Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas atsiskaitė Seimo Ateities komitetui

Gegužės 6 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Vytautas Nekrošius lankėsi Lietuvos Respublikos (LR) Seime, kur LR Seimo Ateities komiteto nariams atsiskaitė už praėjusių metų Akademijos nuveiktus darbus. Kalboje jis pabrėžė aktyvią ir įvairiapusę veiklą, sprendžiant realias problemas. Pavyzdžiui, sudarytos darbo grupės teikė ekspertines išvadas dėl Gedimino kalno tvarkybos, laivybos Neryje perspektyvų. Taip pat surengta Švietimo konferencija ir Sociologų tarptautinės asociacijos suvažiavimas. Pažymėtina vieno iš LMA skyrių organizuojama kasmetinė konferencija mokytojams, į kurią suvažiuoja mokytojai iš visos Lietuvos. Akademikai joje dalijasi naujausiomis biologijos, medicinos mokslų naujienomis. Tai liudija organizacijos dėmesį švietimo problemoms. Aktyviai veikta ir tarptautinėje erdvėje. Akademikai nuolat remia Ukrainos mokslų akademiją, palaikė ir Vengrijos mokslų akademiją, kai ji buvo puolama politikų. Mokslo ir kultūros pasiekimus visuomenėje efektyviai populiarina LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“, bendradarbiaujantis su Trečiojo amžiaus universitetu.

Seimo Ateities komitetui nuo 2021 m. pavesta vykdyti LMA parlamentinę priežiūrą. Todėl šių metų kovo 18 d. komiteto posėdyje buvo analizuotas LMA vaidmuo formuojant šalies mokslo politiką ir strategines perspektyvas, stiprinant mokslo įtaką valstybės strateginio valdymo sistemos plėtrai, didinant mokslo poveikį politiniams sprendimams ir plėtojant Lietuvos ateities ekosistemą. Pavyzdžiui, kaip ji galėtų prisidėti prie kultūros, kalbos ir visuomenės mokslų politikos formavimo ir stiprinimo dirbtinio intelekto plėtros sąlygomis. Vienas svarbiausių tikslų – sustiprinti LMA vaidmenį, įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

V. Nekrošius pabrėžė, kad atsižvelgiant į šiuos tikslus LMA jau ėmėsi konkrečių veiksmų. Šiuo metu parengti Tarptautinių patarėjų tarybos nuostatai. LMA suformuos dešimties užsienio mokslų akademijų atstovų grupę. Tarybos pagrindinis tikslas – teikti LMA rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų Lietuvoje organizavimo ir prisidėti prie mokslo ir švietimo politikos tendencijų prognozavimo. Šiuo metu Akademijoje jau įkurti ir veikia du komitetai: Švietimo politikos ir Mokslo politikos. Svarbu tai, kad kartu su mokslininkais dirbs ir praktikai, todėl komitetai galės pasiūlyti konkrečius sprendimus. Stiprinamos ekspertinės funkcijos, nes tai yra LMA pareiga. Kadangi LMA sulaukia nemažai užklausų iš socialinės srities, neseniai buvo pasirašyta sutartis su Lietuvos socialinių mokslų centru. Toks bendradarbiavimas leis sutelkti geriausius ekspertus.

Komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas klausė, ar institucinis „nukraujavimas“ nesumenkino LMA ekspertinių galių? V. Nekrošius pritarė šiai įžvalgai. Nepaisant to, LMA stengiasi susigrąžinti ekspertinę funkciją kaip vieną svarbiausių prioritetų. Deja, LMA neturi daug ekspertų, todėl darbo grupės bus formuojamos, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis. Prezidentas pabrėžė, kad LMA yra vienintelė institucija, neturinti savų interesų. Tai didelis privalumas, leidžiantis Akademijai objektyviai vertinti iškylančias problemas ir teikti pagrįstus pasiūlymus. Akademikai yra ne tik protingi, bet ir naudingi Lietuvai žmonės.

Komiteto narė, ekonomistė Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad įvairių šalių parlamentai sprendžia vis platesnį technologinių klausimų spektrą – nuo naujų technologijų žemės ūkyje iki procesų robotizacijos ir dirbtinio intelekto taikymo viešajame sektoriuje. Technologijų vertinimas nebėra siaura tema. Jis apima viską, kas tiesiogiai veikia ekonomiką, darbo rinką, regionų vystymą ir valstybės gebėjimą išlikti konkurencingai. Galbūt LMA galėtų tapti centrine institucija tokioms technologijoms vertinti? Jos ekspertai nuolat analizuotų globalius klausimus, tokius kaip dirbtinio intelekto plėtra ir panašius. Šie klausimai sudėtingi, daugiaplaniai, todėl reikalauja įvairiapusio vertinimo. Rekomendacijos taptų puikiu „švyturiu“ politikams ir teisėkūrai.

LMA prezidentas pritarė šiai minčiai ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvai apskritai labai trūksta kai kurių sričių ekspertų. Viena tokių – ekonomikos mokslas. Akademikas Raimundas Leonas Rajeckas (1937–1997) buvo vienas ekonominės kibernetikos mokslo ir matematinių metodų taikymo ekonominiams tyrimams pradininkų Lietuvoje, puikus mokslininkas. Deja, šiuo metu tokio lygio ir kvalifikacijos ekonomikos mokslų specialistų labai trūksta.

Baigdamas V. Grubliauskas padėkojo akad. V. Nekrošiui už suteiktą informaciją ir reziumavo – šis pokalbis tik patvirtino, kad būtina didinti LMA vaidmenį formuojant naujas tyrimų kryptis ir stiprinti jos ekspertines funkcijas.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene