Naujienos

Tiesdami tiltus formuojame europinės mokslo politikos ateitį

2025 05 30

Gegužės 26–27 dienomis Austrijos mokslų akademijoje, Vienoje, įvyko viena reikšmingiausių šiais metais Europoje mokslo rekomendacijų sklaidos konferencijų. Renginį organizavo Mokslinio konsultavimo mechanizmas (Science Advice Mechanism, toliau – SAM) – institucija, teikianti nepriklausomus mokslinius įrodymus ir politines rekomendacijas Europos Komisijos narių kolegijai. SAM konsultuoja įvairiais klausimais, įskaitant politikos sritis, kurios, Europos Parlamento ir Tarybos vertinimu, yra ypač svarbios.

Ši mokslo politikai skirta konferencija buvo aktuali ir praktikams, ir tyrėjams, visų lygių politikos formuotojams bei akademinei bendruomenei ir organizacijoms, kurios aktyviai dalyvauja politiniuose procesuose. Ji subūrė per 400 dalyvių iš įvairių šalių. Konferencijoje buvo nagrinėtos trys pagrindinės temos: 1. Mokslo patarimai politikoje ir visuomenėje; 2. Geresnių institucijų kūrimas; 3. Įgūdžių ir praktikos ugdymas. Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas internetu, o plenarinių sesijų įrašus galima peržiūrėti https://scientificadvice.eu/conference/ .

Pirmąją konferencijos dieną, prieš oficialų SAM konferencijos atidarymą Austrijos užsienio reikalų ministerijoje, vyko lydimasis renginys „Europos mokslo diplomatijos pagrindų formavimas: kaip mokslines rekomendacijas paversti naudingomis?“. Jį organizavo ES mokslo diplomatijos aljansas. Renginio metu buvo pristatytos pagrindinės darbo grupės rekomendacijos, kaip pasitelkti mokslinius įrodymus ir prognozes, kad Europos diplomatija taptų dar strategiškesnė, veiksmingesnė ir atsparesnė įvairiems iššūkiams.

2024 m. Europos mokslininkai ir diplomatai suvienijo jėgas vienoje didžiausių bendrų mokslo diplomatijos kūrimo iniciatyvų. Penkios Europos Komisijos įsteigtos ES mokslo diplomatijos darbo grupės parengė rekomendacijas dėl būsimos Europos mokslo diplomatijos sistemos – tai pirmasis bendras strateginis požiūris į mokslo diplomatiją Europoje.

Šiame renginyje pristatytos pagrindinės darbo grupės „Europos diplomatijos strategiškumo, veiksmingumo ir atsparumo didinimas pasitelkiant mokslinius įrodymus ir prognozes“ rekomendacijos ir ateities veiksmų gairės. Interaktyvioje „Pasaulio kavinėje“ dalyviai nagrinėjo mokslines rekomendacijas, skirtas užsienio ir saugumo politikai iki 2035 m. Jie turėjo galimybę kūrybiškai mąstyti, kurti ir aptarti įvairius scenarijus, taip pat išanalizuoti netikėtus ar ekstremalius įvykius bei jų galimą poveikį mokslo rekomendacijų taikymui Europoje ir už jos ribų.

Pagrindinę SAM konferenciją atidarė Austrijos mokslų akademijos prezidentas Heincas Fasmanas (Heinz Fassmann), kuris pabrėžė, kad mokslų akademijos, palaikydamos glaudžius ryšius su mokslininkais, turi aktyviai bendradarbiauti su politikais ir perduoti jiems mokslo žinias. Europos Komisijos narė Jekaterina Zaharieva, atsakinga už startuolius, mokslinius tyrimus ir inovacijas, paragino visos Europos mokslininkus bendradarbiauti su politikais įvairiais lygmenimis – nuo regioninio iki europinio, ypač sprendžiant globalius iššūkius. Austrijos moterų, mokslo ir tyrimų ministrė Eva Marija Holclaitner (Eva-Maria Holzleitner) pabrėžė, kad mokslininkų bendradarbiavimas su politikais ypač svarbus, nes sprendimams priimti būtinos žinios ir įrodymai. Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad į šią veiklą turėtų būti aktyviau įtraukiami socialinių mokslų atstovai.

