Naujienos

Henriko Radausko poezija ir klasikinė muzika – senjorams vasaros šventėje

2025 07 18

2025 m. vasarį Lietuvos mokslų akademija (LMA) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su visuomenine organizacija „Senjorų pasaulis“. Šia sutartimi siekiama skatinti vyresnio amžiaus asmenis įsitraukti į savanorišką veiklą, puoselėti kūrybiškumą, pozityvumą ir nuoširdų bendravimą. Senjorai tapo aktyviais LMA renginių lankytojais ir dalyviais, noriai įsitraukė į savanorišką veiklą – talkino renginių metu.

Gegužės viduryje organizacijos „Senjorų pasaulis“ direktorė Vida Greičiuvienė kreipėsi į LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovę Aldoną Daučiūnienę, prašydama parengti meninę programą jų Vasaros šventei, vyksiančiai liepos 15 d. Pažaislio vienuolyno ansamblyje. A. Daučiūnienė pasiūlė surengti valandą, skirtą išeivijos poeto Henriko Radausko poezijai ir klasikinei muzikai. Programą ji atliksianti drauge su dainininke Judita Leitaite ir smuikininke Paulina Daukšyte.

H. Radausko poezija yra labai savita. Esminė jo kūrybos nuostata išsakoma programiniame eilėraštyje „Pasaka“. Žiauriai tikrovei priešinama pasakos laisvė ir galybė, kuriai nėra jokių kliūčių. Taip žmogui atsiveria visai kitokia tikrovė, kurioje įmanomi visokie stebuklai. „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“, – teigia lyrinis herojus. Taigi, vaizduotė, menas suteikia žmogui prieglobstį nuo destruktyvaus išorinio pasaulio. Poetas gamtos grožį atskleidžia vizualiai – eilėraštis kuriamas tarsi tapant akvarele, gamtos reiškiniai įgauna jiems nebūdingų savybių: jie sužmoginami, įgyja fantastiško judrumo, pasaulis atrodo kupinas netikėtumų. Grynumu poezija artimiausia muzikai, ir todėl kartais atrodo, kad poezija – tai pastanga išreikšti žodžiais sieloje augančią melodiją. Ji konkretizuojasi, visus savo ypatumus išreiškia vaizde. Poeto draugas Jurgis Blekaitis, kalbėdamas apie Radausko poeziją, mini šviesą, kuria savo vaizduose poetas nušviečia kasdienius įspūdžius – toji šviesa ateina ne iš saulės. Jos prigimtis kitokia, nemetanti šešėlių – tai Sapno šviesa. Ji leidžia matyti per daiktus, o spalvos, gimstančios jai lūžtant, neturi kalboje vardų. Tačiau reikia šiek tiek įtarti, jautriau įsiklausyti, įsižiūrėti, kad suprastum – esi sapne.

Tad kruopščiai parengtą H. Radausko eilėraščių ir klasikinės muzikos programą „Sapnavos nuostabūs sapnai“ A. Daučiūnienė, Judita Leitaitė ir Paulina Daukšytė pristatė „Senjorų pasaulio“ surengtos Vasaros šventės popietėje Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje „Monte Pacis“.

Smuikininkė Paulina Daukšytė, dainininkė Judita Leitatė, skaitovė Aldona Daučiūnienė.

„Senjorų pasaulioׅ“ steigėja p. V. Greičiuvienė džiaugėsi, kad Lietuvą merkiančios liūtys aplenkė Kauną – Pažaislyje nebuvo nė debesėlio. Šventiškai pasipuošę senjorai rinkosi iš įvairių Lietuvos kampelių, prie vasariškos aprangos priderinę ir privalomą šventės aksesuarą – skėtį. Jų būta įvairiausių – nuo miniatiūrinių, delne telpančių skėtukų iki savo rankomis numegztų. Organizatoriams teko nelengva užduotis – išrinkti gražiausią.

Renginys prasidėjo ekskursija po barokinį Pažaislio vienuolyną, kurią vedė gidė Valda Šadzevičiūtė. Pažaislio vienuolynas – tai ne tik baroko epochos architektūros perlas, bet ir dvasios ramybės oazė. Jį XVII a. pradėjo statyti Lietuvos didikas Kristupas Zigmantas Pacas, pasitelkęs kamandulių vienuolių bendruomenę. Per šimtmečius vienuolynas tapo kultūros ir dvasinės pusiausvyros simboliu, kuris iki šiol džiugina kiekvieną lankytoją.

Renginį sveikinimo kalba pradėjo Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas prof. Boguslavas Gruževskis. Jis pažymėjo, kad tokioje ypatingoje vietoje nori atskleisti ypatingą tiesą: „Pažaislio vienuolyno Fundatorių salėje „Monte Pacis“ susirinko didelė grupė laimingiausių Europos senjorų.“ Profesorius priminė, kad laimingai senatvei reikia keturių pagrindinių veiksnių: 1) geros sveikatos, 2) pakankamos finansinės padėties, 3) aktyvių socialinių ryšių, 4) pramogų ir įsitraukimo (social inclusion). „Visa tai jūs, čia susirinkusieji, turite su kaupu. Tad belieka tik pavydėti ir palinkėti, kad kiekvienais metais tokių senjorų kaip jūs Lietuvoje būtų vis daugiau!“ – kalbėjo profesorius. Jo žodžius palydėjo gausūs ir nuoširdūs senjorų plojimai.

Renginio meninėje dalyje pasirodė Panevėžio rajono Tiltagalių kultūros centro madų šou iš gamtos medžiagų „Pašėlęs ruduo“. Išradingi Panevėžio dizaineriai, naudodami netradicines medžiagas, sukūrė stebėtinai įdomius kūrinius, išsiskiriančius spalvų gausa, modelių drąsa ir kūrybine išmone.

Panevėžio dizainerių grupės pasirodymas.

Susitikę skirtingų kartų žmonės visada vieni kitus praturtina. Pakylėtą nuotaiką palaikė iškilmingi pietūs – svečiai mėgavosi restorano „Monte Pacis“ išskirtiniais patiekalais ir taure vyno, atkeliavusio iš Europos vienuolynų. Širdis džiugino mecosoprano J. Leitaitės jausmingai atliekamos dainos, smuikininkės Paulinos Daukšytės muzikinės improvizacijos ir H. Radausko poezija, kurią skaitė aktorė, skaitovė, renginių režisierė ir vedėja, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė A. Daučiūnienė. Už asmenybės išskirtinumą, originalumą ir ryžtą tobulėti, už kultūrinio gyvenimo puoselėjimą ir įrodymą, kad menas, nešamas su tikra aistra, visada išlieka gyvas, A. Daučiūnienė apdovanota „Metų talento“ nominacija.

Iš kairės: visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ direktorė Vida Greičiuvienė, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ projektų vadovė Živilė Kurienė.

Vakaro metu netrūko ir kitų nominacijų, nuoširdžių sveikinimų, padėkų, apsikabinimų, žaidimų, dainų ir džiaugsmo.

Smagu, kad „Senjorų pasaulis“ išlaiko aukštą lygį, organizuodamas tokius turiningus renginius. Senjorai to tikrai nusipelnė. Neabejojama, kad visi dalyvavusieji galėtų pritarti šioje šventėje nuskambėjusioms H. Radausko eilėms:

Vakaras. Nereikia nieko,
Tik sėdėti ir žiūrėt,
Kaip ta saulė mus palieka,
Ir lyg vakaras žėrėt...

Parengė visuomeninės organizacijos „Senjorų pasaulis“ direktorė Vida Greičiuvienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Giedriaus Bubliausko nuotraukos