Naujienos

Dirbtinės kraujo apytakos aparato sukūrimas – vienas didžiausių medicinos mokslų laimėjimų

2025 05 22

Šių metų kovo 6 d. Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam mokslų daktarui Vytautui Jonui Sirvydžiui sukako 90 metų. Garbingam jubiliejui paminėti ir akademikui pagerbti gegužės 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) surengti akad. V. J. Sirvydžio jubiliejui skirti akademiniai skaitymai „Dirbtinės kraujo apytakos aparato sukūrimas – vienas didžiausių medicinos mokslų laimėjimų. Žvilgsnis į istoriją“. Kartu vyko ir LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų (BMGM) skyriaus visuotinis narių susirinkimas.

Posėdį atidaręs LMA BMGM skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas pristatė akad. V. J. Sirvydį – Lietuvos kardiochirurgijos patriarchą. Akad. V. J. Sirvydis išsamiai ir vaizdingai papasakojo, kaip buvo sukurtas dirbtinės kraujo apytakos aparatas ir kaip jis yra naudojamas pasaulyje bei Lietuvoje. Akademikas pažymėjo, kad jam didelė garbė ir didelė atsakomybė skaityti pranešimą apie modernios širdies chirurgijos pradžią Lietuvoje, papasakoti apie dirbtinės kraujo apytakos aparato sukūrimą ir jo naudojimą. Širdis buvo paskutinis žmogaus organas, kurį palietė chirurgo rankos, nes širdies darbo sutrikdymas reiškia žmogaus mirtį.

|
Gydytoja Gintė Sirvydytė ir akad. Vytautas Jonas Sirvydis.

Chirurgai XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje jau atlikdavo uždaras širdies operacijas, tačiau jomis galėjo išgydyti tik labai mažai ligonių. Dauguma įgimtų ir įgytų širdies ydų buvo neįveikiamos. Tad reikėdavo sustabdyti širdį ir operacijas atlikti atviroje širdyje, kartu išsaugant žmogaus gyvybę. Tam pasitelktas dirbtinės kraujo apytakos aparatas. Šiandien toks aparatas yra įprastas medicinos prietaisas širdies chirurgų operacinėse. Ir nors jo sukūrimo procesas buvo labai sunkus ir ilgas, jis prisidėjo ir prie daugelio kitų atradimų, o svarbiausia padėjo atsirasti naujai medicinos profesijai – modernios širdies chirurgui, be to, padėjo sparčiau vystytis ir artimoms profesijoms.

Akad. Algimantas Grigelis sveikina akad. Vytautą Joną Sirvydį.

Amerikiečių mokslininkas chirurgas Džonas Gibonas 1953 m. atliko pirmą sėkmingą operaciją naudojant dirbtinę kraujo apytaką. 1963 m. Lietuvai buvo nupirkti du dirbtinės kraujo apytakos aparatai – Vilniaus klinikoms, kurioms vadovavo chirurgas Algimantas Marcinkevičius, ir Kauno klinikoms, kurioms vadovavo Jurgis Brėdikis. Prasidėjo įtemptas darbas, pirmiausia buvo vykdomi eksperimentiniai darbai, siekiant išmokti dirbti su aparatu. Vilniuje eksperimentai truko vienerius metus, o 1964 m. medikai išvyko tobulintis į Novosibirsko kraujo patologijos institutą, kuriam vadovavo garsus chirurgas Jevgenijus Mešalkinas. Pirmosios operacijos Lietuvoje, naudojant dirbtinės kraujo apytakos aparatą, atliktos 1964 m. Vilniuje spalio 14 d., Kaune – lapkričio 27 d. Taip susiklostė, kad Vilniaus ir Kauno klinikos kartu augo, viena su kita truputį konkuruodamos, ir tai tikriausiai prisidėjo prie greitesnės sėkmės – šiuo metu Kauno ir Vilniaus klinikose atliekamos beveik visos pasaulyje žinomos širdies operacijos. Vilniuje pirmajai operacijai atlikti padėjo iš Novosibirsko atvykęs žymus chirurgas J. Mešalkinas, jis operaciją atliko kartu su prof. A. Marcinkevičiumi.

Akademikas papasakojo ir apie didelius sunkumus, su kuriais teko susidurti sovietiniais laikais įsigyjant būtiną vakarietišką aparatūrą – ją už valiutą gaudavo tik Maskvos medikai. Tačiau Vilniaus kardiochirurgai parodė didelį išradingumą ir vakarietišką dirbtinės kraujotakos aparatą įsigijo už 60 žymių Lietuvos dailininkų nutapytų paveikslų – dailininkai suprato, kad reikia paremti atsakingą ir svarbų Lietuvai kardiochirurgų darbą.

Apskaičiuota, kad Vilniuje nuo pirmos dirbtinės kraujo apytakos aparato atsiradimo iki dabar atlikta 40 tūkst. širdies operacijų. Jos padėjo išgelbėti daugelio žmonių gyvybių, suteikė antrąjį šansą gyventi. Šiuo metu Vilniuje ir Kaune per metus atliekama po 1 000, Klaipėdoje apie 500 operacijų.

Akad. V. J. Sirvydis sakė, kad gyvenimas buvo prasmingas, to meto tamsoj širdies chirurgija buvo kaip šviesos spindulys. Vilniaus ir Kauno chirurgai buvo be galo užimti ir jiems buvo įdomu jausti gyvenimo prasmę – dėl to reikia dėkoti šio aparato atsiradimui.

Iš kairės: akademikai Jonas Remigijus Naujalis, Mečislovas Žalakevičius, Rūta Dubakienė, Zita Aušrelė Kučinskienė, Vaidutis Kučinskas ir Zenonas Dabkevičius.

Po pranešimo prie puodelio kavos vykusiose diskusijose LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pabrėžė ypač aukštą akademinį paskaitos lygį ir patrauklų bei visiems suprantamą pateikimą – to galėtų pasimokyti jaunieji universitetų dėstytojai.

Renginio įrašas

Parengė akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas,
dr. Jadvyga Olechnovičienė, skyriaus vyriausioji koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA