Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui daktarui (HP) Ričardui Makuškai – 70

2026 08 17

Gerbiamasis Jubiliate,

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus gražaus jubiliejaus proga.

Džiaugiamės Jūsų kūrybingumu, darbštumu ir išskirtiniais mokslo pasiekimais. Jūsų pasaulinio lygio moksliniai darbai gamtinės kilmės ir sintetinių polielektrolitų bei šepetinių polimerų srityje, mokslininkų rengimas, platus tarptautinis bendradarbiavimas, daugybė bendrų mokslinių projektų su Lietuvos įmonėmis ir sukurtų produktų diegimas yra itin reikšmingi šalies mokslui ir jo prestižo stiprinimui.

Vertiname Jūsų aktyvų dalyvavimą įvairių tarybų ir komisijų veikloje, reikšmingai prisidedant prie mokslo politikos formavimo ir ekspertinės veiklos.

Jubiliejaus proga linkime Jums stiprios sveikatos, visokeriopos sėkmės ir kuo geriausios kloties Jums ir Jūsų šeimai.

Prezidentas akad. Vytautas Nekrošius

2026 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius

◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊◊

Ričardas Makuška gimė 1956 m. rugpjūčio 17 d. Vygėliuose, Utenos rajone. 1979 m. baigė Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakultetą ir pradėjo dėstytojo ir mokslininko karjerą Polimerų chemijos katedroje. Vilniaus universitete dirba iki šiol. 1991 m. R. Makuška tapo Polimerų chemijos katedros vedėju. Katedrai profesorius vadovavo beveik 35 metus. 2004 m. pradėjo eiti Vilniaus universiteto profesoriaus pareigas. 1986 m. stažavosi Tokijo universitete (Japonija), o 1990 m. – Kokolos technologijos institute (Suomija).

Prof. R. Makuška yra vienas žymiausių Lietuvoje polimerų chemijos specialistų. Jo mokslinių interesų sritys: polimerų sintezė ir modifikavimas; kontroliuojama radikalinė polimerizacija; blokinių ir šepetinių kopolimerų sintezė ir tyrimas; polimerai biotechnologijose ir nanotechnologijose; plastikai, kompozitai, polimerinės dangos; polimerų perdirbimas, grįžtamasis perdirbimas ir utilizavimas; polimerai iš atsinaujinančių šaltinių; naftos perdirbimas ir naftos produktai, biodegalai. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, yra 7 išradimų (su kitais) ir 2 patentų autorius. Už šiuos mokslinius tyrimus 2011 m. jam (kartu su prof. A. Žemaitaičiu) skirta Lietuvos mokslo premija. Ne vieną kartą profesorius yra tapęs VU Rektoriaus mokslo premijos laureatu.

Kaip ir dauguma žymių mokslininkų, profesorius vadovavo tarptautiniams ir nacionaliniams mokslo projektams: FP 6 Mari Kiuri Mokslininkų ugdymo tinklo SOCON projektas; ES fondų investicijų priemonės „Intelektas“ projektas „Inovatyvios antikorozinės dangos pramoniniams ir transporto įrenginiams bei priemonėms“; ES fondų investicijų priemonės „Eksperimentas“ projektas „Poliaspartinės dangos be lakiųjų organinių junginių medienos gaminiams“; Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių projektai „Jonogeninių molekulinių šepečių sintezė gyvybingosios radikalinės polimerizacijos metodais“, „Biolubrikantus imituojančios anijoninės polimerinės šepetinės struktūros“, „Multiblokiniai polimerai ir šepetiniai jų dariniai“.

Aktyviai vadovaudamas doktorantams ir podoktorantūros stažuotojams, profesorius Vilniaus universitete sukūrė polimerų chemijos mokslinę mokyklą. Jam vadovaujant daktaro disertacijas sėkmingai apgynė A. Ūsaitis (1991), V. Pamedytytė (1993), J. Juodaitytė (1999), N. Gorochovceva (2005), D. Ragauskienė (2007), U. Jančiauskaitė (2008), T. Krivorotova (2010), R. Gruškienė (2010), I. Vitkauskienė (2011), J. Jonikaitė-Švėgždienė (2017), V. Klimkevičius (2017), P. Radzevičius (2018), M. Steponavičiūtė (2020), M. Jurkūnas (2025).

Prof. R. Makuška skaito Cheminės technologijos paskaitų kursą pagrindinių studijų chemijos programos studentams, Polimerizacijos reakcijų mechanizmų bei Polimerų tyrimo metodų kursus magistrantūros studentams. Už puikius didaktinius pasiekimus 2014 m. jam suteiktas Vilniaus universiteto geriausio dėstytojo vardas. Profesorius vienas arba kartu su bendraautoriais parengė labai vertingus vadovėlius studentams: „Cheminės technologijos procesų modeliavimas“ (su prof. S. Budriene, 2000), „Polimerų sintezė ir tyrimas“ (su kitais, 2006), „Polimerizacijos reakcijų mechanizmai“ (2011), „Polimerų tyrimo metodai“ (2011).

Prof. R. Makuška yra labai aktyvus mokslo organizatorius. Kartu su Estijos ir Latvijos mokslininkais organizuoja tęstines konferencijas „Baltic Polymer Symposium“, skaitė kviestinius pranešimus daugelyje tarptautinių mokslinių renginių. Profesorius buvo VU senato narys (2002–2006, 2010–2014), VU senato Mokslo komiteto pirmininkas (2010–2014), VU Chemijos ir geomokslų fakulteto tarybos pirmininko pavaduotojas (2017–2026). Jis yra programos „Europos horizontas“, Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvos inovacijų agentūros mokslinių projektų ekspertas.

2014 m. R. Makuška išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikruoju nariu. Nuo 2018 m. jis ėjo LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų (MFChM) skyriaus Chemijos mokslų sekcijos pirmininko pareigas, o 2026 m. išrinktas LMA MFChM skyriaus pirmininku. Profesorius taip pat yra aktyvus LMA leidžiamo mokslo žurnalo „Chemija“ redakcinės kolegijos narys.

70 metų – graži gyvenimo sukaktis, kupina sukauptos išminties, patirties ir prasmingų darbų. Linkime Jubiliatui stiprios sveikatos, naujų profesinių pasiekimų ir nuoširdžios artimųjų meilės. Tikimės, kad ateinantys metai bus kupini šviesos, vidinės ramybės, prasmingų akimirkų ir išsipildžiusių svajonių. Nuoširdžiai sveikiname gražaus jubiliejaus proga!