Naujienos
Klimatui neutrali energetika: kelias nuo vizijos iki realybės
2025 11 03
Spalio 23 d. Vilniaus universiteto Geomokslų institute vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Klimato komisijos seminaras-diskusija „Klimatui neutrali energetika: virsmo kelias“. Seminare pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo VšĮ Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė bei šios įstaigos darbuotojai: Energetikos duomenų analizės centro analitikas Dovydas Balčiūnas, Klimato kaitos valdymo centro vadovas Tadas Norvydas ir Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vadovas Roman Bykov. Renginį moderavo LMA Klimato komisijos pirmininkas Arūnas Bukantis (vienas iš šio teksto autorių).
Energijos rūšių diversifikavimas Lietuvoje
Energetikos duomenų analizės centro analitikas D. Balčiūnas savo pranešime „Energijos rūšių diversifikavimas Lietuvoje“ pažymėjo, kad pastaruoju metu šalyje vyksta sparti atsinaujinančių energijos šaltinių (ypač vėjo ir saulės) plėtra. 2024 m. atsinaujinančių energijos šaltinių sugeneruota energija patenkino apie 80 proc. Lietuvos vartotojų poreikių. Tačiau tiek vėjo, tiek saulės jėgainių generuojama energija nėra pastovi (priklausanti nuo gamtinių sąlygų), todėl tam tikrais laikotarpiais energija importuojama iš Švedijos ar kitų šalių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atnaujintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytos įvairios alternatyvos siekiant užsitikrinti visišką energetinę nepriklausomybę. Tai galėtų būti ir galingos energijos kaupimo baterijos, mažieji branduoliniai reaktoriai bei kiti šiuolaikiniai energijos šaltiniai.

AEI plėtra, tikslai ir prognozės
Klimato kaitos valdymo centro vadovas T. Norvydas pranešime „AEI plėtra, tikslai ir prognozės“ pabrėžė, kad iškeltas nacionalinis tikslas yra pasiekti energetikos sektoriaus klimatui neutralumą iki 2050 m. Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis bendrajame elektros energijos suvartojime 2024 m. sudarė 47 proc., o 2030 m. jau planuojama pasiekti 100 proc. Lietuvos saulės energetikos asociacijos vertinimu, iki 2030 m. šalyje bus įrengta apie 1 000 MW naujų saulės elektrinių parkų. Gaminančių vartotojų elektrinių galia nuo 2025 m. liepos iki 2030 m. turėtų išaugti dar apie 1 600 MW. Iki 2030 m. bus įrengta apie 900 MW vėjo jėgainių parkų sausumoje. T. Norvydo teigimu, nuo 2028 m. saulės ir vėjo elektrinių galios augimo tempas sulėtės dėl rinkos prisisotinimo. Planuojama, kad elektros gamyba AEI elektrinėse jau 2028 m. bus didesnė nei suvartojimas. Kadangi energijos gamyba iš saulės bei vėjo šaltinių nėra pastovi, būtina diegti papildomus ir naujus elektros tinklų balansavimo sprendimus – plėsti Kruonio HAE bei įrengti elektros energijos kaupiklius (baterijas).
Jūrinio vėjo parkų plėtra Lietuvoje
Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vadovas R. Bykov pristatė jūrinio vėjo parkų plėtros galimybes Lietuvoje. Baltijos jūros priekrantėje parinktos dvi akvatorijos, kuriose planuojama įrengti jūrinius vėjo parkus. Pirmojo parko teritorija patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Jo plotas siekia 136 km2, atstumas nuo kranto – 29,5 km, akvatorijos gylis – 30–40 m, o planuojama parko galia– apie 700 MW. Pirmajam jūrinio vėjo parkui jau atliktas detalus poveikio aplinkai vertinimas, kuriame ypač didelis dėmesys skirtas galimam poveikiui gamtinei aplinkai nustatyti. Antrasis jūrinio vėjo parkas šiuo metu yra pradinėje vystymo stadijoje. Pranešėjas įvertino jūrinio vėjo parkų būsimą naudą Lietuvai bei jos gyventojams. Jie galėtų užtikrinti stabilesnę elektros energijos gamybą ir mažinti kainų svyravimus.


Po pranešimų vyko aktyvi diskusija ir klausimų-atsakymų sesija, kurioje dalyvavo LMA akademikai – Klimato komisijos nariai, Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai ir kiti svečiai.
Renginį organizavo Lietuvos mokslų akademijos Klimato komisija, Vilniaus universiteto Geomokslų institutas ir VšĮ Lietuvos energetikos agentūra.
Parengė akad. Jūratė Kriaučiūnienė ir akad. Arūnas Bukantis
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA