Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Eugenijui Butkui – 75

2026 07 13

Liepos 13 d. Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui habilituotam mokslų daktarui Eugenijui Butkui sukanka 75 metai.

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus gražios sukakties proga. Vertiname Jūsų reikšmingą mokslinę, organizacinę bei visuomeninę veiklą.  Esame dėkingi už Jūsų indėlį kuriant konkursinio mokslo finansavimo sistemą Lietuvoje. Šio gražaus jubiliejaus proga linkime Jums stiprios sveikatos, neblėstančios energijos ir sėkmės tolesniuose kūrybiniuose ieškojimuose.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Vytautas Nekrošius
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Ričardas Makuška

◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊

Akademikas Eugenijus Butkus – mokslininkas ir mokslo organizatorius 

Akad. Valdemaras Razumas

Su Eugenijumi Butkumi susipažinau 1975 metais. Tada, tapęs Vilniaus universiteto Studentų mokslinės draugijos nariu, buvau nukreiptas laisvu nuo studijų laiku dirbti į doc. Petro Kadziausko vadovaujamą laboratoriją, kurioje jau dirbo E. Butkus. Beje, ir jo būsima žmona, a/a Rita. Laboratorijos vadovas, visas kolektyvas buvo labai linksmi, bet kartu ir labai organizuoti bei kolegialūs. Būta ir studentiškų išdaigų, ir nakvojimo laboratorijoje, kai kelias paras reikėdavo chromatografinėje kolonėlėje atskirti susintetintas medžiagas. E. Butkus neabejotinai po laboratorijos vadovo buvo antras pagal kompetenciją žmogus. Tačiau pereikime prie formalesnių dalykų.

E. Butkus gimė 1951 m. liepos 13 d. Šilutėje, 1974 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakultetą ir įgijo chemiko kvalifikaciją. Nuo 1974 m. pradėjo dirbti VU Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedroje jaunesniuoju mokslo darbuotoju. Katedroje parengė chemijos mokslų daktaro (kandidato) disertaciją, kurią apgynė 1979 m. Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) mokslinėje taryboje.

Nuo 1981 m. toje pačioje Chemijos fakulteto katedroje dirbo asistentu, vyresniuoju dėstytoju ir docentu. Mokslinis darbas, dėstymas studentams, doktorantų rengimas (iš viso parengta dešimt mokslo daktarų) logiškai atvedė prie habilituoto daktaro disertacijos. Gamtos (fizinių) mokslų srities, chemijos krypties habilituoto daktaro disertaciją apgynė 1995 metais.

Akademiko mokslinių darbų sritis – statinė ir dinaminė stereochemija, policiklinių junginių – gamtinių analogų sintezė ir struktūriniai tyrimai, supramolekulių chemija. Mokslinių darbų sąraše daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių Clarivate Analytics Web of Science sąrašo žurnaluose, straipsniai cituoti daugiau kaip 1300 kartų, Hiršo indeksas 19. E. Butkaus publikacijų sąraše žurnalai, kuriuose publikuotis svajoja daugelis ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslininkų: J. Am. Chem. Soc., Angew. Chem. Int. Ed. Engl., Chirality. Akademiko tarptautinį pripažinimą liudija ir ši naujausia publikacija: E. Butkus. The Favorskii Rearrangement (extend to rings). In: Gary A. Molander and Paul Knochel (eds.). Reference Module in Chemistry, Molecular Sciences and Chemical Engineering, Oxford: Elsevier, 2025.

Žinoma, prie puikių mokslinio darbo rezultatų prisidėjo ir darbas užsienio mokslo ir studijų institucijose. 1980–1981 m. stažavosi Prahos aukštojoje cheminės technologijos mokykloje, 1992 m., 1993 m. ir 1996 m. dirbo mokslinį darbą Lundo (Švedija) universitete. 1994 m. pagal individualią TEMPUS programą stažavosi Briuselio Vrije universitete (Belgija), 1998 m. dirbo mokslinį darbą Prinstono ir Minesotos universitetuose (JAV), 1999 m. – vėl Lundo universitete, 2000 m. ten pat dirbo pagal ERASMUS programą, 2001 m. – Prahos aukštojoje cheminės technologijos mokykloje.

E. Butkus aktyvus ne tik mokslinėje veikloje, bet ir kitose švietimo, mokslo populiarinimo srityse. Parašė mokymo priemonių studentams, su bendraautoriais parengė „Chemijos“ vadovėlį vidurinės mokyklos 11 klasei. Buvo Nacionalinės moksleivių akademijos chemijos sekcijos vadovas.

Apie E. Butkaus mokslinės veiklos išskirtinumą liudija ir šie tarptautinio ir šalies pripažinimo faktai. 2007 m. jis tapo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu ekspertu, 2011 m. – LMA tikruoju nariu. 1996–2015 m. buvo VU profesoriumi, 2013 m. jam paskirta Lietuvos mokslo premija (kartu su S. Tumkevičiumi). E. Butkus yra tarptautinio žurnalo Central European Journal of Chemistry redaktorius, tarptautinio žurnalo Open Chemistry skyriaus redaktorius, žurnalo Proceedings of the Estonian Academy of Sciences ir LMA žurnalo Chemija redakcinių kolegijų narys. Jis yra vienas iš pripažintos tarptautinės konferencijos „Balticum Organicum Syntheticum“(BOS) iniciatorių ir organizacinio komiteto narys, daugelio kitų mokslinių konferencijų organizacinių komitetų narys.

Akademikas aktyviai dalyvauja mokslo projektų ir studijų programų ekspertiniame vertinime. Buvo Bendrosios Europos Programos FP7 projekto „Servicizing Policy for Resource Efficient Economy“ (SPREE, 2012–2015) koordinatorius, Šiaurės šalių mokslo tarybos („Nordforsk“) projekto „Excellent Nordic Chemistry“ (2009–2014) grupės vadovas, Europos Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės narys 7BP programos ex post vertinimui (2014–2015), Europos Komisijos Aukšto lygio ekspertų grupės narys Euratom programos vertinimui (2016–2017). Buvo Švietimo ir mokslo ministerijos gamtos mokslų ekspertų komisijos narys ir pirmininkas, Švietimo ir mokslo ministerijos Aukštojo mokslo tarybos narys, Lietuvos atstovas ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos „Idėjos“ komitete, 2012 m. išrinktas Europos mokslo fondo (ESF) viceprezidentu. Greta aktyviai dalyvavo ir pačiose projektinėse veiklose. Vadovavo Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuotiems projektams, aktyviai dalyvavo tarptautiniuose Šiaurės šalių mokslo tarybos „Nordforsk“ finansuojamuose projektuose.

Akademikas E. Butkus yra ne tik aukšto lygio mokslininkas, bet ir žinomas mokslo organizatorius. 1989–1990 m. E. Butkus buvo VU Chemijos fakulteto prodekanu, 1991–1996 m. – VU Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros vedėju, 2003–2013 m. – Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininku. Svarbu pažymėti ypač didelį jo darbo LMT indėlį kuriant Tarybą kaip mokslinius tyrimus finansuojančią organizaciją ir paverčiant ją svarbiausia mokslo ekspertine institucija Lietuvoje. 2013–2015 m. – VU mokslo reikalų prorektorius, 2016–2017 m. – VU Gyvybės mokslų centro valdybos pirmininkas, iki 2017 m. kovo mėn. buvo laikinuoju centro vadovu. Ir vėliau užėmė atsakingas pareigas: 2017–2019 m. – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės patarėjas, 2014–2017 m. – Lietuvos radijo ir televizijos Tarybos narys. Nuo 2006 iki 2009 m. buvo Nacionalinės pažangos premijos komiteto nariu. 2023 m. Vyriausybės nutarimu E. Butkus paskirtas LMT Valdybos nariu, o Valdybos sprendimu išrinktas Valdybos pirmininku. Šiose pareigose dirba iki šiol.

Sveikiname Akademiką E. Butkų su garbinga sukaktimi. Linkime neišsenkančios energijos, entuziazmo darbuose ir kasdieniniame gyvenime ir, žinoma, stiprios sveikatos.