Naujienos

Teodoro fon Grotuso paveldas įamžintas memorialinėje lentoje

Birželio 7 d. Žeimelyje (Pakruojo r.) pagerbtas vienas ryškiausių XIX a. fizikochemikų – Teodoras fon Grotusas (Theodor von Grotthuss, 1785–1822). Jo garbei atidengta momorialinė lenta laboratorijai, kuri Europos chemikų draugijos (EuChemS) yra pripažinta regioninės reikšmės istoriniu paminklu. Tai reikšmingas įvykis visai Lietuvos ir Europos chemikų bendruomenei. Šventėje dalyvavo EuChemS, Lietuvos chemikų draugijos (LChD) ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovai, mokslininkai iš Lietuvos ir užsienio, svečiai bei Žeimelio bendruomenės nariai.

Pakruojo rajono meras Saulius Margis pasveikino visus susirinkusiuosius ir pasidžiaugė, kad šalia Žeimelio, Gedučiuose, gyveno toks iškilus mokslininkas kaip Teodoras fon Grotusas, kurio garbei atidengiama EuChemS memorialinė lenta. Meras pabrėžė, kad labai vertina bendradarbiavimą su Lietuvos akademikais, ypač su prof. Aivaru Kareiva, siekiant išsaugoti T. fon Grotuso atminimą. Šis renginys ne tik tapo Žeimelio – Lietuvos mažosios kultūros sostinės – renginių ciklo dalimi, bet ir pavertė šią įsimintiną dieną Lietuvos mokslo švente.

Pakruojo rajono meras Saulius Margis, LChD pirmininkė prof. Almira Ramanavičienė ir EuChemS viceprezidentas prof. Floris Rutjes.

Į memorialinės lentos atidengimo ceremoniją atvykęs Europos chemikų draugijos viceprezidentas prof. Floris Rutjes pasveikino Lietuvos chemikų draugiją, kurios nuolatinės pastangos padeda stiprinti chemijos mokslą ir padaryti jį aktualesnį Lietuvoje tiek akademiniame, tiek visuomeniniame gyvenime. EuChemS vienija daugiau nei 130 tūkst. chemikų iš 50 narių organizacijų, veikiančių 34 Europos šalyse. 2018 m. pradėta įgyvendinti „EuChemS Historical Landmarks Award“ programa siekia nustatyti, pripažinti ir įamžinti vietoves, kuriose buvo padaryti Europos kultūrai ir istorijai reikšmingi atradimai chemijos srityse. Vienas tokių apdovanojimų šiemet skirtas mokslinės ir kultūrinės svarbos vietovei – Teodoro fon Grotuso laboratorijai, esančiai Gedučiuose, netoli Žeimelio. Čia gyveno ir novatoriškus tyrimus elektrochemijos ir fotochemijos srityse vykdė iškilus XIX a. mokslininkas T. von Grotusas. Žavu, kad tokios svarbios idėjos gimė šiame regione, toli nuo galios ar prestižo centrų, tačiau tapo daug platesnio Europos mokslinio dialogo dalimi. Prof. F. Rutjes pabrėžė, kad mokslinis paveldas priklauso mums visiems – tai ne tik praeities palikimas, bet ir investicija į mūsų visų ateitį, ir padėkojo už nuolatinį nuoširdų rūpestį išsaugant T. von Grotuso atminimą.

EuChemS viceprezidentas prof. F. Rutjes ir LChD pirmininkė, akademikė prof. A. Ramanavičienė atidengia memorialinę lentą.

Lietuvos chemikų draugijos pirmininkė, akademikė prof. Almira Ramanavičienė savo kalboje pabrėžė šio renginio svarbą prisimenant, pagerbiant ir įamžinant iškilią asmenybę – mokslininką, kurio darbai paliko neišdildomą pėdsaką ne tik chemijos mokslo istorijoje, bet ir mūsų šalies mokslo pavelde. T. von Grotusas – pasaulinio garso Lietuvos mokslininkas, fizikochemikas, didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenęs ir dirbęs Lietuvoje. Lietuvos chemikų draugija 2023 m. tapo EuChemS nare, o 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo informuota, kad Teodoro fon Grotuso laboratorija Gedučiuose pripažinta EuChemS regioninės reikšmės istoriniu paminklu. Lietuva tapo pirmąja iš Baltijos šalių, pelniusių tokį įvertinimą. T. fon Grotusas yra mūsų istorijos dalis, žmogus, siekęs suprasti pasaulį. Jo domėjimasis mokslu buvo gilus ir nuoseklus. Tai buvo tikras mokslininko pašaukimas, siekimas ne garbės, bet žinojimo. Ne vien sau, bet ir visai žmonijai. Šiandien gyvename pasaulyje, kur mokslas yra neatsiejamas nuo kasdienybės. Naudojamės pažangiomis technologijomis ir įrenginiais, kurių veikimo principai remiasi tais pačiais dėsniais, kuriuos T. fon Grotusas pradėjo aiškinti prieš daugiau nei 200 metų. Šio mokslininko pavyzdys primena mums svarbią tiesą: didieji atradimai neretai gimsta toli nuo pasaulio centrų – dažnai jie prasideda ten, kur yra smalsus protas, užsispyrimas ir ryžtas suprasti. T. fon Grotuso darbai moko tikėti savo idėjomis net tuomet, kai jos atrodo pernelyg drąsios ar nepriimtinos. Jis dirbo tuo metu, kai daugelis mokslinių sąvokų dar tik formavosi, kai mokslo kalba dar buvo skurdoka, kai nebuvo šiuolaikinių laboratorijų, duomenų bazių ir pažangių technologijų. Vis dėlto jis sugebėjo pasaulio mokslui pasiūlyti tokią teoriją, kuri iki šiol vertinama kaip kertinė. Atidengta memorialinė lenta bus ne tik atminties ženklas, bet ir mokslo kelrodė, tiltas tarp praeities ir ateities.

Prof. Ričardo Gajaus Komptono kalba.

Garsus elektrochemikas, T. fon Grotuso mokslinio paveldo žinovas ir LMA užsienio narys prof. Ričardas Gajus Komptonas (Richard Guy Compton) iš Oksfordo universiteto džiaugėsi galėdamas dalyvauti ne tik tarptautinėje konferencijoje, skirtoje paminėti T. fon Grotuso pirmosios elektrolizės teorijos 220-ąsias metines, bet ir memorialinės lentos atidengimo ceremonijoje. Praėjus daugiau nei dviem šimtmečiams nuo T. fon Grotuso teorijos paskelbimo, ji vis dar išlieka aktuali ir svarbi šiuolaikiniuose moksliniuose tyrimuose. Nors 1805 m. T. fon Grotuso darbas padėjo teorinius elektrochemijos pagrindus, jo indėlis nėra pakankamai įvertintas. R. G. Komptonas aktyviai siekia ištaisyti šį istorinį disbalansą savo mokymo medžiagoje. Jis siekia, kad T. fon Grotusas taptų toks pat žinomas kaip ir kiti, šiuo metu vis dar labiau atpažįstami mokslininkai. Savo parašytame vadovėlyje prof. R. Komptonas T. fon Grotuso mokslinę kelionę pristatė kaip įkvepiantį pavyzdį, kaip vieno mokslininko išradingumas gali turėti ilgalaikį poveikį mokslo raidai. Profesorius taip pat pabrėžė esminį švietimo vaidmenį, padedantį pripažinti tokias kertines figūras ir skatinantį tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą.

Akademikai Žiemgalos muziejuje prie Teodorui fon Grotusui skirtos ekspozicijos kartu su EuChemS viceprezidentu F. Rutjes ir Pakruojo rajono meru S. Margiu.

Parengė akad. Almira Ramanavičienė, LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narė
A. Ramanavičienės ir EuChemS nuotraukos