Konferencijos pradžioje vyko interaktyvūs debatai, kuriuose dalyvavo: Austrijos federalinės švietimo, mokslo ir tyrimų ministerijos Tarptautinių reikalų direktorato vadovė Barbara Vaitgruber (Barbara Weitgruber), Vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupės pirmininko pavaduotojas Nebojša Nakičenovičius (Nebojša Nakićenović), SAPEA valdybos pirmininkas Stefanas Konstantinesku (Stefanas Constantinescu), Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės narys Nilsas Erikas Sahlinas (Nils-Eric Sahlin), Europos Komisijos Mokslo, tyrimų ir inovacijų direktorato generalinio direktoriaus pavaduotoja Joana Dreikė (Joanna Drake).

Debatų metu buvo atkreiptas dėmesys į mažėjantį visuomenės pasitikėjimą mokslu. Pabrėžta, kad tai visų, o ypač pačių mokslininkų, pareiga šį pasitikėjimą atkurti. Prie to aktyviai turėtų prisidėti ir Europos mokslų akademijos. Taip pat išreikštas susirūpinimas, kad universitetuose trūksta specialistų, gebančių aiškiai ir veiksmingai perduoti mokslo žinias tiek visuomenei, tiek politikos formuotojams. Būtina nutiesti tiltus tarp visuomenės, politikų, ekspertų ir mokslininkų. Vienas iš neigiamų pavyzdžių – beveik per dešimtmetį po genų redagavimo technologijos sukūrimo vis dar nėra priimti sprendimai dėl leidimo jos plačiai taikyti praktikoje. Kita problema – sukaupta daug atskirų žinių, tačiau kyla klausimas: kas jas apibendrins. Universitetuose parengiama daugybė diplomuotų specialistų, bet ar tikrai reikia tiek daug aukšto lygio ekspertų, ir ar visos įgytos žinios yra tinkamai panaudojamos? Pažymėta, kad ypač svarbus tarptautinis mokslo bendradarbiavimas – tam sukurta Europos mokslo programa „Horizontas“. Visuomenei ir politikams reikia daugiau mokslo žinių pritaikymo sėkmės istorijų.

Po debatų vyko lygiagrečios sesijos, kuriose konferencijos dalyviai pasiskirstė į tris grupes ir diskutavo šiomis temomis: 1. Mokslo patarimai prieštaringame pasaulyje: saulės spinduliuotės modifikavimo atvejo analizė; 2. Didieji politiniai debatai: nacionaliniai interesai ir pasauliniai tikslai; 3. Kodėl permainingi ekonominiai pokyčiai išlieka perspektyvūs: atotrūkio tarp mokslo ir politikos mažinimas. Konferencijos programoje taip pat galima rasti kiekvienos diskusijų temos santraukas: https://scientificadvice.eu/conference/programme/

Plenarinėje sesijoje „Stipresnės mokslo politikai ekosistemos Europoje link“ apžvelgtos Europos Komisijos pastangos stiprinti mokslo politiką visoje Europoje, surinkti pasiūlymai iš šalių, dalyvavusių nuomonių mainų procese, ir pristatyta būsima veikla. Dienos pabaigoje surengta įdomi sesija „60 sekundžių žingsniai“. Joje asmenys ir organizacijos per 60 sekundžių pristatė savo kūrybines idėjas, skirtas mokslo politikai tobulinti. Vyko „idėjų turgus“, kurio metu išrinktos geriausios mokslo žinių sklaidos iniaciatyvos.

