Naujienos

Lietuvos mokslų akademija atsiskaitė Seimui

Gegužės 21 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys lankėsi Seime, kur Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje pristatė LMA 2024 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė įvairialypę akademijos veiklą. Pavyzdžiui, keturiuose visuotiniuose susirinkimuose buvo kalbama apie tarptautinio mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, kompiuterinę saugą, dirbtinį intelektą ir pan. Kaip ekspertinė institucija, patarianti Vyriausybei, Seimui ir Prezidentūrai, LMA parengė kelias rezoliucijas ir siūlymus. Pavyzdžiui, knygą apie COVID-19 pamokas, nes tai gali būti ne paskutinė pandemija. Rezoliucijoje dėl doktorantūros siūlomos priemonės padaryti ją patrauklesnę jauniesiems mokslininkams. Per metus iš viso organizuoti 145 renginiai. Tarp jų vyravo mokslo politikai, mokslo žinių sklaidai skirti renginiai, mokslinės konferencijos, apdovanojimų teikimo ceremonijos. LMA vykdo nemažai konkursų, dalyvauja skiriant LR prezidentų vardines stipendijas, Lietuvos mokslo premijas, skiria LMA vardines premijas. LMA nariai per metus atliko kelis šimtus mokslo ekspertizių. Akademija bendradarbiauja su Punsko valsčiumi (taip skatinama lietuvybė), įvairiomis Lietuvos savivaldybėmis. Kaune pernai buvo atidarytas pirmasis šalyje mokslo populiarinimo muziejus „Mokslo sala“, prie kurio atsiradimo prisidėjo ir LMA, nors procesas truko daugiau nei dešimt metų.

Pažymėtina, kad LMA aktyviai veikia tarptautinėje erdvėje. Pasirašytos  ar atnaujintos bendradarbiavimo sutartys  su Europos šalių mokslų akademijomis (Vengrijos, Moldovos, Albanijos), taip pat sutartis su Ateities medicinos fondu ir Trečiojo amžiaus universitetų asociacija. Dalyvauta su Prezidentūra organizuojant Trijų jūrų iniciatyvos aukščiausio lygio susitikimą lydinčią konferenciją. Buvo pasirašytas trijų Baltijos šalių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų memorandumas dėl Baltijos šalių apdovanojimų „Moterims moksle“. Glaudūs ryšiai palaikomi su Taivaniečių atstovybe Lietuvoje ir Taivano mokslų akademija, su pastarąja pasirašytas savitarpio supratimo memorandumas. Tarptautinės mokslo tarybos Europos narių susitikime J. Banys išrinktas į šio Europos padalinio valdybą.  LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai aktyviai bendradarbiauja su kitomis jaunosiomis akademijomis, propaguoja mokslą Lietuvos mokyklose, skaitydami paskaitas moksleiviams.

Akademijoje leidžiamos mokslo populiarinimo knygos, mokslo žurnalai. Kultūrinę veiklą organizuoja skyrius „Mokslininkų rūmai“ (pavyzdžiui, „Poezijos pavasario“ renginys vyksta ir LMA patalpose).

LMA Vrublevskių bibliotekoje vyko įvairūs virtualūs renginiai ir parodos, belaukiant rekonstrukcijos pabaigos.

Po šio pristatymo komiteto nariai uždavė J. Baniui kelis klausimus. Simonas Kairys pageidavo išgirsti apie esminius įvykius, išskirtinius praėjusių metų LMA veiklos procesus ir pokyčius. J. Banys atsakė, kad akademija toliau skatina ir plečia mokslo populiarinimą, jos inicijuoto mokslo muziejaus (centro) Lietuvoje projekto dėka Kaune atidaryta „Mokslo sala“. Kita vertus, plečiamas bendradarbiavimas su Europos mokslų akademijomis, kad mūsų mokslininkai turėtų ryšių, perimtų geriausias patirtis.

Komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė klausė, ar LMA vertina mokslo žurnalų įtaką Lietuvos mokslui ir kaip tą daro? Be to, pagal kokius principus atrenkamos mokslo populiarinimo knygos leidybai? J. Banys atsakė, kad žurnalų poveikį galima vertinti tik pagal straipsnių cituojamumą ir atsisiuntimą. Redakcinės kolegijos atrenka pačius geriausius tekstus. Knygas atrenka LMA prezidiumo sudaryta komisija konkurso būdu, atsižvelgdama į recenzentų rekomendacijas.

Liutaurą Kazlavicką domino įrodymais grįsto valdymo propagavimas. Kadangi akademija subūrė iškiliausius Lietuvos protus, kaip valstybė galėtų juos pasitelkti įvairiems iššūkiams spręsti? Kaip paskatinti šį mokslo ir politikų bendradarbiavimą valstybei svarbiais klausimais? J. Banys atsakė, kad ši problema aktuali ir visai Europai. Mokslu grįsti patarimai sunkiai įgyvendinami, kadangi partijos įprastai ateina į valdžią su savo programomis ir susitarimais. Deja, ir Lietuvoje, ir Europoje tokie akademikų siūlymai dažnai nugula į stalčius.

Tad kaip užtikrinti, kad tos rekomendacijos atrastų tinkamą adresatą, toliau klausė L. Kazlavickas. Į tai J. Banys atsakė, kad nuo šiol šias rekomendacijas siųs ir LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetui.

Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė pažymėjo, kad dar per mažai investuojame į labai gabius mokinius. Kaip LMA galėtų prisidėti, kad šie vaikai būtų pastebėti? Kaip galėtume daugiau investuoti į tokius vaikus? J. Banys atsakė, kad nėra vieno paprasto recepto. Tačiau akademikai važiuoja į mokyklas ir ten skaito paskaitas, pasakoja, koks patrauklus yra mokslas. Tai ypač gerai sekasi LMAJA nariams, nes jaunimas lengviau randa bendrą kalbą. Be to, Lietuvoje veikia įvairių neakivaizdinių mokyklų, kuriose parengti vaikai dalyvauja tarptautinėse olimpiadose. Komiteto nariai padėkojo LMA prezidentui už pristatymą ir atsakymus į kilusius klausimus.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene