Naujienos

Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas: gyvybiškai svarbus, bet pažeidžiamas

Sudėtingėjant pasauliniams iššūkiams, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo pagrindams kyla vis didesnė grėsmė. Šiame pareiškime Tarptautinės mokslo tarybos (ISC) Valdyba pabrėžia, kad būtina skubiai apsaugoti ir sustiprinti pasaulinį bendradarbiavimą mokslo srityje – tai būtina ne tik žinių ir inovacijų plėtrai, bet ir žmonių bei planetos gerovei užtikrinti.

Mokslas – tai ypatinga visuotinio dalijimosi žiniomis forma, kurios pasauliui reikia labiau nei bet kada anksčiau, siekiant spręsti visiems bendrus iššūkius. Tarptautinis bendradarbiavimas, kuris yra šio proceso pagrindas, buvo kuriamas dešimtmečius, tačiau dabar tapo pažeidžiamas ir trapus. Atsižvelgdama į didžiulę mokslo svarbą valstybių ir pasaulio gerovei, Tarptautinė mokslo taryba kreipiasi į visus sprendimų priėmėjus, prašydama užtikrinti, kad mokslo ir jo institucijų principai būtų apsaugoti, o tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas išsaugotas ir, dar geriau, sustiprintas.

Per pastaruosius 200 metų mokslas atliko svarbų vaidmenį gerinant žmonių gyvenimo kokybę, skatinant ekonomikos augimą ir gilinant supratimą apie gamtą ir visuomenę. Visos tautos pasitelkia mokslą savo interesams – sveikatai, socialinei pažangai ir ekonominiam vystymuisi – puoselėti. Didelė dalis šios nacionalinės naudos pasiekiama dėl didelių investicijų į mokslinius tyrimus – įskaitant privačiojo sektoriaus ir labdaros fondų indėlį – ir dėl bendradarbiavimo su pasauline mokslo bendruomene, nes žinios peržengia valstybių sienas. Šis kolektyvinis požiūris tapo dar svarbesnis, atsižvelgiant į egzistencines grėsmes planetos ir visuomenės sveikatai, su kuriomis šiandien susiduriame.

Mokslas taip pat atlieka svarbų vaidmenį valstybėms siekiant savo ekonominių, saugumo ir geostrateginių tikslų. Vis dažniau kartojama politinė mantra, kad mokslas turi būti „kuo atviresnis, bet kartu ir kuo uždaresnis“, tačiau jis neturi peržengti teisėto poreikio ribų.

Mokslas padėjo atskleisti žmonių ir jų technologijų poveikio planetai problemas visais lygmenimis – nuo vietinio iki pasaulinio. Per pastaruosius kelis dešimtmečius valstybės ir jų mokslininkai bendradarbiavo siekdami šiuos pavojus nustatyti, sušvelninti ir prie jų prisitaikyti. Šis bendradarbiavimas dažnai peržengdavo geostrateginės įtampos ribas, nes kiekviena valstybė yra suinteresuota saugoti bendrus pasaulio turtus.

Visų mokslų pagrindas yra empirizmu, skaidrumu, kokybės užtikrinimu ir atvirumu grindžiami principai, leidžiantys mokslui tapti universalia žinių sistema. Tačiau mokslo žinių taikymą pagrįstai lemia visuomenės, kuriose jos yra įdiegiamos. Mokslo bendruomenės pagrįstai nerimauja dėl joms kylančių iššūkių. Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas turi būti tęsiamas; atsakomybė už mokslinių tyrimų palaikymą turi būti teisingiau paskirstyta – ne tik siekiant išsaugoti mokslo rezultatus, bet ir todėl, kad tautos, kurios investuoja į mokslą ir jį remia, taip pat naudojasi daugeliu jo teikiamų privalumų. Mokslo ignoravimas didina riziką pasaulinei bendruomenei, o mokslinis bendradarbiavimas skatina taikų šalių dialogą.

Savo ruožtu mokslo bendruomenė turi likti ištikima savo pagrindiniams principams, tačiau taip pat privalo glaudžiau ir prasmingiau bendradarbiauti su visuomene. Mokslo ir visuomenės susitarimas turi būti nuolat atnaujinamas, kad mokslas galėtų svariai prisidėti prie taikos, saugumo ir gerovės.

ISC, kaip pasaulinė nevyriausybinė organizacija, daugiausia vienijanti mokslininkų sąjungas, asociacijas ir akademijas, yra įsipareigojusi įgyvendinti mokslo, kaip pasaulinės viešosios gėrybės, viziją. Raginame visus visuomenės sluoksnius pripažinti, kad laisvas ir atsakingas mokslas yra bendruomenės siekis, labai svarbus visos žmonijos pažangai.

Originalų pareiškimo tekstą skaitykite čia.

Vertė Agnė Rodriguez