Naujienos

Stiprinamas tarptautinis bendradarbiavimas mechanikos inžinerijos srityje

2026 07 16

Šiemet Balstogės technologijos universitetas (Lenkija) tapo mokslo, pramonės, inovacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo susitikimo vieta – čia vyko konferencija LIMACON – „Advanced Hybrid Lightweight Materials and Technologies for Global Circular Economy“ („Pažangios hibridinės lengvosios medžiagos ir technologijos pasaulinei žiedinei ekonomikai“), surengta kartu su tarptautine konferencija „Mechanika 2026“. Toks bendras formatas tapo svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos ir Lenkijos mokslinį bei technologinį bendradarbiavimą. Pirmą kartą dvi tarptautinės konferencijos suvienijo savo programas, sukurdamos bendrą platformą mokslininkams, inžinieriams, verslo atstovams ir inovacijų organizacijoms diskutuoti apie pažangių medžiagų, mechanikos inžinerijos, skaitmeninės gamybos, dirbtinio intelekto ir žiedinės ekonomikos aktualijas.

Konferencijos pirmininkas akad. Vytautas Ostaševičius

Programoje buvo nagrinėjamos svarbiausios temos: tarpvalstybinis bendradarbiavimas, lengvųjų konstrukcijų inžinerija, pažangiosios kompozitinės medžiagos, žiedinė ekonomika, dirbtiniu intelektu grindžiama inžinerija, skaitmeninės platformos ir adityvioji gamyba. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai, tyrėjai, pramonės, viešojo sektoriaus ir inovacijų organizacijų atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis bei tarpdisciplininė programa sudarė palankias sąlygas ne tik dalytis mokslo pasiekimais, bet ir stiprinti ilgalaikius akademinės bendruomenės ir pramonės ryšius. Renginys tapo erdve diskusijoms apie tai, kaip pažangios medžiagos, skaitmenizavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas gali prisidėti prie konkurencingos, tvarios ir atsparios Europos pramonės kūrimo.

Regioninis bendradarbiavimas – inovacijų pagrindas: daug dėmesio skiriama tarpvalstybiniams ryšiams ir regionų atsparumui didinti. Diskutuota apie universitetų, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystes, kurios leidžia greičiau kurti inovacijas ir efektyviau įgyvendinti tarptautinius mokslinių tyrimų projektus. Taip pat pristatyta Lietuvos sumaniosios specializacijos strategija bei aptartos naujos bendradarbiavimo galimybės tarp Baltijos regionų ir kitų Europos Sąjungos šalių.

Iš kairės: konferencijos moderatorius Marek Ziemba; prof. dr. Marta Kosior-Kazberuk – Balstogės technologijos universiteto rektorė, Lenkija; Sebastian Rynkiewicz – „EVOLUMA“, Lenkija; Vaiva Patamsytė – Inovacijų agentūra, Lietuva; dr. Albert Langkamp – Drezdeno technikos universitetas, Vokietija; prof. dr. Andrius Vilkauskas – Kauno technologijos universitetas, Lietuva.

Konferencijoje diskutuota apie lengvųjų konstrukcijų inžineriją ir jos vaidmenį siekiant tvaresnės pramonės. Pabrėžta, kad lengvosios inžinerijos sprendimai gali tapti vienu iš tvarios pramonės plėtros variklių. Pranešėjai pristatė Europos lengvųjų konstrukcijų tinklo iniciatyvas, skaitmeninių inovacijų ekosistemų plėtrą bei Lietuvos gamybos sektoriaus patirtį diegiant pažangias medžiagas ir efektyvesnius gamybos sprendimus.

Daug dėmesio skirta biologinės kilmės ir žiedinės ekonomikos principais paremtų kompozitinių medžiagų ateities pritaikymo galimybėms. Atkreiptas dėmesys į biožaliavų, kompozitinių medžiagų ir žiedinės ekonomikos sprendimus. Aptarti kompozitų perdirbimo būdai, klimato neutralumo siekiančių tyrimų centrų veikla bei naujos kartos biologinės kilmės medžiagos, kurios ateityje galėtų pakeisti tradicines statybos ir inžinerijos technologijas.

Šiuo metu ypač aktualus dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninių platformų taikymas inžinerijoje. Ekspertai pristatė DI sprendimus transporto sektoriui, pažangias projektavimo platformas bei naujus inžinierių rengimo metodus, paremtus skaitmeniniais įrankiais ir virtualiu modeliavimu. Diskusijose pabrėžta, kad DI tampa svarbiu įrankiu švietimo, mokslinių tyrimų ir pramonės procesų srityse.

Iš kairės: konferencijos moderatorius Marek Ziemba; prof. dr. Marta Kosior-Kazberuk – Balstogės technologijos universiteto rektorė, Lenkija; Sebastian Rynkiewicz – „EVOLUMA“, Lenkija; Vaiva Patamsytė – Inovacijų agentūra, Lietuva; dr.  Albert Langkamp – Drezdeno technikos universitetas, Vokietija; prof. dr. Andrius Vilkauskas – Kauno technologijos universitetas, Lietuva.

Nemažai dėmesio skirta finansavimo galimybėms ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui regioninių inovacijų srityje.Konferencijoje aptartos Europos Sąjungos finansavimo priemonės, tarpvalstybinio bendradarbiavimo modeliai ir regioninės inovacijų strategijos. Pranešėjai pabrėžė, kad sėkmingoms mokslinėms iniciatyvoms vis svarbesnė tampa universitetų, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystė, leidžianti kurti tarptautinius konsorciumus ir įgyvendinti didelės apimties inovacijų projektus.

Konferencija tapo naujų partnerysčių kūrimo erdve.Baigiamojoje konferencijos diskusijoje pabrėžta, kad šiandien mechanikos inžinerijos pažangą lemia ne tik technologiniai sprendimai, bet ir glaudus tarptautinis bendradarbiavimas. Bendra „Mechanika 2026“ ir LIMACON konferencija tapo puikiu pavyzdžiu, kaip universitetų, mokslo centrų ir pramonės partnerystė gali paskatinti naujų idėjų gimimą, bendrų mokslinių tyrimų plėtrą ir ilgalaikių tarptautinių projektų įgyvendinimą.

Prof. dr. Giedrius Janušas – Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuva.

Taip pat Balstogės technologijos universitete tarptautinių konferencijų LIMACON ir „Mechanika 2026“ metu įvyko projekto „Nuo mokslinių tyrimų iki praktikos: Kauno technologijos universiteto ir Drezdeno technikos universiteto partnerystė orientuota į technologijų perdavimą mažosioms ir vidutinėms įmonėms“ partnerių seminaras (workshop), subūręs šių mokslo centrų mokslininkus ir inovacijų ekspertus. Renginys organizuotas įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal „Hochschulkontor“ programą. Seminaro metu aptarti tolesnio tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos mokslinių tinklų plėtros klausimai, ypatingą dėmesį skiriant žiedinės ekonomikos technologijoms, lengvųjų konstrukcijų inžinerijai, perdirbimo procesams bei technologijų perdavimui pramonei. Diskutuota apie galimybes rengti bendrus projektus pagal EUREKA, EUROSTARS ir „Interregional Innovation Investments“ (I3) programas, taip pat aptartos naujos mokslinių tyrimų kryptys, apimančios skaitmenines gamybos technologijas, kompozitines medžiagas, anglies pluoštu armuotą betoną, 3D spausdinimą ir struktūrų būklės stebėseną. Susitikimo dalyviai taip pat diskutavo apie „Technology Hanse“ koncepcijos potencialą Baltijos jūros regione bei galimybę rengti bendrą „Erasmus Mundus“ magistrantūros programą, kurios tikslas – ugdyti tarptautinėje ir tarpdisciplininėje aplinkoje dirbančius inžinierius, gebančius taikyti DI technologijas ir tvarumo principus. Aptarti rezultatai ir numatyti bendri veiksmai sustiprino partnerių siekį kurti ilgalaikį universitetų ir verslo bendradarbiavimo tinklą bei didinti inovacijų poveikį regiono mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Per dvi konferencijos dienas dalyviai pristatė naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, aptarė pažangių technologijų taikymą pramonėje, diskutavo apie tarptautinių mokslinių tyrimų kryptis bei užmezgė naujas partnerystes būsimiems projektams. Ši sinergija dar kartą parodė, kad šiandien didžiausios inovacijos gimsta glaudžiai bendradarbiaujant universitetams, verslui ir tarptautiniams partneriams. LIMACON ir „Mechanika 2026“ atskleidė, kad Europos pramonės ateitis grindžiama trimis kertiniais principais: tarptautiniu mokslo ir verslo bendradarbiavimu, pažangiomis medžiagomis ir skaitmeninėmis technologijomis bei tvaria, žiedinės ekonomikos principais paremta gamyba. Konferencijos dalyviai sutarė, kad šiandien inovacijos kuriamos ne pavienėse laboratorijose, o bendruose universitetų, verslo, klasterių ir viešojo sektoriaus projektuose. Būtent toks bendradarbiavimo modelis leis Europai išlikti konkurencingai sparčiai besikeičiančioje pasaulio pramonėje.

Konferencijos pirmininkas akademikas Vytautas Ostaševičius