Naujienos

ALLEA generalinė asamblėja: įžvalgos ir planai

2025 06 06

Visos Europos mokslų akademijų federacija (European Federation of Academies of Sciences and Humanities, ALLEA), vienijanti 60 akademijų iš 40 Europos šalių, kasmet rengia Generalinę asamblėją, suteikdama unikalią platformą dialogui tarp valstybių, disciplinų, kartų ir sektorių. ALLEA veikloje aktyviai dalyvauja Lietuvos mokslų akademija (LMA), o jos prezidentas akad. Jūras Banys yra šios organizacijos valdybos narys.

2025 m. birželio 3–4 d. Kopenhagoje (Danija) vyko ALLEA Generalinė asamblėja, kurią šiemet rengė Danijos karališkoji mokslų ir literatūros akademija. 

Generalinę asamblėją atidarė ALLEA prezidentas prof. Pavelas Rovinskis (Pawel Rowiński), o susirinkusiuosius pasveikino Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos prezidentė Susen Ditlevsenė (Susanne Ditlevsen). Įžangos žodį tarė ALLEA viceprezidentė prof. Marija Luiza Noš (Marie Louise Nosch).

Pirmame posėdyje aptarti mokslinių tyrimų vertinimo reformos Europoje iššūkiai ir galimybės tobulinti mokslinės veiklos vertinimą. Pagrindinį pranešimą skaitė Mokslinių tyrimų vertinimo pažangos koalicijos (Coalition for Advancing Research Assessment, CoARA, https://coara.eu/) atstovė Eržėbeta Tot Čifra (Erzsébet Tóth-Czifra). Šios organizacijos narė yra ir Lietuvos mokslų akademija. Pranešėja pristatė CoARA veiklą, pažymėdama, kad joje aktyviai veikia 18 darbo grupių. Anot E. Tot Čifros, mokslo vertinimas dažniau tenkina ministerijų poreikius, nes yra glaudžiai susijęs su finansavimo paskirstymu, o universitetai ir mokslo institutai šį procesą dažnai vertina kritiškai. Ji pabrėžė, kad mokslo vertinimas yra sunkus darbas ir dažnai sulaukia daug kritikos bei nepasitenkinimo. Vertinimo procesai labiau orientuoti į kiekybinis, o ne į kokybinius rodiklius, todėl reikia ieškoti tobulinimo kelių, kurie labiau skatintų aukštos kokybės mokslo plėtrą. Mokslinių tyrimų vertinimo tikslai daugelyje šalių yra panašūs, tačiau metodikos skiriasi. Patirtimi dalijosi ir rekomendacijas teikė Vokietijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kitų šalių ekspertai.

Centre: Moldovos mokslų akademijos prezidentas Jonas Tigineanu (Ion Tighineanu) ir LMA prezidentas Jūras Banys.

2025 m. pirmąjį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkauja Lenkija, o nuo liepos 1 d. pirmininkavimą perims Danija. Lenkijos Respublikos ambasados reikalų patikėtinė Kopenhagoje Eva Debska (Ewa Dębska) ir Danijos aukštojo mokslo ir mokslo ministerijos direktorius Nilas Agerhusas (Nils Agerhus) pristatė bendrą pranešimą „Lenkijos ir Danijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai – mokslas ir inovacijos“. Pranešėjai pabrėžė, kad mokslinė veikla turėtų aprėpti tiek fundamentinius tyrimus, tiek taikomuosius darbus, nukreiptus į komercinį pritaikymą. Jie pažymėjo, kad mokslas skatina inovacijas, o jos augina ekonomiką. Mokslo žinios turi būti perduotos politikams, verslui ir visuomenei, o politiniai sprendimai turėtų būti grindžiami moksliniais įrodymais. Tiek Lenkija, tiek Danija pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu skyrė ir skirs ypatingą dėmesį mokslui, kaip pagrindui naujoms technologijoms ir inovacijoms kurti.

Diskusijos „Moksliniai tyrimai Arktyje ir pasaulinio bendradarbiavimo poreikis“ pagrindiniai pranešėjai. 

Generalinės asamblėjos metu surengtas visuomenei atviras mokslinis simpoziumas „Europa ir Arktis: mokslas ir diplomatija“, kuriame  dalyvavo žymūs mokslininkai, politikos formuotojai ir pilietinės visuomenės atstovai iš įvairių šalių. Sveikinimo žodį tarė ALLEA prezidentas prof. P.  Rovinskis ir dr. Monika Škarlat (Monika Szkarłat), kuri taip pat pristatė įžanginę simpoziumo dalį. Pagrindinės pranešėjos prof. Lizė Uvreas (Lise Øvreås) paskaitos tema buvo „Arkties mokslo diplomatijos atgaivinimas: nuo klimato kaitos iki saugumo ir išteklių valdymo“. Diskusijoje „Moksliniai tyrimai Arktyje ir pasaulinio bendradarbiavimo poreikis“ dalyvavo prof. Avija Lybert Hauptman (Aviâja Lyberth Hauptmann), prof. L. Uvreas, prof. Minikas Torleifas Rosingas (Minik Thorleif Rosing) ir dr. M. Škarlat. Pranešėjai ir diskusijos dalyviai aptarė, kaip moksliniais tyrimais grindžiama diplomatija Arkties regione gali padėti kurti tvarią ir bendradarbiavimu paremtą ateitį. Europos ir Arkties regionai sudaro bendros ekosistemos dalį – jų tarpusavio ryšiai vis aiškiau atsiskleidžia klimato kaitos ir augančios geopolitinės įtampos kontekste. Arkties regionas atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant pasaulio klimatą, išsaugant biologinę įvairovę, jame glūdi didžiulės vandens atsargos, gausu gamtinių išteklių, todėl jis daro reikšmingą  įtaką pasaulio ekonomikai. Kanados, Grenlandijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos ir JAV dalis teritorijos yra Arkties zonoje. Šio regiono tyrimuose aktyviai dalyvauja daugelis šalių, ypač išsiskiria Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Lenkija. LMA prezidentas akad. J. Banys informavo apie  Klaipėdos universiteto ir akademiko Sergėjaus Olenino Arkties regiono tyrimus.

Madame de Staël prizo laureatė prof. Viola Prizeman.

Viešame, visuomenei skirtame renginyje buvo įteiktas prestižinis Madame de Staël prizas. Teikimo ceremoniją atidarė ALLEA presidentas prof. P. Rovinskis, o laureatę pristatė ALLEA viceprezidentė prof. Anetė Griters-Kizlich (Annette Grüters-Kieslich).  Prizas įteiktas prof. Violai Prizeman (Viola Priesemann) – fizikei ir Vokietijos Jaunosios akademijos valdybos narei. Ji pagerbta už išskirtinę lyderystę COVID-19 pandemijos metu, mokslinę kompetenciją ir įsipareigojimą koordinuoti Europos atsaką į pandemiją. Po apdovanojimo laureatė perskaitė viešą paskaitą „Nuo sudėtingų sistemų fizikos iki pasirengimo pandemijoms“.

Birželio 4 d. vykusiame ALLEA verslo susitikime dalyvavo tik ALLEA narių atstovai. Jame  pristatyta praėjusių metų veiklos ir finansinė ataskaita, aptarti valdymo, strategijos ir politikos klausimai, taip pat pasidalyta idėjomis dėl svarbiausių ateities darbų. Paskui vyko atskiras valdybos narių posėdis.

Daugiau informacijos https://www.alleageneralassembly.org/

LMA informacija