Naujienos

LMA narių visuotiniame susirinkime – žvilgsnis į mokslo, ekonomikos, geopolitinius ir socialinius pokyčius

2026 06 10

Birželio 9 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė ir fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė, kviestiniai pranešėjai – ambasadorė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas, apdovanojami laureatai, LMA Jaunosios akademijos nariai, LMA darbuotojai, kiti svečiai.

Pasveikinęs susirinkusiuosius LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius informavo, kad LMA visuotinį susirinkimą ves kartu su LMA vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi (kancleriu) akad. Zenonu Dabkevičiumi, pasidžiaugė neseniai LMA išleista knyga „Lietuvos žemės gelmių turtai“, už nuveiktą darbą ją rengiant padėkojo atsakingajam redaktoriui akad. Algimantui Grigeliui ir visam autorių kolektyvui. 

LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pakvietė tylos minute pagerbti birželio 6 d. mirusio LMA užsienio nario, žymaus puslaidininkių ir elektronikos inžinerijos mokslininko, Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesoriaus Michailo Šuro (Michael Shur, 1942 11 13 – 2026 06 06) atminimą.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius (dešinėje) ir LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda sveikina akademikus Antaną Žilinską ir Audrių Dėdelę. Gėles teikia LMA Technikos mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė Valerija Paškauskienė.

Toliau LMA prezidentas kartu su LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininku akad. Gintautu Dzemyda įteikė LMA prezidiumo padėką akad. Antanui Žilinskui, šių metų pradžioje minėjusiam 80-metį, o 50-ojo gimtadienio proga pasveikino akad. Audrių Dėdelę.  

Paskui vyko LMA ir Ateities biomedicinos fondo premijos laureatų apdovanojimai. Ateities biomedicinos fondo direktorės dr. E. Mažeikės teigimu, šios premijos – itin svarbi iniciatyva padėkoti medicinos ir gyvybės mokslų krypčių jauniesiems mokslininkams, dirbantiems personalizuotos medicinos srityje, už reikšmingą mokslinę veiklą, aukštus mokslo pasiekimus, novatoriškas idėjas, jų įgyvendinimą ir sklaidą Lietuvoje. „Personalizuota medicina yra svarbi kiekvienam iš mūsų, ji reiškia, kad sveikatos sprendimai ateityje bus priimami tiksliau, ne vien pagal diagnozės pavadinimą ar bendras gydymo gaires, bet ir pagal konkretaus žmogaus biologiją, ligos mechanizmus, duomenis ir individualų atsaką į gydymą“, – kalbėjo E. Mažeikė.  

Kalba Ateities biomedicinos fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė.

Nors pagal premijos skyrimo nuostatus kiekvienais metais numatytos dvi premijos: viena – medicinos ir sveikatos mokslų, kita – gyvybės mokslų kryptyse, tačiau atsižvelgiant į kasmet augantį susidomėjimą konkursu šiai premijai gauti (šiemet gauta 21 paraiška), aukštą paraiškų kokybę ir komisijos vertinimus, 2026 metais nuspręsta skirti tris premijas. Dr. Arnui Karužui (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) atiteko premija medicinos kryptyje už darbą „Giliųjų neuroninių tinklų pritaikymas automatizuotai echokardiografinei širdies nepakankamumo ir aortos pokyčių diagnostikai ramybės ir krūvio metu“. Gyvybės mokslų kryptyse premijos skirtos dr. Solveigai Samulėnaitei (Vilniaus universitetas) už darbą „Žarnyno mikrobiotos vaidmuo valgymo sutrikimų vystymesi“ ir dr. Ilonai Uzielienei (Inovatyvios medicinos centras) už darbą „Pažangios kremzlės regeneracijos link: užląstelinės pūslelės ir jų pritaikymas apkrovai jautriuose kremzlės karkasuose“.

Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė ir LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius sveikina LMA ir Ateities biomedicinos fondo premijos laureatus: dr. Arną Karužą, dr. Solveigą Samulėnaitę ir dr. Iloną Uzielienę.

Baigiant apdovanojimų ceremoniją akad. Z. Dabkevičius padėkojo Ateities biomedicinos fondo steigėjui akad. Arvydui Janulaičiui ir pasidžiaugė, kad akad. Vladas Algirdas Bumelis taip pat steigia fondą jauniesiems mokslininkams skatinti.

Antroje LMA narių visuotinio susirinkimo dalyje išklausyti trys pranešimai. Ambasadorė, Lietuvos Respublikos prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė, aptardama šiuolaikinius geopolitinius iššūkius ir užsienio politikos prioritetus, pažymėjo: „Rusijos agresijos Ukrainoje fone Lietuva ir toliau stiprina savo gynybinius pajėgumus, spartina karinio pasirengimo programas, plečia bendradarbiavimą su NATO sąjungininkėmis tam, kad užtikrintų visuomenės atsparumą.“ Anot jos, net jei Rusija nepradės naujo didelio masto karo, išlieka akivaizdus pavienių atakų, teroro aktų, infrastruktūros pažeidimų, hibridinių grėsmių pavojus, todėl Lietuvos gynybai skiriamus 5,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) reikia išleisti skaidriai ir racionaliai, o iki 2027 m. pabaigos tikimasi mūsų šalyje priimti 5 000 Vokietijos karių brigadą.

Pranešimą skaito ambasadorė, LR Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.

Kaip kalbėjo A. Skaisgirytė, vienas svarbiausių mūsų uždavinių – išmokti karo Ukrainoje pamokas ir pritaikyti jas Lietuvos saugumo reikmėms. Tam reikia stiprinti Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą, ypač kuriant gynybos technologijas. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai šiemet pasirašė istorinį susitarimą, pagal kurį numatyta Lietuvoje pradėti bendrai gaminti gynybos įrangą ir dronus. Ambasadorė priminė, kad parama Ukrainai išlieka vienas iš Lietuvos prioritetų: 2024 m. Lietuva įsipareigojo 10 metų laikotarpiui kasmet Ukrainos saugumo ir gynybos poreikiams skirti 0,25 proc. šalies BVP. Taip pat svarbi pagalba Ukrainai ir integracijos į ES procese.

Dar viena A. Skaisgirytės aptarta veiklos kryptis – silpninti Rusiją ir didinti jai tenkančią karo kainą. Tam pasitelkiami sankcijų paketai, kurie, nors ir neduoda greito rezultato, silpnina Rusijos ekonomiką. Taip pat svarbu toliau mažinti Rusijos dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, visur įvardijant ją kaip agresorę ir reikalaujant prisiimti atsakomybę už savo nusikaltimus. Kaip pažymėjo A. Skaisgirytė, deja, tenka pripažinti, kad pasaulis nėra vieningas vertinant Rusijos ekspansionizmą. Rusija ir toliau išnaudoja daugiašalius formatus savo naratyvams skleisti, sovietinei okupacijai teisinti, o Rusijos kultūra vis dar pristatoma tarptautinių organizacijų būstinėse. Stiprėja vadinamųjų Globaliųjų Pietų šalių, anksčiau laikytų besivystančiomis valstybėmis, įtaka. Klasikiniai Vakarai tampa vertybine mažuma, transakcinis, o ne vertybinis, veikimo būdas vis labiau įsitvirtina kaip tarptautinių santykių norma. Kaip pažymėjo A. Skaisgirytė, pasaulinė demokratinė aplinka patiria itin didelį spaudimą. Naujausias demokratijos indeksas rodo, kad tik 6 proc. pasaulio gyventojų gyvena visiškos demokratijos sąlygomis, o net 39 proc. – autoritarinių režimų aplinkoje.

LMA narių visuotinio susirinkimo dalyviai.

Aptardama šiandieninę geopolitinę situaciją, ambasadorė atkreipė dėmesį ir į naują JAV veikimo būdą vidaus ir užsienio politikoje: „JAV yra stipriausias NATO ramstis ir saugumo Europoje garantas. Matėme labai ryžtingus JAV žingsnius dėl Irano – tai buvo labai stiprus signalas visiems autoritariniams režimams, šiurkščiai laužantiems tarptautinius principus. Reikia tikėtis, kad Rusija iš to taip pat padarė atitinkamas išvadas.“ Anot A. Skaisgirytės, toliau turime investuoti į transatlantinius ryšius. Egzistuoja keletas sričių, kuriose Lietuva galėtų pasiūlyti bendradarbiavimą su JAV. Tai – stiprėjanti partnerystė gynybos pramonėje ir energetinis sektorius. Šiuo metu net 70 proc. Klaipėdos terminalą pasiekiančių suskystintųjų gamtinių dujų atkeliauja būtent iš JAV, ir šias tiekimo apimtis galima dar labiau išplėsti visam regionui. Kita svarbi kryptis – mažieji branduoliniai reaktoriai. Nors kol kas dar atliekami tyrimai ir jų kūrimas neįsibėgėjo, Lietuva jau aktyviai įsitraukė į šį procesą.

Savo pranešime A. Skaisgirytė taip pat paminėjo Lietuvai tenkantį svarbų vaidmenį 2027 m. pirmininkaujant ES Tarybai. Tai – galimybė paspartinti Lietuvai svarbių klausimų sprendimą. Lietuvos prioritetai šiame etape: Europos saugumas ir gynyba, ES plėtra, pirmiausia orientuota į Ukrainą ir Moldovą, taip pat parama Ukrainai, sankcijų politika, istorinės atminties puoselėjimas. 

Taip pat kaip svarbūs prioritetai išskirti kultūros ir mokslo diplomatija, nes būtent per akademinius tinklus, žinių mainus ir inovacijas Lietuva plečia bendradarbiavimą su tarptautinėmis mokslo bendruomenėmis, ir protų sugrąžinimo į Lietuvą politika.  

Akad. Benediktas Juodka teiraujasi, ar, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą, Šiaurės ir Baltijos šalys veikia pakankamai koordinuotai.  

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės vadovas E. Kiudulas, remdamasis ilgamete patirtimi, pasakojo, kaip pritraukti investuotojus į Lietuvą, ko reikia sėkmingai ekonominei regionų plėtrai. Jis prisiminė, kaip prieš du dešimtmečius plyname žemės sklype ėmė kurti naują Klaipėdos miesto dalį su gamyklomis, inovacijų ir kompetencijų centrais. „Pradėjome nuo nulio, o šiuo metu tas mūsų darbas jau sukuria apie 20 proc. Klaipėdos miesto ekonomikos“, – sakė E. Kiudulas. Investuotojų pritraukimas prisidėjo prie Klaipėdos ir Lietuvos gerovės kūrimo. Kai į Klaipėdos LEZ buvo pritrauktas pirmasis užsienio investuotojas – Danijos žuvies perdirbimo bendrovė – dėl konkurencijos su vietos verslais atlyginimai Klaipėdoje kilstelėjo 10–15 proc.  

Patirtimi ir įžvalgomis dalijasi Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Eimantas Kiudulas.

Šiuo metu Klaipėdos LEZ bendruomenę sudaro apie šimtas įmonių ir penkiasdešimt atskirų projektų. Valstybė investavo apie 30 mln. eurų ir tai leido pritraukti 900 mln. eurų verslo investicijų ir dėl to kasmet valstybei sumokama apie 220 mln. eurų mokesčių, dar už 120 mln. eurų įsigyjama prekių ir paslaugų Lietuvoje. Naujajame plėtros etape Klaipėdos LEZ pradedamas kurti inovacijų miestelis (campus), į kurį bus kviečiamos didesnės pridėtinės įmonės, kompetencijų, inovacijų centrai.

Kokia tokios sėkmės formulė? Anot E. Kiudulo, investuotojai ir akcininkai uždavė aiškų toną, kad toks regioninis projektas yra ilgalaikis – vertinant ne atsiperkamumą per kelerius metus, o žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Kitas privalomas sėkmės veiksnys – valstybės, vietos savivaldos ir verslo bendradarbiavimas, be kurio tokie projektai tiesiog nepavyktų. Kaip pasakoja E. Kiudulas, svarbūs trys aspektai: aiškiai nustatyti bendri tikslai, sutartas bendradarbiavimo mechanizmas (į Klaipėdos LEZ valdybą įtraukta po vieną atstovą iš LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės) ir susitarimas dėl valstybės ir privataus kapitalo investicijų proporcijų. Dar vienas būtinas regioninės plėtros veiksnys – vadinamasis „variklis“, t. y. iniciatorius arba projekto savininkas, kuris inicijuoja pokyčius, paprasčiau tariant, „užsuka projektą“. Tokį vaidmenį atlieka LEZ valdymo bendrovė, taip pat tokiu varikliu gali būti įmonės įkūrėjas (pavyzdžiui, Arvydas Paukštys, įkūręs „Teltonikos“ technologijų centrą Molėtuose) ar miesto meras (pavyzdžiui, Akmenės miesto meras Vitalijus Mitrofanovas, daug nuveikęs dėl VMG grupės pritrauko Akmenės LEZ).

Susirinkimo dalyviai.

E. Kiudulas stebi ekonomikos augimo tempo lėtėjimą. Konkurencinė aplinka iš esmės pasikeitė: prieš dešimtmetį investuotojus pritraukti buvo paprasčiau dėl mažesnių kainų, pigesnės darbo jėgos, tačiau šiandien situacija kitokia – „esame brangesni nei daugelis Lenkijos regionų. Norint pritraukti užsienio investuotojų, įtikinti vietos verslą pasilikti, mums reikia būti išmanesniems, dirbti su projektais, kurie kuria daug didesnę pridėtinę vertę.“ Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas atkreipia dėmesį, kad  situaciją sunkina ir saugumo kontekstas, kai kas antras ar net du iš trijų užsienio investuotojų Lietuvą laiko fronto linijos valstybe. Tokį požiūrį lemia geografinis atstumas iki Minsko, žinios apie pasirodančius dronus. Tikėtis didelio užsienio investuotojų antplūdžio praktiškai neįmanoma, todėl reikalingi nauji projektai, nauji instrumentai ir patirtys, kaip skatinti regionus augti. E. Kiudulo teigimu, į investuotojų pasitraukimą reikia reaguoti kaip į natūralų pokytį, svarbu, kad ateinančių investuotojų būtų daugiau nei išeinančių.

Siekiant pritraukti investuotojus, gausu iššūkių. Vienas pagrindinių – vis dar nesame ekonomiškai tokie pat konkurencingi kaip Skandinavijos šalys dėl mažesnio darbo našumo. Kol kas taip pat per mažai mokslo ir verslo bendradarbiavimo. Universitetai, verslo centrai labiau sutelkti aplink Vilnių, Kauną, o regionai susiduria su „know-how“ (pažangiosios patirties) trūkumu. Ypatingą dėmesį būtina skirti investicijoms ne tik į fizinę, bet ir į „minkštąją“ infrastruktūrą – žmones ir jų kompetencijas.

Akademikas Zenonas Norkus, remdamasis kartu su kitais mokslininkais baigiamu vykdyti projektu „Demografinis, ekonominis, energetinis, maistinis ir epidemiologinis moderniosios Lietuvos visuomenės ir tautos atsparumas (1883–2023)“,  įvertino, kaip pasikeitė dabartinės Lietuvos atsparumas šokams ir kaip būtų galima šį atsparumą padidinti. Šokais vadinami netikėti sukrėtimai, katastrofos. Patys didžiausi šokai, su kuriais susidūrė Lietuva – Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai. Karai sukelia ne vieną, o keletą persidengiančių šokų: demografinį, energetinį, epidemiologinį, energetinį, maistinį ir kt.

Akademikas Zenonas Norkus pasakoja, kaip stiprinti Lietuvos atsparumą karo šokui.

Demografinio šoko dydį rodo skirtumas tarp prieškarinio gyventojų skaičiaus ir skaičiaus tuo momentu, kai jo sumažėjimas pasiekia mažiausią reikšmę per visą karo laikotarpį. Demografinis atsistatymas po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų truko maždaug po 24 metus. Po Pirmojo pasaulinio karo prieškarinis gyventojų skaičius atsistatė iš natūralaus gyventojų prieaugio, o po Antrojo – prie atsistatymo daugiausia prisidėjo imigracija iš kitų sovietinių respublikų. Akad. Z. Norkus teigė, kad jei būtų panaudotas masinio naikinimo ginklas, šiandien Lietuvos populiacijos pažeidžiamumas yra didesnis dėl gyventojų susitelkimo didžiuosiuose šalies miestuose. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose gyveno tik 15 proc. gyventojų, o šiandien – daugiau kaip 43 proc.

Maistas ir energija įvardijami kaip esminiai veiksniai, padedantys civiliams gyventojams išlikti vykstant karui. Akad. Z. Norkaus vertinimu, šiuolaikinė Lietuva yra daug mažiau energetiškai atspari nei Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų laikų Lietuva. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lietuva tik 25–30 proc. energijos reikmių tenkino naudodama atsivežtinį iškastinį kurą, kurį prireikus galėjo pakeisti vietiniu (durpėmis, malkomis). Dabar 70 proc. pirminės energijos poreikių tenkinama naudojant atvežtinį iškastinį kurą. Elektrifikacijos lygis buvo žemas – elektra naudota tik miestuose, tik apšvietimui ir ją gamindavo daugybė mažų elektrinių, o dabar Lietuvoje elektrifikuota viskas, o elektra tiekiama centralizuotai. Neseniai patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, pagal kurią numatoma iki 2050 metų visus Lietuvos energetinius poreikius tenkinti iš vietinių energetinių išteklių, taip siekiant šalies energetinės nepriklausomybės atkūrimo ir energetinio atsparumo sustiprinimo. Akademiko teigimu, reikia visokeriopai skatinti gaminantį elektros vartojimą, kai individualių namų savininkai nuklotų savo namų stogus saulės baterijomis, įsirengtų kaupiklius, taip pat svarbu spartinti perėjimą prie elektromobilių naudojimo.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius ir vyriausiasis mokslinis sekretorius (kancleris) akad. Zenonas Dabkevičius klausosi pranešimų.

Šiuolaikinės Lietuvos gyventojų maistinis atsparumas yra drastiškai sumažėjęs palyginti su Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, nes itin sumažėjo žemės ūkyje dirbančių ir gebančių savarankiškai apsirūpinti maistu. Pasikeitė ir žemės ūkio gamybos pobūdis: nutrūkus degalų, elektros energijos, trąšų bei augalų apsaugos priemonių tiekimui, žemės ūkio gamyba smarkiai smuktų. Akademikas siūlo svarstyti galimybę inicijuoti plačią viešųjų ryšių kampaniją, pabrėžiant namų ūkių maisto gamybos privalumus, taikyti papildomus žemės ir nekilnojamojo turto mokesčius, jei žemės ūkio valdų užmiestyje savininkai nenaudoja jų savarankiškai žemės ūkio gamybai.

Akad. Z. Norkus pateikė ir daugiau siūlymų, kaip pritraukti lėšų į valstybės biudžetą. Pavyzdžiui, siūloma taikyti vokiečių okupacijos metais galiojusią praktiką apmokestinti miestiečių augintinius, laikinai sustabdyti grynųjų pinigų išstūmimą iš apyvartos ir atsiskaitant grynaisiais pinigais taikyti 1–2 proc. mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad gyvename miškingoje geografinėje zonoje, kurioje sunkiau panaudojami bepiločiai orlaiviai, siūloma svarstyti laikinai pristabdyti brandžių gynybinės reikšmės miškų kirtimus.

Susirinkimo pabaigojeLMA vyriausiasis mokslinis sekretorius (kancleris) akad. Z. Dabkevičius paskelbė, kad 2026 m. rugsėjo 22 d. planuojamas LMA narių visuotinis susirinkimas tema „Socialinių mokslų būklė ir perspektyvos Lietuvoje“, jo metu taip pat bus skelbiami naujų LMA narių rinkimai.

Parengė LMA Informacinių technologijų sistemų administratorė Evelina Baronienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA