Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui habilituotam mokslų daktarui Valdemarui Razumui – 70

2025 07 17

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Akademiką gražaus jubiliejaus proga.

Žavimės Jūsų vadybiniais gebėjimais, didžiuojamės Jūsų pilietiškumu, erudicija, rūpesčiu bei išskirtiniu dėmesiu plėtojant šalies mokslą ir ugdant jaunuosius mokslininkus.

Jūsų veikla Lietuvos mokslų akademijoje ir įgyvendinti pokyčiai, tapus jos prezidentu, sustiprino Mokslų akademijos vaidmenį bei matomumą visuomenėje. Svari mokslinių idėjų plėtra, tarptautinių ir nacionalinių konferencijų organizavimas, neblėstanti energija, reikšmingas indėlis į organinės chemijos mokslą ir nuoširdus atsidavimas akademinei bendruomenei yra įkvepiantis pavyzdys visiems kolegoms.

Jubiliejaus proga linkime Jums stiprios sveikatos ir sėkmės įgyvendinant naujas idėjas.

Prezidentas akad. Jūras Banys
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas

___________________________________________________________

ĮKVEPIANTIS VALDEMARO RAZUMO GYVENIMO IR MOKSLO KELIAS

Jubiliejus – tai solidi ir kartu prasminga proga įvertinti įgyvendintas veiklas ir pasiekimus, ypatinga sukaktis, jungianti praeitį ir dabartį, leidžianti prisiminti svarbiausias gyvenimo akimirkas ir apmąstyti, kas pasiekta. 

Gimęs prieš 70 metų liepos 17 d. Klaipėdoje, Valdemaras Razumas studijavo Vilniaus universitete, kur 1978 m. baigė Chemijos fakultetą. Po trejų metų Maskvos valstybiniame universitete apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją tema „Katalizinės elektrono pernašos sistemos hidrolazių pagrindu“ (vadovas prof. Juozas Kulys). Netrukus, 1990 m., ten pat jis apgynė chemijos mokslų daktaro (tuomet buvusio habilituoto daktaro) disertaciją „Baltyminių molekulių struktūra ir funkcionavimas fazių riboje elektrodas / elektrolitas“.

Abi disertacijos apibendrina reikšmingus mokslinius tyrimus, ypač pirmoji – pareikalavusi daug eksperimentinio darbo, kurį Valdemaras atliko kūrybingai, kruopščiai ir išradingai. Studijų metais įgyta patirtis organinės chemijos srityje sėkmingai pritaikyta tiriant fermentus bei kitas bio- ir sudėtingas molekules. Vėliau prasidėjo naujas etapas – mokslinių idėjų plėtra, mokslinės grupės formavimas, doktorantų ir mokslininkų rengimas. Nepaisant to, jis ir toliau aktyviai dalyvavo eksperimentinėje veikloje, ypač stažuodamasis ir dirbdamas Linčiopingo ir Lundo (Švedija) bei Tiubingeno (Vokietija) universitetuose.

Jo tyrimų sritis apibendrintai galima apibrėžti kaip biomolekulių fizikinę chemiją. Konkrečiai tai apima biomolekulių struktūrą ir funkcionavimą homogeninėje terpėje ir fazių riboje, lipidų polimorfizmą ir biomembranų modelius, biomolekulių ir dirbtinių supramolekulinių struktūrų bei jų modelių elektrochemiją ir spektroskopiją, biokatalizatorių imobilizaciją ir elektrocheminius biojutiklius bei jų veikimo matematinį modeliavimą. Visa tai puikiai iliustruoja šiandien ypač pabrėžiamą tarpdiscipliniškumą, kuriam paprastai nereikia dirbtinio priskyrimo, jei iš tiesų tyrimai ir yra tokie.

Atliktų tyrimų rezultatai apibendrinti monografijose „Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje“ (1983) ir „Bioamperometrija“ (1986), išleistose Vilniuje, leidykloje „Mokslas“, kartu su bendraautoriumi J. Kuliu. Leidyklos „Springer“ kvietimu 2000 m. jis buvo knygos „Progress in Colloid and Polymer Science - Surface and Colloid Science“ redaktorius. Parašė skyrių 2005 m. išleistoje knygoje „Biocontinuous Liquid Crystals“ (CRC Press, Taylor & Francis Group, Eds.: M. L. Lynch and P. T. Spicer, Chapter 7, p. 169–211). Paskelbė per 180 mokslinių darbų, tarp jų – 7 išradimai (1 tarptautinis patentas). Dauguma mokslinių straipsnių paskelbti itin prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose, tokiuose kaip „Analytical Chemistry“, „Journal of Physical Chemistry, „Langmuir, Biosensors & Bioelectronics“,„Tetrahedron Letters“, „Analytical Biochemistry“ ir kt. Šie darbai buvo pacituoti beveik 2 000 kartų. Tyrimų rezultatai pristatyti daugybėje tarptautinių ir nacionalinių konferencijų. V. Razumas vadovavo įvairiems moksliniams projektams, tarp jų – 2004–2007 m. vykdytam ES 6-osios bendrosios programos projektui „Saviindikuojančios biologinės nanosistemos vienos biomolekulės veikimo mechanizmo tyrimui ir valdymui“.

Už mokslinę veiklą V. Razumas du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija: 1987 m. – už mokslinių darbų ciklą „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ (kartu su J. Kuliu) ir 2016 m. – už mokslinių darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas (2001–2015)“ (kartu su G. Valinčiumi).

Išskirtinė mokslinė veikla neretai užkrauna ir administracinį krūvį. Nenuostabu, kad vadybiniai ir administraciniai gebėjimai pirmiausia buvo įvertinti Biochemijos institute, kuriame V. Razumas dirbo nuo 1978 m.  Nuo 1985 m. jis buvo sekretorius, vėliau skyriaus vadovas, o 1992–2004 m. ėjo instituto direktoriaus pareigas. Greta mokslinės ir administracinės veiklos įvairiais laikotarpiais skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, buvo profesorius bei Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys. Be to, 2008–2011 m. buvo Kauno technologijos universiteto Tarybos narys, o 2009–2014 m. – Vilniaus universiteto Senato narys.

Svarbi V. Razumo veiklos ir atsakomybės sritis buvo susijusi su Lietuvos mokslų akademija (LMA). 1994 m. jis buvo išrinktas LMA nariu ekspertu, 2000 m. – nariu korespondentu, o 2006 m. – tikruoju nariu. 2005–2009 m. ėjo LMA mokslinio sekretoriaus, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininko pareigas. Ši veikla sulaukė akademijos bendruomenės pripažinimo – 2009 m. V. Razumas buvo išrinktas LMA prezidentu ir šias pareigas ėjo dvi kadencijas, iki 2018 vasario. Mokslų akademija, siekdama naujaisiais laikais atlikti platesnes funkcijas, turėjo keistis, todėl V. Razumas pasiūlė pokyčius, kurie sulaukė daugumos akademijos narių palaikymo ir buvo ir įtvirtinti naujame LMA statute. Įgyvendinti pokyčiai sustiprino Mokslų akademijos vaidmenį ir matomumą visuomenėje, nors, laikui bėgant, kai kurie sprendimai gali būti vertinami nevienareikšmiškai.

V. Razumas reikšmingai prisidėjo ir prie Lietuvos mokslo tarybos (LMT) veiklos: 2010–2018 m. jis buvo LMT valdybos narys, o 2017–2018 m. liepos mėn. – jos pirmininkas. Vėliau, 2018 m. liepos–2019 m. vasario mėn., ėjo LMT pirmininko pareigas. Po dar vieno veiklos posūkio 2019 m. vasario–2020 m. gruodžio mėn. jis buvo paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru. Nuo 2023 m. iki šiol eina LMT konkursinio finansavimo apeliacinės komisijos pirmininko pareigas. 

V. Razumas aktyviai dalyvavo įvairių tarptautinių mokslo institucijų veikloje: buvo Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų direktorato 6BP specialiosios programos „Gyvybės mokslai, genomika ir biotechnologijos sveikatos apsaugai“ Lietuvos atstovas komitete (2002–2006), Lietuvos ekspertas 7BP specialiosios programos „Idėjos“ komitete (2007–2011), Europos mokslo fondo Fizikinių ir inžinerinių mokslų nuolatinės komisijos narys (2005–2009).

Nėra taip paprasta išvardyti daugybę kitų pareigų, kurias galima rasti išsamiose biografijose: 1999–2001 m. jis buvo Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininkas, 1997–1999 m. ir 2001–2002 m. – pirmininko pavaduotojas; 2009–2017 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Aukštojo mokslo tarybos narys, 2013–2017 m. – jos pirmininkas; 2013–2018 m. vasarį – Ministro Pirmininko vadovaujamos Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų strateginės tarybos narys; 2014–2017 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento Valstybės apdovanojimų tarybos narys. Taip pat verta paminėti, kad nuo 2016 m. V. Razumas yra Moldovos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje.

Įvairiapusė ir išskirtinė V. Razumo veikla įvertinta reikšmingais apdovanojimais: 2007 m. jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2024 m. – Ignoto Domeikos atminimo medaliu. 2015 m. išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu.

Mokslų akademijos nariai, kolegos ir bendraminčiai aukštai vertina V. Razumo indėlį į Lietuvos mokslo raidą ir linki jam neblėstančios energijos visose gyvenimo srityse.

LMA tikrasis narys Eugenijus Butkus