Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui prof. Erikui Svenui Ekdahliui – 90

2025 06 04

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus garbingo jubiliejaus proga.

Lietuva Jums nuoširdžiai dėkinga už ilgus metus trukusius mokslinius tyrimus, kurie svariai prisidėjo prie mūsų šalies istorijos pažinimo. Jūsų mokslo veikalai iš esmės pakeitė lietuvių ir Vytauto Didžiojo vertinimą Europos tautų istoriografijoje, tapo itin vertingu šaltiniu ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos viduramžių karo, mūšių strategijos ir ideologijos tyrinėjimams. Visa Jūsų mokslinė veikla – tai Jūsų mokslinio nuoseklumo, kruopštumo, gebėjimo menkose detalėse atpažinti svarbius dalykus ir atsidavimo istorinei tiesai įrodymas.

Labai vertiname Jūsų ilgametį, prasmingą ir produktyvų nuoširdų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo bendruomene, ypač su Vilniaus universitetu. Dėkojame už vertingą indėlį: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai padovanotą retos istorinės literatūros kolekciją, skaitytas paskaitas, bendrus mokslinių tyrimų projektus, konferencijas ir kitą reikšmingą Jūsų veiklą.

Linkime Jums, gerbiamasis Profesoriau, stiprybės, veržlaus kūrybinio džiaugsmo, naujų darbų ir įžvalgų, sėkmės ir asmeninės laimės.

Ilgiausių metų!

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vytautas Nekrošius                       

2025 m. birželio 4 d.
Vilnius

◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊

1963 m. Vokietijoje gyvenantis švedų istorikas Svenas Erikas Ekdahlis Slaptajame Prūsijos valstybės archyve atrado laišką, kurį netrukus paskelbė žurnale „Zeitschrift für Ostforschung“. Laiške buvo aprašomas Žalgirio mūšio epizodas, kuris visiškai naujoje šviesoje leido įvertinti lietuvių kariuomenės taktiką mūšio metu. Šis atradimas nulėmė tolesnę S. E. Ekdahlio kaip mokslininko karjerą. Žalgirio (Tanenbergo, Griunvaldo) mūšis tapo jo gyvenimo tema.

Baigęs istorijos studijas Geteborgo universitete, S. E. Ekdahlis akademinį gyvenimą susiejo su Vokietija. Studijų Getingene metu jis sutiko profesorius Hermanną Heimpelį, Josefą Fleckensteiną, Reinhardą Wenskų, Hartmutą Boockmanną, kurie jo interesus pastūmėjo Vokiečių ordino kryptimi. Taip sutapo, kad Getingene tuo metu buvo saugomas iš Karaliaučiaus išvežtas Slaptasis Prūsijos valstybės archyvas, kurio dalis – Ordino laiškų archyvas (Ordensbriefarchiv) – yra svarbiausias šaltinių kompleksas Ordino istorijai pažinti, taip pat suteikiantis daug informacijos kaimyninių šalių istorikams. Archyvą perkėlus į Vakarų Berlyną, į šį miestą persikėlė ir pats istorikas. Savo bute Friedenau rajone vėliau kartu su žmona Heide priėmė ne vieną į Berlyno archyvą dirbti atvykusį istoriką. Kartu išsaugojo ryšius su Švedija ir Suomija: švediškame Abo universitete Turku 1977 m. apgynė disertaciją, o po metų Geteborge gavo profesoriaus vardą.

1976 m. pasirodė monografija apie Jono Dlugošo veikalą „Prūsų vėliavos“, kurioje išsamiai ištirta rankraščio kilmė ir šaltinotyrinė vertė. 1982 m. paskelbta bene svarbiausia S. E. Ekdahlio knyga, skirta Žalgirio mūšio šaltinių kritikai. Joje autorius išanalizavo visus žinomus šio mūšio šaltinius, pradedant rašytiniais ir baigiant kartografiniais. Trečioje monografijoje nagrinėta Vokiečių ordinui svarbi samdinių verbavimo problema.

S. E. Ekdahlio medievistinius tyrimus išskiria dėmesys menkai žinomiems, šaltiniuose sunkiai apčiuopiamiems klausimams, gebėjimas menkose detalėse atpažinti svarbius dalykus. Gausiuose straipsniuose jis analizavo  įvairius vėlyvųjų Viduramžių karo, mūšių, logistinius ir ideologinius aspektus. Tačiau šalia karų ir mūšių kelis straipsnius skyrė kai kuriems jam asmeniškai svarbiems Švedijos ir meno istorijos klausimams.

Dar septintame dešimtmetyje S. E. Ekdahlis užmezgė ryšius su kolegomis Lenkijoje, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pradėjo lankytis ir Lietuvoje – skaitė paskaitas, dalyvavo konferencijose, bendravo su Lietuvos istorikais, aprūpindamas juos tada dar sunkiai prieinama literatūra ir dalydamasis archyvinėmis nuorodomis. Vokietijos Kultūros ministerijos pavedimu rinko medžiagą apie Lietuvos bibliotekose ir archyvuose saugomus Prūsijos istorijos dokumentus, organizavo jų restauravimą. Dalyvavo Lietuvos dailės muziejaus rengiamose parodose „Jano Matejkos Žalgirio mūšis“ ir „Krikščionybė Lietuvos mene“. 1999 m. liepos 6 d. už nuopelnus Lietuvos mokslui S. E. Ekdahlis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.    

Glaudūs ryšiai užsimezgė ir su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu – bendri projektai, paskaitos, knygų dovanojimas. 2004 m. S. E. Ekdahliui buvo suteiktas  Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas, o 2005 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

Pastaruoju metu S. E. Ekdahlis aktyviai ir nuosekliai dirba prie Žalgirio mūšio vietos lokalizavimo problema, su kolegomis organizuodamas lauko tyrimus, kuriuos apibendrino 2019 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmai išleistoje monografijoje „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014-2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“.

Linkėdami mielam ir gerbiamam Profesoriui ilgų metų, laukiame jo naujų įžvalgų, publikacijų ir ... atviručių (kuriomis jis nuolat nudžiugina Kalėdų laikotarpiu).    

Akad. Rimvydas Petrauskas