Naujienos

Matulioniškoji sociologija. Akademinė valanda: Arvydo Virgilijaus Matulionio 80-metis

2026 06 22

Birželio 18 d. popietę į Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažąją salę, nešini gėlių puokštėmis, rinkosi daug žmonių, norėdami išgirsti ir jubiliejaus proga pasveikinti savo mokytoją, dėstytoją, draugą ir kolegą – profesorių, akademiką Arvydą Virgilijų Matulionį.

Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriaus pirmininkė akad. prof. dr. Aušra Maslauskaitė, pradėdama renginį, suteikė žodį LMA vyriausiajam moksliniam sekretoriui (kancleriui) akad. Zenonui Dabkevičiui, kuris, pažymėdamas įvairiapusę akad. A. Matulionio veiklą – nuo inžinerijos iki fotografijos ir muzikos – perskaitė LMA prezidiumo bei Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriaus sveikinimą.

Akad. A. Maslauskaitė patikslino, kad minimas ne tik jubiliejinis profesoriaus gimtadienis, bet yra dar viena sukaktis – 35 metai, kai A. Matulionis yra Mokslų akademijos narys. Akademikė kalbėjo:

Nemažas būrys žmonių šioje salėje yra Jūsų mokiniai – buvę bakalaurai, magistrai, doktorantai – iš skirtingų mokslo ir studijų institucijų, kuriose buvo ar tebeveikia skirtingo lygmens sociologijos programos nuo 1989-ųjų iki dabar.

Skaičiavus visus, gautume ne mažiausią Lietuvos vietovę, turinčią miesto statusą. Mažiausias miestas yra Panemunė, turinti 217 gyventojų, – pranoktume reikšmingai. Mano preliminarus įvertis būtų tarp Žagarės, Priekulės, Pagėgių (1 200–1 500 gyventojų). Taigi Matulionio Žagarė – šis Jūsų mokinių miestas – galėtų susirinkti į asamblėją ir papasakoti išmoktas pamokas.

Aš asmeniškai esu viena šio miesto gyventojų. Nuo 1990 m., kai įstojau į Vilniaus universiteto (VU) Sociologijos bakalauro studijas, ši bendra kelionė be pertraukų tęsiasi jau 36-erius metus. Buvo magistrantūra, doktorantūros studijos, Jūsų vadovavimas disertacijai, darbas tuometiniame Socialinių tyrimų centre, Lietuvos sociologų draugija, Lietuvos mokslų akademija.

Išmokta daug sociologijos amato ir meistrystės: socialinė stratifikacija, darbo ir organizacijų sociologija, tyrimų praktika. Nepamiršiu mūsų, tuometinių antrakursių, ekspedicijų į Visaginą, beldimosi į duris, akistatos su gyvais respondentais juos klausinėjant, arba apklausų Vilniaus priemiesčiuose ir tada gera reputacija negarsėjusioje Dzūkų gatvėje. Tai buvo pirma galimybė prisiliesti prie sociologo amato nuo paties pirmojo, žemiausiojo laiptelio.

Išmokta sociologijos, kuri prasideda nuo asmeninės patirties ir keliauja susitikti su teorija. Pripildyti abstrakcijas patirtimi, asmeniniu ar asmeniškai patiriamu socialiniu, politiniu gyvenimu, savaip prakalbinti ir turėti drąsos pasakyti autentišką sudėtingo teorinio konstrukto variaciją. Sulaukiant palaikymo.

Maiklas Buravojus (Michael Burawoy), apmąstydamas sociologiją, išskyrė viešąją sociologiją, kaip sociologinio veiksmo žanrą. Sakyčiau, kad egzistuoja ir patyriminė sociologija. Jautri šalia vykstančiai socialinei tėkmei, įaudžianti ir pripažįstanti išgyvenamą patirtį. Tokia buvo Jūsų Matulioniškoji mokykla.

Greta matulioniškosios sociologijos versijos išmokta ir daug mokslo vadybos pamokų. Išlaikyti institucinę tapatybę, bet daryti kompromisus dėl esminių dalykų. Konkuruoti bendradarbiaujant. Derintis ir derėtis. Matyti bendrą sociologijos lauką. Neužstrigti institucinėse ir asmeninėse ambicijose.

Apie šį jubiliejinį Jūsų renginį kalbėjau su daugeliu sociologijos lauko žmonių. Visi jie skirtingais žodžiais išsakė vieną savo santykio su Jumis pagrindinį dėmenį. Geranoriškumas. Kiekvieno patirtyje jis pasirodė skirtingai – pagalba, postūmiu į priekį, paskatinimu, palaikymu, galiausiai tiesiog išklausymu. „Skambink Matulioniui“, „Kalbėk su Matulioniu“ – daugelio profesinėse biografijose tai buvo. Ši veiksmo kultūra tapo lietuviškojo sociologijos lauko bendrabūvio kultūros dalimi. Socialinį veiksmą sociologijos lauke organizuojančia norma. Visi suprantame, kad tai nepatenka į bibliografinius aprašus, publikacijų taškų buhalteriją, kasmetinius vertinimus, mokslo administraciją. Bet tai yra nepalygintinai svarbiau ir keliauja į ateitį.

Mielas Profesoriau, Akademike, linkiu jums sveikatos, energijos ir dar ilgai likti aktyviu sociologijos lauko dalyviu.

Akad. Arvydą Matulionį sveikina akad. Aušra Maslauskaitė. Dešinėje akad. Zenonas Dabkevičius, kairėje prof. Liutauras Kraniauskas.

Klaipėdos universiteto profesorius dr. Liutauras Kraniauskas priminė prieš mėnesį vykusią tarptautinę konferenciją „Baltijos skaitymai. Regioninė Baltijos šalių sociologų konferencija 2026“. Tai ilgametė tradicija – patys pirmieji „Baltijos skaitymai“ buvo surengti dar 1977 m. Palangoje. Prof. A. Matulionis buvo vienas pagrindinių iniciatorių ir organizatorių rengiant šias konferencijas ir stiprinant regioninį bendradarbiavimą. Prisiminė, kaip estų sociologas Mikas Titma (Mikk Titma) juokavo ir nedėjo vilčių, kad A. Matulionis taps geru sociologu, nes turėjo inžinerinį mąstymą. Klydo. Inžinerinis mąstymas, pasak profesoriaus, kaip tik suteikė matymo perspektyvas, matyti galimybių langus, net galimybių vitrinas. Prof. L. Kraniauskas pacitavo kelias ištraukas iš 1986–1987 m. žurnalui „Švyturys“ A. Matulionio teikto interviu, kur atsakydamas į klausimą apie svajones ir lūkesčius, A. Matulionis dėstė, kad VU pradeda rengti sociologus ir norėtų, jog sociologų rekomendacijos pasitarnautų visuomenės raidai, būtų įvertinti ir įtraukti į politinius procesus. Lūkesčiai išsipildė.

Iš kairės: prof. dr. Petras Grecevičius, prof. Vladimiras Prudnikovas doc. Eglė Juozapaitienė, prof. Vytautas Juozapaitis.

Architektas prof. dr. Petras Grecevičius, A. Matulionio klasės draugas, kalbėdamas visų klasės draugų vardu, džiaugėsi, kad kartu baigė puikią Antano Vienuolio mokyklą, tuo laiku galėjusią gauti ir Felikso Dzeržinskio ar Juzefo Pilsudskio vardą, prisiminė puikius mokytojus, bendravimą mokykloje, kuris tęsiasi iki dabar. Minėjo A. Matulionio išleistą knygą „Mano pasaulio žmonių autografai“, jo tolesnius planus. Linkėjo ir toliau degti, kurti, stiprybės, prasmingų žingsnių Vilniaus gatvėse.

Klasės draugai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vladimiras Prudnikovas, sveikindamas jubiliatą, pažymėjo jo narystę lauko teniso klube „Rupūs miltai“, perdavė linkėjimus nuo kitų klubo narių ir, akompanuojant prof. Nijolei Ralytei, sudainavo porą lietuvių liaudies dainų.

Dainuoja prof. Vladimiras Prudnikovas, akompanuoja prof. Nijolė Ralytė.

Akad. A. Matulionį mokslo ir studijų institucijų vardu sveikino: Lietuvos socialinių mokslų centro (LSMC) direktorė dr. Milda Ališauskienė ir LSMC Sociologijos instituto direktorius dr. Andrius Marcinkevičius, VU kolegos akad. prof. habil. dr. Zenonas Norkus ir prof. dr. Arūnas Poviliūnas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas doc. Ainius Lašas, Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Rūta Žiliukaitė. Pasibaigus renginiui, dar daug žmonių laukė pasveikinti akademiką asmeniškai.

Akad. A. Matulionis dėkojo visiems ir pasidalijo keletu prisiminimų iš to laikotarpio, kai 1993–1998 m. ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Brazausko patarėjo švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais pareigas, prisiminė mokyklos laikus, vaikystę, tėvus. Akademiko kalbą palydėjo ilgi plojimai, kaip nuoširdžiausia padėka už buvimą šalia.

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių, socialinių mokslų ir menų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos 

GALERIJA