Naujienos

Mokslininkus ir jaunuosius tyrėjus subūrė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2026“

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA), organizavo 32-ąją tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Žmogaus ir gamtos sauga 2026“, kuri vyko gegužės 6–8 dienomis. Konferencijos partneriai – VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC) ir tarptautinis mokslo projektas „Sumaniosios inovacijos sodininkystėje“. Pagrindiniai šios konferencijos rėmėjai – ŽŪA Inžinerijos fakultetas ir ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas.

Ši konferencija organizuojama minint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Ja siekiama aptarti tarpusavyje susijusias žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų plėtros ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams pristatyti tyrimų rezultatus mokslininkų ir studentų bendruomenei, taip pat žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistams, pabrėžiant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.

32-oji konferencija pasižymėjo pranešimų gausa. Joje dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 34 institucijų padalinių ir 8 šalių: Lietuvos, Prancūzijos, Italijos, Slovėnijos, Estijos, Rumunijos, Lenkijos ir Kazachstano. Iš viso apie 220 bendraautorių perskaitė 66 žodinius ir 37 stendinius pranešimus. Jaunieji mokslininkai (magistrantai ir doktorantai) perskaitė daugiau kaip 50 proc. visų konferencijos pranešimų.

Konferencija prasidėjo gegužės 6 d. VDU Botanikos sode vykusioje sekcijoje „Aplinka ir sveikata“, kurios veiklą organizavo konferencijos organizacinio komiteto narė prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė. Sekcijai pirmininkavo akad. prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška. Buvo pristatyta 14 žodinių ir 11 stendinių pranešimų, kurių pavadinimai pateikti šios konferencijos programoje https://zgs.vdu.lt/wp-content/uploads/2026/04/2026.04.27_programa_galutine.pdf. 

Tą pačią dieną VDU Botanikos sode vyko ir konferencijos seminaras „Vaistinių augalų mokslinė, praktinė reikšmė ir etno farmakognostinis paveldas“, kurį organizavo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra ir LSMU Farmakognozijos klubas. Seminaro metu aptarti naujausi moksliniai tyrimai ir mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų racionalaus naudojimo reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei etno farmakognostinio paveldo objektų svarba sveikai gyvensenai ir vaistažolininkystės plėtrai. Seminarui vadovavo prof. habil. dr. O. Ragažinskienė ir prof. habil. dr. Nijolė Savickienė. Seminare buvo pristatyti 8 pranešimai, nagrinėjantys tokius klausimus kaip perspektyvių vaistinių augalų rūšių įvairovės tyrimai, jų išteklių išsaugojimas ir racionalus naudojimas medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje, taip pat etno farmakognostinio paveldo objektų įtraukimas į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Gegužės 7 d. konferencija persikėlė į ŽŪA Inžinerijos fakultetą, kuriame vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinį posėdį atidarė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė VDU Botanikos sodo prof. habil. dr. O. Ragažinskienė – „Žalioji medicina sujungia tradicijas su šiuolaikiniu mokslu“, ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros prof. dr. Eglė Jotautienė – „Tvaraus žemės ūkio sprendimai: sėjamosios sistemos kūrimas“, ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros prof. dr. Vitas Marozas – „Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai aukštajame ir profesiniame mokyme“ bei dr. Audronė Ispiryan – „Bioįvairovė ir inovacijos išmaniųjų sodų sistemoms“.

Po plenarinio posėdžio vyko darbas sekcijose. „Biosistemų inžinerijos“ 1A sekcijai vadovavo akad. prof. dr. Dainius Steponavičius ir doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, „Biosistemų inžinerijos“ 1B sekcijai – doc. dr. Sidona Buragienė ir doc. dr. Ramūnas Mieldažys. Abiejose sekcijoje iš viso buvo perskaityti 23 žodiniai ir 4 stendiniai pranešimai apie tradicinių ir išmaniųjų žemės ūkio inžinerinių, hidrotechninių ir autotransporto sistemų poveikį aplinkai ir žmogui. Dviem sekcijoms „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ vadovavo doc. dr. Anželika Dautartė (3A sekcija) ir dr. Rasa Kimbirauskienė bei dr. Jovita Balandaitė (3B sekcija). Šiose sekcijose buvo perskaityti 29 žodiniai ir 22 stendiniai pranešimai apie ekologijos, augalininkystės ir miškininkystės technologijų, dirvožemio, augalų, ligų, kenkėjų ir kitų sričių tyrimus.

Trečiąją konferencijos dieną vyko išvažiuojamasis seminaras „Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai sodininkystėje ir bitininkystėje“, kuriam vadovavo ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. V. Marozas ir dr. A. Ispiryan. Seminaro metu konferencijos dalyviai susipažino su šiuolaikiniais putinų auginimo ir medaus gamybos sprendimais bei iš šių žaliavų gaminamais produktais.

Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2026 / Human and Nature Safety 2026“ (https://zgs.vdu.lt/wp-content/uploads/2026/05/2026_ZGS_internetui.pdf), referuojamame „Central & Eastern European Academic Source“ (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Leidinyje, kurio parengimą koordinavo ŽŪA Žemės ūkio ir saugos katedros darbuotojai, publikuoti 75 originalūs moksliniai straipsniai.

Parengė akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas