Naujienos

Mano kūrybos būdas – improvizacija

2026 04 10

„Mano kūrybos būdas – improvizacija“, – kalbėjo tapytoja, poetė, grafikė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Dalia Kasčiūnaitė, kai balandžio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo pristatomas naujausias akad. Antano Andrijausko sudarytas leidinys „Dalia Kasčiūnaitė: lyrinė abstrakcija“. Leidinį išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas – tai aštuntoji serijos „Unio Pictorum“ knyga. Renginį organizavo LMA Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyrius. Dalyvavo akad. A. Andrijauskas, D. Kasčiūnaitė, Ugnė Dalinkevičiūtė, doc. Nijolė Tumėnienė, renginį vedė dr. Vytautas Rubavičius.

Kaip skelbia knygos „Dalia Kasčiūnaitė: lyrinė abstrakcija“ anonsas:
Pastarųjų keturių dešimtmečių Lietuvos tapyboje yra asmenybių, kurių kūryba, būdama natūrali meno proceso dalis, kartu dėl savo temperamento ir ypatingo spalvinio jautrumo bei poetiškumo tarsi iškrenta iš įprastinių dailės raidos schemų. Toks mūsų meninio gyvenimo reiškinys, ryškiai paženklintas nenuolankios asmenybės charakterio bruožų, psichologijos ir intelektualinės biografijos peripetijų, yra Dalios Kasčiūnaitės numedžiaginta tapyba.

Tai – nuosekliausia savitos nedaiktiško meno krypties lyrinės abstrakcijos Lietuvos dailėje atstovė. Jos tapiniuose vengiama tiesioginių ryšių su tikrove, darbuose akivaizdus plastinės formos elementų minimalizavimas (spalvos, dėmės, faktūrų, ekspresyvios linijos), jų svarbos sureikšminimas. Savo abstrakcijos estetinę vertę aukštinančiose drobėse tapytoja ne tik vaduojasi iš nespecifinės dailės kalbos (susijusios su naratyviniais aspektais, pasakojimu apie ką nors ir ko nors konkretaus vaizdavimu), tačiau pirmiausia siekia išryškinti poetinę savo prigimtį, psichologinį grynų muzikalių spalvų sąveikos emocinį poveikį suvokėjui ir pasirinktų plastinės kalbos meninės išraiškos priemonių lyriškumą. Jos emocionalios abstrakcijos pavergia suvokėją skaisčiomis spalvomis, lyriškumu ir muzikalia čiurlioniška drobių kompozicine architektonika. Greta Eugenijaus Antano Cukermano, Lino Katino, Kazės Zimblytės, Rūtos Katiliūtės ir Romualdo Lankausko, ji išsikovojo tvirtas pozicijas mūsų abstrakčiosios tapybos raidoje, o nuo aštuntojo dešimtmečio vidurio tapo viena ryškiausių mūsų tapybos lyderių.

Iš dešinės: akad. Antanas Andrijauskas, dr. Vytautas Rubavičius, Dalia Kasčiūnaitė, Ugnė Dalinkevičiūtė.

Dr. V. Rubavičius, pradėdamas renginį, pasidalijo trumpais prisiminimais iš aštuntojo dešimtmečio, kai nusipirko D. Kasčiūnaitės paveikslą: abstrakcija, avangardas, mergina menininkė – tai buvo ryškus išskirtinumas to meto dailėje.

Akad. A. Andrijauskas, pristatydamas D. Kasčiūnaitės kūrybą, kalbėjo, kad tai išskirtinio talento menininkė, poetiška, ėjusi prieš srovę, atvėrusi naujus kelius ir išlikusi laisvu žmogumi. Išryškino menininkės linijų žaismą, subtilų kaligrafizmą, kūrinių poetiškumą ir muzikalumą.

D. Kasčiūnaitė trumpai papasakojo apie studijas to meto Vilniaus dailės institute, dailininkų Jono Švažo, Antano Samuolio įtaką, kuri skatino kurti savaip, būti išskirtinei. Prisiminė kūrybinio darbo pradžią, individualizmu persunktą atmosferą, laisvo menininko statusą, Paryžiuje praleistus kelerius metus, ten rengtas parodas,  kalbėjo apie  savo gyvenimą, anot menininkės, „pasaulyje, kurį susikuriu, kuris saugo mane“.

Dalios Kasčiūnaitės autografai.

Pristatydama leidinį, jautrius žodžius Mamai skyrė dukra Ugnė Dalinkevičiūtė. Pažymėjo, kad tai ne tik knyga, tai pažintis su menininke per jos kūrybą, tai dailės albumas ir pasakojimas viename leidinyje: tekstai, menininkės prisiminimų miniatiūros ir poezija. Kvietė žiūrėti vidumi ir priimti ne kaip informaciją, o kaip susitikimą su menininke.

Doc. Nijolė Tumėnienė.

Dailėtyrininkė doc. N. Tumėnienė kalbėjo, kad D. Kasčiūnaitę pažįsta seniai kaip labai įdomią menininkę, originalią sunkiai pastebimais dalykais, drąsią, matomą, esančią dėmesio centre. Išskyrė jos kelionės per meną du skirtingus etapus, kūrybos pokyčius po gyvenimo Paryžiuje. Menininkė, anot dailėtyrininkės, seniai orientavosi į lyrinę abstrakciją, jos darbai yra kaip simboliai, vingio linija ant spalvinės plokštumos, jautrus piešinys. Antrame etape meninė kryptis sujungta su lietuvišku koloritiniu tapybos ieškojimu. Labai stiprus menininkės emocionalus pojūtis. Lyrinė abstrakcija įdomi ir labai prasminga. N. Tumėnienė džiaugėsi, kad tai antroji menininkės kūrybai skirta knyga. Pažymėjo akad. A. Andrijausko patirtį leidžiant tokias knygas, kur dera filosofinis estetinis požiūris. Atkreipė dėmesį ir į leidinio pavadinimą „Dalia Kasčiūnaitė: lyrinė abstrakcija“, kuriame nusakoma meno kryptis.

Renginio dalyviai.

Baigdamas renginį akad. A. Andrijauskas kvietė menininkę grįžti vėl prie ankstesnių muzikalių linijų, atverti įvairius registrus, o knygai gyventi savo gyvenimą.

Parengė LMA Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriaus vyriaus. koordinatorė Aurika Bagdonavičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA