleksandro Laucevičiaus gyvenimą ir veiklą skaitykite:
https://naujienos.vu.lt/prof-a-laucevicius-neisivaizduoju-savo-gyvenimo-be-vilniaus-universiteto/
