Naujienos

Europa turi išmokti taikstytis su gaisrais

2025 05 22

Pranešimas spaudai
Briuselis, 2025 m. gegužės 19 d.

„Daugelyje Europos regionų daugiametės sausros dažnėja, todėl didėja ekstremalių gaisrų tikimybė. Kai kuriose vietovėse dideli gaisrai gali kilti kas dvejus metus“, – sakė Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) aplinkosaugos direktorius profesorius Tomas Elmkvistas (Thomas Elmqvist). Reaguodama į tai EASAC ragina skubiai keisti ES miškų gaisrų politiką – nuo reaktyvaus gaisrų gesinimo pereiti prie aktyvaus, rizika pagrįsto žemės valdymo.

„Europai teks išmokti gyventi su dažnėjančia ugnimi ir pritaikyti visuomenę prie naujos iššūkių kupinos tikrovės“, – perspėjo T. Elmkvistas. „Europoje gaisrų pavojus gresia daugiau kaip du kartus didesnei miestų teritorijų daliai nei Šiaurės Amerikoje ir Azijoje.“ Jau dabar ES miškų gaisrai kasmet išdegina vidutiniškai pusę milijono hektarų – beveik dvigubai daugiau nei Liuksemburgo plotas.

Šiandien pristatytoje naujoje ataskaitoje „Besikeičiantys miškų gaisrai Europoje“, kurią parengė 23 nacionalinių mokslų akademijų paskirti mokslininkai, išryškinami sudėtingi veiksniai, lemiantys didėjančią miškų gaisrų riziką. Tarp jų – klimato kaita, kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas ir žemės naudojimo pokyčiai. Prognozuojama, kad dėl sausrų ir mažėjančio vasaros kritulių kiekio iki 2100 m. gaisrų rizika padvigubės. O dėl apleistų žemės ūkio naudmenų ir nevaldomo augmenijos vešėjimo susiformavo didžiuliai degios biomasės žemės plotai.

Vien tik gaisrų gesinimo nepakanka

EASAC kritikuoja dabartinę ES politiką, nes ji pernelyg susitelkia į gaisrų gesinimą ir avarijų likvidavimą. Ataskaitoje raginama sukurti integruotą ES kraštovaizdžio gaisrų rizikos valdymo sistemą, kurioje pirmenybė turėtų būti teikiama prevencijai. „Vien tik gaisrų gesinimo nepakanka. Turime šalinti pagrindines priežastis, geriau kovoti su klimato kaita, investuoti į atsparius kraštovaizdžius ir padėti visuomenei prisitaikyti prie vis dažnėjančių gaisrų“, – sakė dr. Katelijnė Stuf (Cathelijne Stoof), EASAC Miškų gaisrų darbo grupės bendrapirmininkė.

Trys pagrindinės išvados ir aštuonios politikos alternatyvos

EASAC pabrėžia, kad reikia stiprinti institucinius gebėjimus, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir geriau dalytis ištekliais tarp ES valstybių. Ataskaitoje pateikiamos trys esminės mintys ir aštuonios politikos alternatyvos, kaip pakeisti Europos požiūrį į miškų gaisrus:

 Skubūs darbai:

1. Nedelsiant įgyvendinti klimato ir žemės naudojimo politiką, įskaitant naująjį ES gamtos atkūrimo įstatymą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama daug anglies dioksido turinčių durpynų atkūrimui ir tvariam miškų tvarkymui.
2. Į biologinės įvairovės ir medžių sodinimo planus įtraukti gaisrų riziką – kad netyčia nebūtų padidintas pažeidžiamumas mišku apželdintose teritorijose.
3. Ugdyti gaisrams atsparią visuomenę – ypač jaunąją kartą, pasitelkiant tikslines visuomenės sveikatos intervencijas ir švietimo apie miškų gaisrus programas.

Rekomendacijos politikams:

1. Investuoti į integruotą miškų gaisrų rizikos mažinimą, įskaitant nustatytą deginimą ir kuro valdymą.
2. Įgyvendinti gamta pagrįstus sprendimus (angl. Nature-based solutions), tokius kaip ganymas ir vietinių rūšių miškų atkūrimas.
3. Pripažinti ugnies vaidmenį, leidžiantį planinius deginimus, kad būtų palaikoma ekologinė pusiausvyra.
4. Investuoti į švietimą ir komunikaciją, siekiant didinti „gaisrinį raštingumą“ ir pasirengimą.
5. Investuoti į kraštovaizdžio tvarkymą siekiant sumažinti pažeidžiamumą, kurti ir palaikyti atsparų kraštovaizdį, mažinantį gaisrų riziką.
6. Suderinti žemės ūkio, aplinkosaugos ir miestų plėtros sektorių politiką, kad sumažėtų konfliktai ir rizika.
7. Skatinti kompaktišką miestų plėtrą, siekiant apriboti miškingų vietovių ir miestų sąsajos plėtrą.
8. Skatinti tvarų privačios žemės valdymą, siekiant padėti žemės savininkams diegti atsparumo gaisrams metodikas.

Žemyno krizė reikalauja Europos atsako

Nors Viduržemio jūros regionas išlieka didžiausią riziką keliančiu Europos regionu, ataskaitoje įspėjama, kad žemyniniai, Alpių ir borealiniai regionai taip pat turi ruoštis naujai gaisrų erai. „Besikeičiantį gaisrų režimą su didesnėmis ir intensyvesnėmis liepsnomis lemia ne tik orai, bet ir struktūriniai socialiniai ir ekologiniai pokyčiai. Daug naujų teritorijų, pavyzdžiui, Vidurio Europa ir sparčiai šylančios kalnuotos vietovės, tikriausiai susidurs su dideliais gaisrais. Tai reiškia esminį pokytį, turėsiantį didelių pasekmių splinkos ir visuomenės saugumui“, – sakė dr. Orsolija Valko (Orsolya Valkó), EASAC Miškų gaisrų darbo grupės pirmininkė.

Gegužės 19 d. ataskaitos pristatymas buvo įžanga į gegužės 20–21 d. Briuselyje vykusį dviejų dienų renginį „Firelogue“, kurį organizavo mokslinių tyrimų projektų koalicija, rengianti pasiūlymą dėl Europos strategijos. „Kad galėtume efektyviai prisitaikyti, turime kurti ugniai atsparius kraštovaizdžius, įtraukti bendruomenes ir integruoti politiką, mokslą ir technologijas“, – sakė viena pagrindinių Strategijos rengėjų, Fraunhoferio draugijai  atstovaujanti dr. Klaudija Berchtold (Claudia Berchtold).

EASAC komentaras:
Nuoroda: https://easac.eu/publications/details/changing-wildfires
Firelogue projektas: firelogue.eu

Vertė Agnė Rodriguez