Naujienos

Pristatyta monografija „Lietuvos žemės gelmių turtai“ ir aptartos šalies išteklių perspektyvos

Birželio 30 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius surengė mokslinę konferenciją, skirtą apžvelgti naujausių šalies geologinių tyrimų rezultatus, apibendrintus LMA išleistoje monografijoje „Lietuvos žemės gelmių turtai“ (Vilnius, 2026, 512 pp., il.). Konferenciją įžangos žodžiu pradėjo LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius. Pabrėžęs žemės gelmių išteklių pažinimo ir tyrimo svarbą kuriant tvarią valstybės ekonomiką bei siekiant darnaus vystymosi tikslų, V. Nekrošius monografijos kūrėjams įteikė LMA padėkos raštus už nepriekaištingai atliktą darbą ir žymų indėlį, įprasminant visuomenės supratimą apie gelmėnaudos reikšmę valstybės raidai. 

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius įteikia LMA prezidiumo padėkos raštą akad. Algimantui Grigeliui.

Konferencijoje pranešimus skaitė: akademikas Algimantas Grigelis, monografijos „Lietuvos žemės gelmių turtai“ atsakingasis redaktorius, pristatęs leidinį kaip fundamentalią šiuolaikinę monografiją; dr. Ginutis Juozapavičius (UAB „GJ Magma“) – pranešimą „Lietuvos žemės gelmių turtai: ištekliai, nauda, perspektyvos“ (prie šios temos plėtojimo prisidėjo dr. Anicetas Štuopis (UAB „Grota“), mgr. inž. Ignas Vaičeliūnas (UAB „Minijos nafta“), akad. Gediminas Motuza Matuzevičius (Vilniaus universitetas); doc. dr. Saulius Gadeikis (UAB „Geotestus“) – pranešimą apie naudingąsias litosferos savybes, gruntus, ertmes, gelmių šilumą ir gelmėnaudą (kartu su habil. dr. Valentinu Baltrūnu (Gamtos tyrimų centras), mgr. inž. Sauliumi Gegiecku (Geologijos įmonių asociacija); akademikas Antanas Buračas (LMA, nuotoliu) pristatė Lietuvos gamtinio turto – gelmių, žemės, vandenų ir miškų – ekonominės vertės analizę.

Iš kairės: akad. Jurgis Vilemas, dr. Jadvyga Olechnovičienė ir mgr. inž. Saulius Gegieckas.

Po pranešimų vykusioje diskusijoje dalyvavo akademikas Jurgis Vilemas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Domarkas, dr. Skirmantas Skrinskas (Lietuvos karjerų asociacija) ir kiti dalyviai. Baigiamajame žodyje akad. A. Grigelis pažymėjo išskirtinę monografijos reikšmę, atspindinčią po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykusią šalies gelmėnaudos raidą – nuo eksperimentinės plėtros iki efektyvaus ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo. Pasak jo, mūsų krašto naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, geriamasis požeminis vanduo, angliavandeniliai ir vertingosios litosferos savybės vertinami šimtais milijardų eurų. Tinkamai naudojami šie turtai gali reikšmingai prisidėti prie Jungtinių Tautų XXI amžiaus darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, padedant užtikrinti įperkamą būstą, maistą ir energiją bei tvarią būtį. Pabrėžta, kad tautos ir Vyriausybės konstitucinė priedermė šioje srityje – nuosekliai rūpintis, kad šie ištekliai būtų teisingai, išmintingai ir tvariai naudojami visuomenės gerovei kurti.

Iš kairės: mgr. inž. Ignas Vaičeliūnas, akad. Algimantas Grigelis, dr. Saulius Gadeikis, LR Seimo narys Tomas Domarkas ir dr. Ginutis Juozapavičius.

Konferencijoje konstatuota, kad gelmių turtų tyrimai, paieška, žvalgyba, gavyba, kasyba ir apsauga sudaro vieningą šalies ūkio gelmėnaudos segmentą.

Monografijos baigiamajame žodyje pateikiami svarbiausi duomenys ir skaičiai:
1) Lietuvos mineralinių žaliavų, įskaitant požeminį vandenį, vertė siekia 17 mlrd. eurų (2024 m. Statistikos departamento duomenys);
2) gėlo geriamojo požeminio vandens per parą išgaunama 0,35–0,4 mln. m³, veikia apie 2 500 vandenviečių ir 40 tūkst. gręžinių, gėlo požeminio vandens išteklių vertė siekia 8 mlrd. eurų;
3) mineralinio vandens ištekliai siekia 6 tūkst. m³ per parą, išgaunama 500 m³ per parą; 
4) ateities žaliava – permo periodo anhidritas (CaSO₄), prieinamas požeminei eksploatacijai Kauno rajone, sudaro 80 mln. m³ uolienos, tinkamos statybai ir chemijos pramonei;
5) naftingi produktyvūs kambro periodo sluoksniai vakarų Lietuvoje slūgso 1 900–2 000 m gylyje, nafta yra aukštos kokybės žaliava chemijos pramonei, dabar eksploatuojama ir tiekiama Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai; stambūs ištekliai, kurių galima rasti Lietuvos Baltijos jūros segmente, vertinami 0,5–1,0 mlrd. dolerių;
6) Varėnos rajone iki 300 m gylyje aptikti geležies rūdos ir retieji žemės elementai ateityje galėtų tapti perspektyviu ateities šachtinės gavybos objektu;
7) šalies gelmių potencialą taip pat papildo naudingosios litosferos savybės – tai statybiniai gruntai, naudingos struktūrinės ertmės saugykloms ir geoterminė energija. 

Monografijos prieiga internete

Monografijos išplėstinė iliustruota santrauka anglų kalba

Parengė akad. Algimantas Grigelis