Antrąją konferencijos dieną kalbą pradėjo Chuanas Lukasas Restrepas (Juan Lucas Restrepo), Tarptautinio bioįvairovės aljanso generalinis direktorius ir Tarptautinės žemės ūkio konsultavimo grupės (CGIAR) Prancūzijoje partnerystės ir sklaidos direktorius. Jis pabrėžė, kad dėl spartėjančios ekonomikos plėtros nyksta biologinė įvairovė, teršiama aplinka ir keičiasi klimatas, todėl būtinos žinios, apimančios visas žmogaus veiklos sritis. Taip pat išsakyta abejonė dėl Europos Sąjungos žaliosios politikos tikslingumo – pažymėta, kad tai politinė klaida, nes iniciatyvos diegiamos nenuosekliai, primetant jas „iš viršaus“. Vietoj to siūlyta suteikti kiekvienai šaliai laisvę pačiai pasirinkti ir pritaikyti savo sprendimus.

Paralelinėse trijose sesijose konferencijos dalyviai aptarė šias temas: 1. Jaunųjų mokslininkų įgūdžių ir praktikos tobulinimas Europoje; 2. Atotrūkių mažinimas – universitetų ir savivaldybių bendradarbiavimas ieškant miestų transformacijos sprendimų; 3. Argumentai apie mokslo politikos ir veiksmų sąsajas, skirtas spręsti sąsajų pokyčius įvairiuose masteliuose, sektoriuose ir tarp įvairių veikėjų.

Buvo apibendrinta, kad mokslo kalba turi būti suprantama ir politikams, ir visuomenei. Siekiant, kad sprendimų priėmėjai labiau remtųsi mokslu grįstais įrodymais, būtinas efektyvus mokslo brokeriavimas (konsultantų tarpininkavimas tarp mokslininkų ir politikos formuotojų).

Konferencijos pabaigoje vyko papildomas renginys „Partnerystė siekiant pažangos: mokslo ir politikos stiprinimas daugiašaliu bendradarbiavimu rytojaus labui“. Jame buvo aptartas vis didėjantis bendradarbiavimo sistemų vaidmuo plėtojant mokslą ir stiprinant mokslines rekomendacijas politikos formavimui. Pasauliui pereinant prie daugiapoliškumo mokslo, technologijų ir kitose srityse, valstybės derina individualius interesus su pasaulinio stabilumo siekiais, todėl glaudus tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas. Daugianacionalinis bendradarbiavimas šiuo metu yra kertinis efektyvių mokslinių tyrimų pagrindas – per pastaruosius tris dešimtmečius smarkiai išaugo tarptautinių bendraautorių skaičius. Pasauliniai mokslo tinklai pritraukia geriausius mokslininkus, didina jų įtaką ir yra gyvybiškai svarbūs mokslo ir technologijų pažangai. Bendradarbiavimas skatina temų įvairovę ir tarpdisciplininį suartėjimą ir leidžia atlikti aukštos kokybės bei reikšmingus mokslinius tyrimus.

Šioje sesijoje nagrinėtas vis svarbesnis bendradarbiavimo struktūrų vaidmuo siekiant mokslo pažangos ir stiprinant mokslines rekomendacijas politikos formavimui. Vyriausybių ir pirmaujančių institucijų ekspertai aptarė, kaip tarpdisciplininės, sektorių ir tarptautinės partnerystės skatina inovacijas, stiprina įrodymais paremtų sprendimų priėmimą ir didina atsparumą kylančioms krizėms. Taip pat aptartos galimybės ir iššūkiai, susiję su daugiašaliu bendradarbiavimu mažinant mokslo ir politikos atotrūkį bei užtikrinant įtraukius ir reikšmingus rezultatus tvariai ateičiai.

Sesijos pabaigoje susibūrė apie 20 ekspertų iš įvairių tarptautinių organizacijų, kurie dalijosi įžvalgomis apie sėkmingas daugiašales partnerystes, darančias poveikį politikai ar visuomenei. Įtraukiančioje kontaktų užmezgimo sesijoje priėmimas derintas su neformaliomis diskusijomis ir plakatų pristatymais visoje renginio erdvėje. Tai suteikė dalyviams puikią galimybę keistis patirtimi, žiniomis, užmegzti naujus ryšius ir palaikyti prasmingą dialogą.

Parengė Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius