Naujienos

Aplankyti šalies medicinai svarbūs centrai ir aptartos naujos galimybės ligų diagnostikai ir gydymui

2025 05 26

Gegužės 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų (BMGM) skyrius kartu su LMA prezidiumo nariais surengė išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).

Posėdžio metu LSMU prorektorė mokslui akad. Vaiva Lesauskaitė pristatė pagrindines LSMU mokslo kryptis ir pasiekimus bei perskaitė pranešimą apie LSMU mokslininkų atlikto naujausio epidemiologinio tyrimo „Lėtinės ligos ir jų rizikos veiksniai suaugusiųjų žmonių populiacijoje“ rezultatus. Buvo vertinamas lėtinių ligų rizikos veiksnių paplitimas tarp 45–64 m. Kauno miesto gyventojų. Šis tyrimas ypatingas tuo, kad periodiškai atliekamas nuo pat 1982 metų. Pasak akad. V. Lesauskaitės, galima apžvelgti, kaip per pastaruosius keturis dešimtmečius kito kauniečių sveikatos rodikliai ir juos palyginti su kitų šalių duomenimis. Tyrimas atliekamas pagal sutartą Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) programos (Multinational Monitoring of Trends and Determinants in Cardiovascular Disease, MONICA) protokolo tyrimo metodiką. Jo metu kaupiami duomenys apie gyventojų arterinį kraujospūdį, kūno masę, bendrojo cholesterolio, gliukozės koncentraciją kraujyje, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas, paplitimą. Iš 6 tūkst. pakviestųjų tyrime dalyvavo 57 proc. 25–69 metų Kauno gyventojų – daugiau moterų nei vyrų. Pagal išsilavinimą savo sveikata labiau domisi turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą – jų buvo 45 proc. vyrų ir 53 proc. moterų.

Akademikai LSMU Farmacijos fakulteto posėdžių salėje klauso pranešimų.

Palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, 45–64 metų amžiaus vyrų išeminės širdies ligos paplitimas reikšmingai nesikeitė, o moterų sumažėjo. Anot prof. V. Lesauskaitės, vienas potencialių rizikos susirgti išemine širdies liga veiksnių – arterinė hipertenzija. Šis rodiklis vyrų atveju išaugo, moterų – nesikeitė. Kitas rizikos veiksnys – cholesterolio lygis kraujyje: padaugėjo ir vyrų, ir moterų, kuriems nustatomas normalus cholesterolio lygis. „Tačiau beveik kas antras iš jų vartojo vaistus, mažinančius cholesterolį. Vadinasi, žmonės rūpinasi savo sveikata, ir gydymas statinais yra veiksmingas“, – konstatavo profesorė. 1982–2024 m. laikotarpiu rūkančių vyrų skaičius beveik nepakito, o rūkančių moterų padaugėjo net keturis kartus. Per tą patį laikotarpį Kaune perpus sumažėjo nutukusių moterų, tačiau išaugo nutukusių vyrų skaičius. Buvo nustatyti įdomūs gyventojų nutukimo pokyčiai. Palyginti su tuo, kas buvo 1982-aisiais, nuo 25 iki 32 proc. išaugo 45–64 metų vyrų nutukimo dažnis. Devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje analogiško tyrimo rezultatai buvo itin nepalankūs kaunietėms. Tada konstatuota, kad Kauno miesto moterys labiausiai nutukusios Europoje, nes nutukimas nustatytas net 53 proc. tyrime dalyvavusių moterų. Šiuo metu 45–64 metų moterų nutukimo dažnis sumažėjęs iki 28 proc. (beveik du kartus). Gerokai, nuo 12 iki 23 proc., padaugėjo normalaus kūno svorio moterų. Palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, 45–64 metų amžiaus rūkančių vyrų skaičius per dešimtmečius mažai kito, o štai moterų – gerokai išaugo. 1982–1983 m. rūkė tik 3,4 proc., o naujausio tyrimo duomenimis, rūko jau 12 proc. moterų. Tarp nerimą keliančių rodiklių – iš 25–69 metų amžiaus kauniečių net 22 proc. vyrų ir 12 proc. moterų nustatyta didelė gliukozės koncentracija kraujyje.

„Šiuo metu skelbiame tik pirmuosius šio epidemiologinio tyrimo rezultatus, tačiau jau ir ankstesni tyrimai atskleidė, kad pasirinkus sveikesnę gyvenseną galima sumažinti neigiamą genetinių veiksnių poveikį. Pavyzdžiui, kai kurie geno FTO variantai siejami su nutukimu. Mūsų tyrimai parodė, kad didesnis fizinis aktyvumas, tinkama mityba gali koreguoti net ir itin nepalankius genetinius polinkius“, – pabrėžė akad. V. Lesauskaitė.

Posėdžio dalyviai aplankė du šalies medicinos ir mokslo tyrimų pažangai strategiškai svarbius objektus – 2024 m. LSMU ligoninėje Kauno klinikose atidarytus Branduolinės medicinos tyrimų centrą (BMTC), kuriame veikia ciklotronas, ir Žmogaus biologinių išteklių centrą (Kauno biobankas).

Iš kairės: akademikai Zenonas Dabkevičius, Limas Kupčinskas, Vidmantas Stanys ir Saulius Klimašauskas.

LSMU rektorius akad. Rimantas Benetis pabrėžė itin didelę Branduolinės medicinos tyrimų centro svarbą. „Tai – didelis įvykis šalies medicinoje: dėl naujojo centro, kuriame veikia ciklotronas, stojame į vieną gretą su moderniomis pasaulio valstybėmis, kuriose plėtojamos naujausios branduolinės medicinos technologijos. Taip pat tikimės, kad Žmogaus biologinių išteklių centras pasitarnaus tolesnei mokslo plėtrai. Šis centras – tai pirmiausia mokslo infrastruktūra, sauganti žmogaus biologinius mėginius ir susijusią informaciją.“

Dalyviai lankosi Branduolinės medicinos tyrimų centre.

Pasak BMTC vadovo prof. Donato Vajausko, pradėjęs veikti ciklotronas – tai ne tik tikslesnio ištyrimo ir veiksmingesnio gydymo viltis pacientams, bet ir naujas žingsnis remiantis sukaupta patirtimi plėtoti naujus mokslo tyrimus ir sveikatai pasitarnausiančius atradimus. „Iki šiol Lietuvoje turėjome tik vieną vaistą, skirtą PET tyrimams, o tai ribojo pacientų diagnostiką, gydymo taktikos pasirinkimą, ligos atkryčio vertinimą ir atsako į gydymą analizę, – sakė prof. D. Vajauskas. – Ciklotronas reikšmingai pagerins pacientų ištyrimo galimybes, prisidės prie precizinės ir personalizuotos medicinos vystymo bei sudarys sąlygas mokslo plėtrai. Branduolinės medicinos tyrimų centre pagaminti modernūs radiofarmaciniai preparatai užpildys grandį tarp fundamentinių ir klinikinių tyrimų, siekiant įvertinti naujų tyrimų ir gydymo metodų efektyvumą bei saugumą pacientams. Tai leis žengti dar toliau transliacinės medicinos kryptimi – siekiant, kad moksliniai atradimai būtų kuo greičiau pritaikomi klinikinėje praktikoje, diagnozuojant ir gydant pacientus.“ Iki šiol Lietuva radiofarmacinius preparatus PET tyrimams įsigydavo iš užsienio šalių, tačiau šiuos junginius įsivežti iš užsienio sudėtinga dėl jų didelio skilimo greičio ir kainos: kai kurie iš radiofarmacinių junginių pusiau skyla vos per dvi minutes. „Turint galimybę tiesiogiai pasigaminti tokių junginių, įvairių onkologinių, kardiologinių, neurologinių ir kitų ligų diagnostika taps ankstyvesnė ir tikslesnė. Tai palengvins ir padės įvertinti gydymo taktiką, nes šių junginių gamyba, ligų diagnostika ir gydymas vyks vienoje vietoje – Kauno klinikose“, – teigė prof. D. Vajauskas. Pastatas, kuriame yra ciklotronas – ypatingas, įrengtas pagal aukščiausius saugos reikalavimus. Jame veikia ir radiofarmacinių preparatų kokybės kontrolės laboratorija, skirta radioaktyviems vaistams PET tyrimui ruošti. Su ciklotronu dirbs specialiai tam parengti specialistai – medicinos fizikai, inžinieriai, medicinos chemikai, ciklotrono operatoriai ir radiochemikai.

Akademikai lankosi Žmogaus biologinių išteklių centre.

Kauno klinikų teritorijoje taip pat 2024 m. buvo atidarytas Žmogaus biologinių tyrimų centras, kuriame veikia viena iš keturių nacionalinio Lietuvos biobanko saugyklų: solidiniams audiniams, skystiesiems audiniams ir specialiesiems gyviems audiniams bei sveikatos informacijos duomenų bazė. Pasak Žmogaus biologinių tyrimų centro gydytojos doc. Jurgitos Makštienės, Kauno biobanke, telkdami mokslininkus ir sveikatos priežiūros specialistus, turime išskirtinę galimybę rinkti ir saugoti įvairius biologinius mėginius, genetinę ir klinikinę informaciją. Pasaulyje nemažai vaistų ir vakcinų buvo kuriamos naudojant biobankuose sukauptus biologinius ėminius ir sveikatos informaciją. Pavyzdžiui, vakcinos nuo hepatito B ir žmogaus papilomos viruso buvo sukurtos naudojant PSO Tarptautinio vėžio tyrimų centro biobanke sukauptus ėminius iš viso pasaulio.

Posėdžio metu vykusiose diskusijose akademikai taip pat aptarė ir medicinos bei sveikatos mokslų studijų Lietuvoje problemas.

Parengė akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas
Kazimiero Valiaus nuotraukos

GALERIJA