Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Juozui Vidui Gražulevičiui – 75

2026 08 04

Rugpjūčio 4 d. Lietuvos mokslų akademijos nariui, profesoriui habilituotam daktarui Juozui Vidui Gražulevičiui sukanka 75 metai.

Gerbiamasis Akademike,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas ir Technikos mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus gražaus jubiliejaus proga. Nuoširdžiai dėkojame Jums už aktyvią veiklą Lietuvos mokslų akademijoje, Technikos mokslų skyriuje.

Didžiuojamės Jūsų nepaprastai kūrybinga ir vaisinga moksline veikla, pasiektais rezultatais ir linkime neišsenkančio kūrybinio polėkio, naujų mokslinių atradimų bei prasmingų bendradarbiavimo iniciatyvų.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Vytautas Nekrošius
Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda

◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊

Akademiko Juozo Vido Gražulevičiaus mokslinis pašaukimas

Prof. habil. dr. Juozas Vidas Gražulevičius – vienas iškiliausių Lietuvos chemijos ir medžiagų inžinerijos mokslininkų, kurio darbai organinės optoelektronikos ir medžiagotyros srityse pelnė tarptautinį pripažinimą. Daugiau kaip keturis dešimtmečius jis kuria ir tiria krūvį pernešančias bei šviesą skleidžiančias organines medžiagas, taikomas organiniuose šviesos dioduose, fotovoltiniuose elementuose, optiniuose jutikliuose ir lazeriuose. Jo iniciatyva Kauno technologijos universitete (KTU) susiformavo viena stipriausių šios srities mokslinių grupių Lietuvoje.

Mokslininko pašaukimas išryškėjo dar mokantis Babtų vidurinėje mokykloje, kur, paskatintas chemijos mokytojos, jis pradėjo dalyvauti Lietuvos moksleivių chemijos olimpiadose. 1974 m. baigęs Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, trumpai dirbo pramonėje, tačiau netrukus pasirinko mokslininko kelią. 1980 m. apgynė chemijos mokslų kandidato, o 1995 m. – habilituoto daktaro disertaciją.

Visa profesoriaus akademinė karjera susijusi su KTU – nuo jaunesniojo mokslo darbuotojo iki profesoriaus ir ilgamečio Organinės technologijos, vėliau – Polimerų chemijos ir technologijos katedros vedėjo. Šiuo metu jis vadovauja tarptautiniu mastu žinomai KTU „Medžiagų chemijos“ mokslo grupei. Greta intensyvios mokslinės veiklos profesorius išugdė gausų būrį jaunųjų tyrėjų – vadovavo 32 doktorantų disertacijoms, šešių podoktorantūros stažuotojų darbams, o šiuo metu taip pat vadovauja doktorantams.

Profesoriaus moksliniai tyrimai apima organinių puslaidininkių kūrimą, sintezę ir taikymą pažangiuose optoelektronikos prietaisuose. Jo vadovaujama grupė sukūrė daugybę naujų organinių puslaidininkių, sėkmingai pritaikytų OLED technologijose, perovskitiniuose saulės elementuose, organiniuose jutikliuose ir lazeriuose. Šie pasiekimai įgyvendinti vykdant nacionalinius ir tarptautinius mokslinių tyrimų projektus bei bendradarbiaujant su mokslininkais iš daugelio pasaulio šalių.

Prof. J. V. Gražulevičius yra vienas produktyviausių ir labiausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų. Jis nuolat įtraukiamas į Stanfordo universiteto sudaromą 2 proc. daugiausia cituojamų pasaulio mokslininkų sąrašą. Yra paskelbęs daugiau kaip 570 mokslinių straipsnių, penkių knygų skyrių bendraautoris ir daugiau kaip 50 tarptautinių patentų bendraautoris.

2004 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, o nuo 2011 m. yra tikrasis narys, aktyviai dalyvaujantis Akademijos ekspertinėje ir organizacinėje veikloje.

Išskirtiniai profesoriaus moksliniai pasiekimai įvertinti trimis Lietuvos mokslo premijomis (1997, 2008 ir 2024 m.), Kauno miesto geriausio mokslininko premija (2013 m.) bei Baltijos Asamblėjos mokslo premija (2014 m.). Šie apdovanojimai liudija ne tik jo asmeninį mokslinį meistriškumą, bet ir reikšmingą indėlį į Lietuvos mokslo tarptautinį pripažinimą bei organinės optoelektronikos pažangą.

Akademiko Juozo Vido Gražulevičiaus mokslinis kelias – tai išskirtinio talento, kūrybingumo ir atsidavimo mokslui pavyzdys. Jo darbai ne tik praturtino pasaulinę organinės optoelektronikos raidą, bet ir išugdė naują Lietuvos mokslininkų kartą, stiprinančią šalies mokslo tarptautinį matomumą.

Parengė LMA Technikos mokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė Valerija Paškauskienė
Virginijos Valuckienės nuotrauka