Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas: mokslas gynybai

2025 09 24

Rugsėjo 23 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio svarbus akcentas – kandidatų į LMA prezidento rinkimus iškėlimas. Tylos minute buvo pagerbtas akad. Romualdo Grigo (1936 01 25 – 2025 07 23) atminimas. Po to akad. Vladas Žulkus buvo apdovanotas LMA atminimo medaliu ir sveikinimo adresu (80-mečio proga); akad. Romui Lazutkai įteiktas sveikinimo adresas (70-mečio proga), o akad. Juozas Augutis apdovanotas LMA atminimo medaliu. LMA nario ženklai, pažymėjimai ir LMA statutai įteikti neseniai tikraisiais LMA nariais išrinktiems Daumantui Matuliui ir Gediminui Brazaičiui.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys įteikė pažymėjimus LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursonugalėtojams. LMA prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, nutarė 2025–2026 m. stipendijas humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skirti dr. Jūratei Charenkovai (VU) ir dr. Dovilei Čypaitei-Gilei (VU). Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse stipendijos skirtos dr. Ievai Čėsnienei (LAMMC), dr. Justui Eimontui (LEI), dr. Gretai Inkrataitei (VU), dr. Ramūnui Levinui (FTMC), dr. Mykolai Karpenko (VGTU), dr. Ugnei Kuliešiūtei (VU) ir dr. Katrynai Pampuščenko (LSMU). Stipendijos mokamos nuo 2025 m. spalio 1 d. kartą per mėnesį vienerius metus.

Susirinkimas patvirtino LMA Jaunosios akademijos nuostatų pakeitimą, kuriuo aiškiau apibrėžiamas Jaunosios akademijos ir jos alumnų santykis. Bendru sutarimu pakeitimui pritarta.

Vėliau vyko iškilminga dviejų LMA užsienio narių inauguracija, kurios metu jiems įteikti diplomai ir LMA nario ženklai. Susirinkimo dalyviai išklausė naujųjų užsienio narių pranešimus. Prancūzų kalbininkas Danielis Pti (Daniel Petit) lietuviškai skaitė pranešimą apie indoeuropiečių paveldą lietuvių kalboje, pabrėždamas jos svarbą indoeuropiečių kalbų gramatikai. Jis atkreipė dėmesį, kad lietuvių kalboje išliko daug archajiškų formų, kurios neretai sutampa su sanskrito formomis. Mūsų kalbos formų analizė itin reikšminga etimologiniams tyrimams, nes indoeuropiečių paveldas ryškiai atsiskleidžia lietuvių kalboje.

LMA užsienio narys Danielis Pti.

Antrasis LMA užsienio narys, Liuksemburgo universiteto profesorius Bernhardas Pėtersas (Bernhard Peters) inauguraciniame pranešime „Judesio kiekio momento pernašos Oilerio ir Lagranžo formalizme sprendimas įterptosios ribos metodu“ pristatė savo tyrimus. Jis kuria įvairius modelius skysčių ir kietųjų dalelių dinamikos analizei. Tyrimų rezultatai liudija, kad kompiuterinės simuliacijos neretai neatitinka tikrovės. Jo tyrimai padeda tobulinti efektyvius procesus atsinaujinančios energetikos ir šiluminės inžinerijos srityse.

LMA užsienio narys Bernhardas Pėtersas.

Vėliau vyko kandidatų į LMA prezidentus iškėlimas. Susirinkimo pirmininkas akad. J. Banys pakvietė akademikus siūlyti kandidatus į LMA prezidentus. Pagal LMA prezidiumo rinkimų reglamentą „Kandidatus į MA prezidentus siūlo MA narių visuotiniame susirinkime MA tikrieji nariai ir nariai emeritai (iš anksto aptarti bei suderinti pasiūlymai padeda pasirinkti geriausią balsavimo variantą ir dėl to jie labiausiai pageidautini). Kandidatu gali būti siūlomas ir susirinkime nedalyvaujantis asmuo, jam sutikus.“

Skelbiamas kandidatų į LMA prezidentus kėlimas.

Akademikai pristatė siūlomus ir skyrių palaikomus kandidatus: Gintautą Dzemydą, Vytautą Nekrošių ir Artūrą Žukauską. Aušra Maslauskaitė pristatė kandidatą V. Nekrošių. Vytautas Ostaševičius – G. Dzemydą, o Valdemaras Razumas – A. Žukauską. Susirinkimo dalyviams pritarus, buvo priimtas LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas dėl kandidatų tinkamumo registruoti. Priminta, kad kandidatai privalo pateikti raštišką sutikimą eiti pareigas, jei būtų išrinkti, glaustą numatomos veiklos programą bei trumpą informaciją apie mokslinę ir organizacinę veiklą. Taip pat buvo nutarta, kad LMA prezidento rinkimai vyks spalio 28 d.

Teminėje susirinkimo dalyje „Mokslas gynybai“ dalyviai išklausė tris pranešimus apie mokslininkų indėlį stiprinant gynybą. Apie mokslą ir inovacijas gynybai pirmoji kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) Mokslo projektų ir analizės centro direktorė dr. Olga Navickienė. Ji pristatė naują LKA struktūrą: šiuo metu čia dirba daugiau kaip 50 mokslininkų. Atliekami ir užsakomieji tyrimai. Dalyvaujama tarptautiniuose MTEP projektuose. LKA mokslo grupės įgyvendina mokslinių tyrimų programą „Mažųjų valstybių saugumas ir gynyba“, taip prisidedant prie gynybos sektoriaus plėtros. Pavyzdžiui, kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centro specialistais ir bendrove „Astrolight“ sukurtas ir išbandytas lazerinės komunikacijos tarp laivų terminalas POLARIS. Sistema naudoja neregimą lazerio šviesą, komunikacijos kanalai gali pasiekti iki 1 Gb/s pralaidumą. Toks ryšys sunkiau aptinkamas ir slopinamas.

Dr. Olga Navickienė.

Kauno technologijos universiteto profesorius akad. V. Ostaševičius perskaitė pranešimą „Lietuvos gynybos pramonės perspektyvos“. Akademikas atstovavo Lietuvai NATO „Mokslo taikai ir saugumui“ ir NATO–Rusijos Tarybos komitetuose. Lietuvos mokslininkai turi nemažai patirties šioje srityje, pavyzdžiui, KTU gynybos technologijų institute dirbęs akad. Algimantas Fedaravičius su komanda kūrė raketines sistemas. Šiuo metu universitete kuriamos komunikacijos stotelių sistemos, padedančios pagerinti ryšį karo niokojamoje Ukrainoje, bei mechatroniniai protezai. Lietuvoje pradėta iniciatyva „Vytis“ gynybos pramonei skatinti, kuri vienija 100 įmonių. Šalyje formuojasi gynybos pramonės sistema. Spartėja karinių dronų gamyba, nors kuriant droną nuo idėjos iki produkto praeina net treji metai. Šiuo metu Lietuva iš Lenkijos perka dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas. Planuojama Lietuvoje pradėti Ukrainos ginklų gamybą, tam skirta 20 mln. eurų. Įsteigtas VILNIUS TECH ir KTU autonominių sistemų kompetencijos centras. Baisogaloje jau veikia gamykla, įkurta bendradarbiaujant su vokiečių bendrove „Rheinmetall“. „Northrop Grumman“ taip pat investuoja Lietuvoje į šovinių gamybą, planuojama gaminti ir priešpėstines minas.

Akad. Vytautas Ostaševičius.

Trečiąjį pranešimą pristatė akad. Limas Kupčinskas. Jis kalbėjo apie medicinos mokslą ir inovacijas ekstremalioms situacijoms bei pabrėžė, kad itin svarbus personalo pasirengimas tokiems įvykiams, ką akivaizdžiai parodė praėjusi pandemija. Medikams teko skubiai kurti inovacijas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) specialistai, pasitelkę telemedicinos technologijas ir naudodami „Peer to Peer Simulation System“ (imitavimo sistemą lygiaverčiams agentams), sukūrė nuotolinio mokymo regioninių centrų tinklą. Tai leido apmokyti per 2 000 medikų ir 500 studentų. Nuotolinės pagalbos centras įkurtas Kauno klinikose. Vėliau, Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, penkiuose šios šalies universitetuose atidaryti nuotoliniai apmokymo punktai. Paruošta per 15 tūkst. Ukrainos paramedikų ir kariškių, galinčių suteikti medicininę pagalbą.

Akad. Limas Kupčinskas.

Akad. L. Kupčinskas pažymėjo, kad yra apskaičiuota, jog karo atveju mūsų šalyje kasdien tektų suteikti pagalbą vidutiniškai 66 sužeistiems kariams. Be to, šiame kare keičiasi sužeidimų pobūdis: dėl dronų daugiausia pasitaiko viršutinės kūno dalies, galvos ir kaklo sužeidimų. Jis pabrėžė, kad reikėtų kuo skubiau spręsti ir medikų saugumo problemą. Ukrainoje užfiksuota daugiau nei 2 300 atakų prieš medicinos įstaigas, žuvo apie 200 medikų. Lietuvoje kol kas nėra karo ligoninės, o Šveicarija turi septynias požemines ligonines. Bent vienos būtinai reikia Lietuvai. Iš dalies problemą gali išspręsti tai, kad Kauno klinikose yra 4 km požeminių tunelių, kai kurie – dviejų aukštų. Šiuo metu LSMU vykdoma nemažai kitų projektų, pavyzdžiui, kuriama ekstremalių situacijų valdymo informacinė sistema, sėkmingai išbandyta Kauno miesto centre 450-čiai simuliacinių ligonių.

Kita inovacija – programėlė „AED alert“ (automatizuoto išorinio defibriliatoriaus įspėjimo sistema). Jei mieste esančiam žmogui staigiai sustoja širdis, automatiškai informuojami pagelbėti galintys savanoriai, esantys 400 metrų spinduliu. Be to, Kaune skubios medicininės pagalbos duomenys analizuojami realiu laiku, naudojant dirbtinį intelektą, todėl daugiau šansų išgyventi infarktą patyręs žmogus turi Kaune negu Londone. Kuriamas ir savanorių donorų tinklas, pavadintas „Vaikščiojantys kraujo bankai“. Baigdamas pranešimą, L. Kupčinskas pabrėžė, kad reikia kurti traumų registrus, naudojant dirbtinį intelektą duomenų analizei, vystyti simuliacijomis pagrįstą personalo mokymą, taip pat nepamiršti ir trauminio streso sindromo tyrimų bei psichologinės paramos nukentėjusiesiems.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA