Naujienos

Dirbtinis intelektas Lietuvoje ir pasaulyje

2026 05 27

Gegužės 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko konferencija-diskusija „Dirbtinis intelektas valstybės valdymui“. Pastaraisiais metais sparčiai vystantis dirbtiniam intelektui (DI), valstybės institucijoms būtina ne tik stebėti technologinius pokyčius, bet ir diegti naujas technologijas viešajame sektoriuje. Generatyvinio DI, kalbinių modelių ir duomenų analizės sistemų pažanga keičia sprendimų priėmimo, viešųjų paslaugų teikimo, dokumentų analizės, komunikacijos bei strateginio planavimo procesus. Lietuvai tai padėtų stiprinti valstybės konkurencingumą, didintų viešojo sektoriaus efektyvumą ir kurtų skaitmenines paslaugas piliečiams.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė 2026–2035 metų nacionalines dirbtinio intelekto strategines gaires. Jose numatyta nacionalinė DI plėtros vizija, pagal kurią Lietuva iki 2035 m. siekia tapti valstybe, kurioje DI įgalina žmogų, o ne jį pakeičia. DI technologijos turi tapti efektyvesnio viešojo valdymo ir suvereniteto išsaugojimo pagrindu, pridėtinės vertės ir produktyvumo varikliu. Kaip tai bus įgyvendinama?

Vienas vizijos principų – transformuoti viešąjį sektorių pagal DI pirmenybės principą: kurti procesus, paslaugas ir sprendimus, paremtus DI galimybėmis, duomenų kuriama verte, žmogaus veiklos ir technologijų veikimo sinergija. Siekiant, kad DI būtų naudingas visuomenei, labai svarbu tinkamai išnaudoti DI technologijų potencialą viešajame sektoriuje, kuriame DI technologijas šiuo metu taiko tik apie 15,3 proc. institucijų. Pagal valdžios pasirengimo taikyti DI indeksą Lietuva yra 29 vietoje. Nekoordinuotas DI politikos viešajame sektoriuje valdymas ir stebėsena, teisinio aiškumo stoka, nepakankami gebėjimai įsigyti DI sprendimus, finansinių paskatų stygius – tai veiksniai, dėl kurių didėja atsilikimo nuo privataus sektoriaus rizika, prarandama nauda piliečiams ir verslui, silpnėja pasitikėjimas valstybe, valdžios institucijomis ir įstaigomis. Todėl bus siekiama sukurti ir įgyvendinti DI mokymų programas, kurios atlieptų valdžios institucijų ir įstaigų veiklos poreikius.

Lietuvių kalbos technologijų potencialas

Vienas teigiamų pavyzdžių, liudijančių, kaip mokslininkai padeda įgyvendinti ambicingą viziją, yra siekis, kad DI sistemos kuo geriau suprastų lietuvių kalbą ir ją naudotų. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo įgyvendinti keli projektai, skirti sukurti atvirus lietuvių kalbos išteklius, reikalingus dirbtinio intelekto technologijoms. Vienas tokių projektų – „Didžiojo lietuvių kalbos garsyno sukūrimas (LIEPA-3)“, finansuotas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Buvo sukurtas viešai prieinamas garsynas, skirtas šnekos atpažinimo sistemoms ir kitoms dirbtinio intelekto technologijoms.

Konferencijos metu projekto vadovė prof. Gražina Korvel pristatė, ką iš tiesų reiškia sukurti tokio masto kalbinį išteklių. LIEPA-3 sudaro 10 tūkst. valandų anotuotos lietuvių kalbos šnekos įrašų: spontaninės, skaitytinės ir tarminės kalbos. Įrašai anotuoti frazių lygmeniu, dalis jų – leksinių vienetų ir fonemų lygmeniu. Garsynas skirtas šnekos atpažinimo, dirbtinio intelekto ir kitoms kalbos technologijoms kurti bei vertinti.

Svarbiausia, kad šių projektų metu sukurti kalbiniai ištekliai yra atviri. Lietuvių kalba tampa prieinama ne tik moksliniams tyrimams, bet ir realių dirbtinio intelekto sprendimų kūrimui. Atviri kalbiniai ištekliai sudaro sąlygas mokslui, verslui ir valstybės institucijoms kurti lietuvių kalba veikiančias technologijas ir stiprina Lietuvos galimybes išlikti visaverte skaitmenine kalbos erdve. Pasak prof. G. Korvel, šiandien svarbiausia yra žinoti, kaip sukurtus išteklius paversti realiais valstybės ir visuomenės sprendimais. Kita vertus, duomenų pertekliaus eroje, kai sprendimus reikia priimti greitai, neteisingi ar pavėluoti sprendimai mažina visuomenės pasitikėjimą politikais ir lemia ekonominius nuostolius. Todėl be DI sistemų neapsieisime.

Dirbtinis intelektas prieš politinį chaosą

Gyvename pasaulyje, kuriame vis mažiau taisyklių. Moralę vis dažniau keičia išskaičiavimas, o  teisus tampa tas, kuris stipresnis. Ar galime suprasti šios degradacijos priežastis? JAV gyvenantis literatūrologas ir kultūros teoretikas prof. Markas Epsteinas siūlo paaiškinimą. XXI amžiuje įsigalėjusį politinį valdymo modelį jis siūlo vadinti chaosizmu. Tai reiškia, kad kai kuriose valstybėse valdžia jau remiasi ne tvarka ar aiškiomis taisyklėmis, o nenuspėjamumu. XX amžiuje fašizmas ir komunizmas naudojo baimę kaip visuomenės valdymo instrumentą. Pirmoji ideologija žadėjo sukurti tautos išskirtinumą, antroji – teisingą ir lygiavinę visuomenę. Šiandien valdoma, pasitelkiant neapibrėžtumą ir fragmentuojant bendruomenę. Todėl žmonės ima gyventi nuolatinio nerimo būsenoje, kuri kuriama sąmoningai. Donaldas Trampas (Donald Trump) jau 2016 m. yra sakęs: „Mes kaip tauta turime būti labiau nenuspėjami.“

Byra valstybių sąjungos, aštrėja konfliktai, spontaniškai pradedami karai, nebesilaikoma susitarimų. Kiekvienas siekia savo interesų, o norint išgyventi, pagrindinis argumentas tampa karinė jėga. Etika ir morali politika mirė. Deja, ankstesnio pasaulio nesugrąžinsime. Kaip išgyventi tokioje situacijoje, kai pasaulyje sąmoningai ir nesąmoningai kuriamas chaosas? Kai ryškėja „visų karo prieš visus“ pavidalas? Laimės ne tas, kuris bandys sugrąžinti prognozuojamumą, bet tas, kuris sugebės lanksčiau ir greitai prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos.

Kodėl chaosizmas atsirado būtent dabar? Tą lėmė kelios priežastys. Informacinių technologijų revoliucija reiškia, kad informacija plinta greičiau, nei spėjama ją įvertinti ir suprasti sprendimų pasekmes. Todėl vartotojų ir politikos formuotojų dėmesys atbunka. Nebeįmanoma sukurti ar įgyvendinti nuoseklios valstybės ideologijos. Atmetamos sunkiai suvokiamos istorijos, vadinamos naratyvais. Dabar laimi sugebantys kurti įsimenančius, šokiruojančius įvykius. Situaciją puikiai apibūdina D. Trampo veiksmai, politikos lauko formavimas naudojant „Twitter“ žinutes. Šiuo atveju svarbu ne žinios prasmė, o sukeltas efektas ir emocinė reakcija. Kai nebelieka objektyvios tiesos, sukeliamas chaosas ir viskuo imama abejoti, tuomet galima kalbėti bet ką. Kai nėra bendrai pripažįstamų vertybių, laimi jėga. Kai nėra ateities (arba neįmanoma jos prognozuoti), egzistuoja tik ši akimirka. Pradedame gyventi neapibrėžtoje dabartyje.

Jau aiškiai matome informacijos, melagienų tvano rezultatus. Globalios organizacijos (Jungtinės Tautos ir kt.), įvairių valstybių institutai prarado visuomenės pasitikėjimą. Jų įtaka sumenko. Kita vertus, dabar pasaulyje tiek sudėtingų problemų (migracija, klimato pokyčiai, sparti technologijų pažanga), kad netgi lyderiai pavargo į jas gilintis. Nuspręsta nė nebandyti suprasti šio kompleksiškumo, o nekompetenciją paversti valdymo stiliumi – patiems kurti chaosą, užmaskuojant savo negebėjimą suvaldyti procesus. Svarbu suprasti, kad chaosizmas irgi turi savo ideologiją. Tačiau ji eklektiška ir archajiška. Todėl Rusijos federacijoje vienu metu gali būti garbinamas, ant ikonų piešiamas ir caras Nikolajus II, ir Stalinas. Tačiau jeigu tokia valstybė eksportuoja chaosą į išorę, viduje ji turi stiprinti diktatą, kad nežlugtų. Būtinas prievartos monopolis.

Įdomu, kad D. Trampo transakcionizmas yra kitoks nei V. Putino chaosizmas. Chaosizmas naikina institucijas ir „nestabdo“, o transakcionizmas jas apeina. Todėl JAV vis dar veikia valstybės institucijos. D. Trampas mėgina ne tik pulti, bet ir derėtis (kaip su Iranu). Iš esmės transakcionizmas yra taktika, o chaosizmas agresyviai kuria naują tikrovę. Todėl ir dronų dominavimas kare yra jo chaotizavimo požymis. Dronai didina neapibrėžtumą, kelia nuolatinį nerimą, kuria nesaugumo jausmą.

Pavojinga tai, kad chaosizmas keičia mus visus. Tokioje informacinėje ir politinėje aplinkoje vis sunkiau išlaikyti dėmesį, prognozuoti, suprasti procesų pasekmes ir jų logiką. Taip naikinama piliečių valia. Tai „takios visuomenės“ požymis, apie ką rašė ir filosofas Zigmuntas Baumanas. Ši būsena griauna visuomenės solidarumą. Laimė, nuolatinis, ilgalaikis chaosizmo poveikis galiausiai vis tiek sukelia reakciją. Žmonės išmoksta atpažinti netikrą pavojų, greičiau reaguoti, kad išgyventų ir funkcionuotų. Instinktai paima viršų.

Pagrindinis mūsų uždavinys – ne sustabdyti „takumą“ ar chaosą politikoje, tapusį globaliu reiškiniu, bet išmokti gerai funkcionuoti toje terpėje. Veikti greitai, be vadovo ar lyderio (centro) ir be garantijų. Todėl ypač svarbus dirbtinio intelekto vaidmuo – jis tampa naujuoju visuomenės saviorganizavimo instrumentu. Algoritmai struktūrizuoja informacijos srautus, tikrina jos patikimumą, padeda priimti sprendimus. Pavyzdžiui, dronuose įdiegtas DI jau padidina jų efektyvumą mūšio lauke. DI sistemos labai padėtų ir valstybės institucijoms priimti greitesnius ir teisingesnius sprendimus. Tai technologija, galinti padėti įveikti chaosizmo kuriamą entropiją. Optimizmo teikia tai, kad žmonės yra plastiški. Spaudimas priverčia mus intuityviai atrasti naujus organizavimosi ir suvokimo būdus bei priemones. Naują būdą mąstyti greitai. Chaosas gimdo ne tik baimę, bet ir metodus ją įveikti.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas