Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajai narei, mokslų daktarei (HP) Jūratei Kriaučiūnienei – 70

2026 06 13

Birželio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrajai narei, mokslų daktarei (HP) Jūratei Kriaučiūnienei sukanka 70 metų.

Gerbiamoji Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus jubiliejaus proga.

Labai vertiname Jūsų ilgametę ir sėkmingą mokslinę, pedagoginę bei organizacinę veiklą, pasiaukojamą darbą bei fundamentalius pasiekimus fizinės geografijos ir hidrologijos mokslų srityse. Jūsų autoritetas, aukščiausia mokslinė kvalifikacija ir svarus indėlis tiriant klimato kaitos poveikį Lietuvos vandens ekosistemoms pelnė Jums pelnytą pripažinimą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje. Dėkojame už aktyvią ir nuoširdžią veiklą Lietuvos mokslų akademijoje, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje, vadovavimą Geomokslų sekcijai.

Šio gražaus jubiliejaus proga linkime Jums stiprios sveikatos, neblėstančios energijos, mokslo polėkio ir sėkmės tolesniuose kūrybiniuose ieškojimuose.

Prezidentas akad. Vytautas Nekrošius
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas

2026 m. birželio 13 d.
Vilnius

Svarbiausios hidrologinių tyrimų kryptys Lietuvoje 

Lietuvos upės ir jų vandens ištekliai – brangus šalies gamtos turtas, kurį būtina tinkamai saugoti, tausoti ir naudoti remiantis naujausių mokslinių tyrimų ir daugiamečių apibendrinimų rezultatais. Taip pat negalima pamiršti aktyvios, o kartais galbūt ir neapgalvotos ūkinės veiklos įtakos, keičiančios daugelio upių tinklo parametrus ir charakteristikas – kinta upių ilgiai, baseinų plotai ir kt. Todėl neatsitiktinai daugiau kaip 22 tūkst. Lietuvos upių ir upelių visuomet traukė Lietuvos mokslininkų hidrologų dėmesį. Tai profesoriai Steponas Kolupaila, Juozas Macevičius, Mykolas Lasinskas, Antanas Barisas, Kęstutis Kilkus, Brunonas Gailiušis ir kiti, labai daug nuveikę kuriant Lietuvos hidrologijos mokslo pagrindus.

Prof. S. Kolupaila jau pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais steigė hidrometrijos stotis, kūrė originalius nuotėkio skaičiavimo metodus, apibendrino unikalius Europoje Nemuno nuotėkio ties Smalininkais stebėjimo duomenis – tai viena iš ilgiausiai stebimų upių Europoje.

1961 m. dabartiniame Lietuvos energetikos institute (LEI) įkurta akad. M. La­sinsko vadovaujama Hidrologijos laboratorija. Svarbiausias Hidrologijos laboratorijos kolektyvo darbas – Lietuvos upių kadastrų sudarymas (au­toriai M. Lasinskas, J. Burneikis, J. Jablonskis ir kt.). Šiuose kadastruose ištirti Nemuno vandens matavimo stočių nuotėkio duomenys ir pateikti per 722 upių, ilgesnių nei 10 km, ilgiai ir baseinų plotai, jų nuolydžiai, hidrologinės charakteristikos bei potenciniai hidroenergijos ištekliai. Pažymint kadastrinių darbų reikšmę, sprendžiant mokslo plėtros ir vandens ūkio klausimus, akad. M. Lasinskui, akad. J. Burneikiui, dr. J. Jablonskiui ir dr. J. Macevičiui 1965 m. skirta Lietuvos valstybinė mokslo ir technikos premija.

Daug reikšmingų hidrologinių tyrimų atlikta ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje. Prof. Antano Bariso dėka katedroje suaktyvėjo įvairiapusiai hidrologinės tematikos tyrimai, ypač minimalaus nuotėkio srityje. Daug svarbių Kuršių marių bei Klaipėdos sąsiaurio tyrimų atliko doc. Eduardas Červinskas. Akad. K. Kilkus paliko gilų pėdsaką ežerotyros, Lietuvos hidrografijos, paviršinių ir požeminių vandenų sąveikos tyrimuose. Jis buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2001) už darbų ciklą „Lietuvos sausumos hidrologijos tyrimai“.

Lietuvos energetikos instituto mokslininkai hidrologai per savo veiklos metus paskelbė per 30 stambių knygų, monografijų, žinynų, kurių ryškiausia, turbūt, laikytina 2001 m. išleista monografija „Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis“. Už šią monografiją ir už mokslo darbų ciklą tema „Lietuvos paviršiniai vandens ištekliai, jų kaita ir naudojimas energetikai bei jūrų transportui“ prof. Brunonui Gailiušiui, dr. Jonui Jablonskiui ir dr. Mildai Kovalenkovienei įteikta 2002 metų Lietuvos mokslo premija.

Per pastaruosius dešimtmečius LEI Hidrologijos laboratorijos mokslininkai akad. Jūratė Kriaučiūnienė, dr. Diana Šarauskienė, dr. Darius Jakimavičius, dr. Vytautas Akstinas ir dr. Diana Meilutytė-Lukauskienė aktyviai tyrė klimato kaitos poveikį hidrologiniams procesams ir vandens ištekliams. Visame pasaulyje kyla klausimas, ar besikeičiantis klimatas gali turėti įtakos ekstremaliems hidrologiniams reiškiniams ateityje. Ekstremalūs potvyniai ir sausros yra reti reiškiniai, todėl hidrologai neturi galimybės sukaupti pakankamo katastrofinių įvykių duomenų kiekio. Siekiant išvengti ekstremalių hidrologinių reiškinių padaromos žalos ar ją sušvelninti, būtina surinkti visą įmanomą informaciją apie šiuos reiškinius bei juos sukeliančius veiksnius, gautus duomenis susisteminti, išanalizuoti, modeliuoti ir panaudoti ekstremalioms situacijoms vertinti.

LEI Hidrologijos laboratorijoje sukurta originali upių nuotėkio kaitos, potvynių ir poplūdžių bei nuosėkio vertinimo metodika, taikoma tiek daugiamečiams laikotarpiams, tiek ateities projekcijoms pagal klimato scenarijus. Upių nuotėkio kaita ir Kuršių marių balanso elementai (krituliai, išgaravimas, upių prietaka, vandens apykaita tarp marių ir jūros) prognozuoti naudojant klimato modelius ir hidrologinį modeliavimą. Išanalizuoti upių nuotėkio bei jo ekstremalių reikšmių (potvynių ir nuosėkio) pokyčiai klimato kaitos fone, įvertinta potvynių ir sausmečio pavojaus rizika įvairiose aplinkose ir veiklose (gamtos apsauga, vandens išteklių naudojimas, energetika). Taip pat išanalizuoti tikėtini Kuršių marių vandens balanso pokyčiai XXI a. Pagrindiniai atliktų darbų rezultatai paskelbti aukšto mokslinio lygio leidiniuose, dažnai kartu su užsienio ir kitų Lietuvos mokslo įstaigų kolegomis. Išskirtinio mokslininkų iš viso pasaulio dėmesio sulaukė kai kurios pa­skelbtos publikacijos (Hall J., ..., Kriaučiūnienė J. et al. 2014. Understanding flood regime changes in Europe: a state-of-the-art assessment. Hydrolo­gy and Earth System Sciences. Vol. 18. P. 2735–2772 (pacituotas daugiau kaip 600 kartų aukšto lygio moksliniuose žurnaluose); Bertola M., Blöschl G., Bohac M., Borga M., Kriaučiūnienė J. et al. 2023. Megafloods in Europe can be anticipated from observations in hydrologically similar catchments. Nature Geoscience. Vol. 16, p. 982-988).              

Per pastaruosius dešimtmečius hidrologiniai tyrimai įgavo naujų bruožų. Pasitelkiant naujausius tyrimo metodus ir naudojant sukauptas žinias apie Lietuvos vandens telkinius bei nuotėkio formavimosi dėsningumus, galime spręsti sudėtingus aplinkos inžinerijos uždavinius. Svarbiausios hidrologinių tyrimų kryptys ateityje galėtų būti šios: 1) Lietuvos upių hidrologinių ekstremumų kaitos tendencijų nustatymas klimato kaitos fone; 2) rizikos vertinimas eksploatuojant hidrotechninius statinius ypač ekstremaliomis sąlygomis; 3) hidrotechninių statinių įtaka vandens ekosistemos egzistavimo sąlygoms; 4) nuotolinių metodų taikymas hidrologiniuose tyrimuose; 5) Baltijos jūros ir Klaipėdos sąsiaurio tyrimai bei jūrų uosto plėtros poveikio aplinkai vertinimas.

Kiekvieną dieną iškyla vis naujų mokslinių iššūkių atliekant hidrologinius tyrimus, todėl pateiktas tyrimų krypčių sąrašas nėra baigtinis.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus akademikė Jūratė Kriaučiūnienė