Naujienos

Apie simbolių svarbą ir tautos minkštąją galią: Lietuvos mokslų akademijos narių susirinkimas

2025 06 18

Birželio 17 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir trys inauguruojami LMA užsienio nariai, Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė, apdovanojami laureatai, LMA darbuotojai. Renginio pradžioje LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Aleksandras Laucevičius (75), Raimundas Šiaučiūnas ir Vidmantas Stanys. Naujai išrinktiems LMA tikriesiems nariams – Tomui Kačerauskui, Inetai Dabašinskienei, Andriui Vaišniui, Gražinai Daunoravičienei, Almirai Ramanavičienei, Gražinai Tautvaišienei, Ramūnui Garunkščiui, Egidijui Rimkui, Arvydui Laurinavičiui, Vaivai Lesauskaitei, Modestui Ružauskui, Audriui Dėdelei, Petrui Rimantui Venskutoniui ir Juozui Valivoniui – buvo įteikti nariųženklai, pažymėjimai ir LMA statutas.

Naujas LMA narys Tomas Kačerauskas kviečiamas priimti nario ženklą ir LMA statutą.

Jauniesiems mokslininkams buvo įteiktos LMA ir Ateities biomedicinos fondo premijos.Laureatus paskelbė akad. Z. Dabkevičius, diplomus įteikė dr. E. Radzevičienė ir akad. J. Banys.Dr. Rolandui Gedgaudui (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) skirta premija medicinos kryptyje už darbą „Mikrobiotos vaidmuo personalizuotoje medicinoje: nuo žarnyno ir kraujo mikrobiotos tyrimų iki tikslinių terapinių intervencijų“. Paskirtos trys skatinamosios stipendijos gyvybės mokslų kryptyse, bendrą premijos sumą padalijant į tris lygias dalis: dr. Agatai Mlynskai (Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Personalizuotos medicinos link: imuninės naviko mikroaplinkos tyrimai ir inovatyvių imunoterapijos strategijų kūrimas“, dr. Giedrei Valiulienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Medikamentams atsparios depresijos tyrimai: transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą prognozuojančių biožymenų paieška“, dr. Raimondai Kubiliūtei (Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Skysčių biopsijos testas ankstyvai inkstų vėžio diagnostikai ir gydymo personalizavimui“.

Ateities biomedicinos fondo valdybos pirmininkė, premijos gyvybės mokslų kryptyse laureatės ir LMA prezidentas.

Susirinkime buvo inauguruoti trys naujiLMA užsienio nariai: Nazimas Gruda (Albanija ir Vokietija), Barbara Elizabeth Lothenbach (Šveicarija), Maitas Metspalu (Estija). Kiekvienam buvo įteiktas nario ženklas ir diplomas. Inauguracinėje paskaitoje Bonos universiteto prof. N. Gruda kalbėjo apie sodininkystę klimato kaitos sąlygomis. Klimatas planetoje šyla, stiprėja šiltnamio efektas ir tai turi įtakos žemdirbystei ir sodininkystei. Temperatūros kilimo tendencijos panašios ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Bene daugiausia anglies dioksido dujų į atmosferą išskiria energetikos sektorius, tačiau apie 30 % šiltnamio dujų pasaulyje generuoja maisto gamyba. Tad sodininkystė yra ne tik viena klimato kaitos priežasčių, bet ir pati kenčia nuo šių pokyčių: augalus aktyviau puola kenkėjai, derlių mažina ekstremalios oro sąlygos, sulaukiama daugiau audrų. Todėl reikia vystyti šiltnamio dujas sugeriančias technologijas, daugiau naudoti atsinaujinančių energijos šaltinių. N. Grudos ir kolegų tyrimai liudija, kad dėl išaugusio anglies dioksido kiekio kai kurių medžiagų augaluose susikaupia daugiau (tai yra gerai), bet kai kurių ir mažiau, pvz., sumažėja mineralų pasisavinimas augaluose. Būtina veikti kompleksiškai – reikia politinių reformų, šviesti visuomenę apie pasekmes. Tai tarpdalykinė problema, tad turime kooperuotis.

Statybinių medžiagų geocheminio ir termodinaminio modeliavimo specialistė, chemikė prof. B. E. Lothenbach, dirbanti Šveicarijos federalinėje medžiagų mokslo ir technologijų laboratorijoje, kalbėjo apie savo darbus, skirtus aliuminio ir magnio poveikiui kristalinių kalcio hidrosilikatų stabilumui. Kartu su KTU ji tyrinėja silikatų chemiją ir technologijas, cementų hidrataciją ir jų sąveiką su aplinka. Mokslininkės sukurti modeliai gerai prognozuoja eksperimentų rezultatus.

Akad. Barbara Elizabet Lotenbach – inauguruota LMA užsienio narė.

Evoliucinės genomikos specialisto prof. M. Metspalu pranešimo tema – „Naujieji senovės DNR tyrimų horizontai“. Jis pabrėžė, kad šiuo metu labiausiai ieškoma atsakymų į tris evoliucinės genomikos klausimus. Vienas jų – kaip genų sąveika su aplinka veikia individų prisitaikymą, kitaip sakant, kaip moderni aplinka keičia mūsų evoliuciją. Kita kryptis – struktūrinės variacijos ir reguliacinių elementų (enhancerių, promotorių, nekoduojančių RNR) vaidmuo evoliucijoje, rūšių formavimuisi. Ir trečioji – tiriama, kaip genų dreifas (flow) formuoja šiuolaikinių ir archajiškų populiacijų genomų kraštovaizdį; kaip gimsta evoliucinės inovacijos ir atsparumas ir kaip tai skatina bioįvairovę. Tartu universiteto Genomikos institute M. Metspalu analizuoja estų migracijas, vykusias prieš tūkstančius metų, lygina senųjų ir šiuolaikinių populiacijų DNR. Siekiant geriau suprasti tautos praeitį (kultūrą, ekonomiką, sveikatą ir visuomenės struktūrą), su genetikais bendradarbiauja archeologai, lingvistai, chemikai, medikai, socialinių mokslų atstovai. Kai nepavyksta rasti senųjų gyventojų genetinės medžiagos pėdsakų, mokslininkai analizuoja kapavietėse rastą beržų degutą. Prieš tūkstančius metų jis plačiai buvo naudojamas gydymui, įrankių gamybai. Tai padeda atkurti praeitį be DNR mėginių.

Toliau akad. J. Banys susirinkimo dalyviams priminė LMA statuto ir LMA prezidiumo rinkimų reglamento nuostatas.Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, Mokslų skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.Dabartinio prezidento J. Banio (taip pat viceprezidento Z. Dabkevičiaus, MFChMS pirmininko Leono Valkūno) antroji kadencija baigsis 2026 01 31. Kadangi „... Mokslų akademijos prezidento rinkimai organizuojami ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki Mokslų akademijos prezidento kadencijos pabaigos“ (statuto 40 p.), naujas LMA prezidentas turi būti išrinktas iki 2025 11 01. Kita vertus, pagal LMA prezidiumo rinkimų reglamentą „MA narių visuotinis susirinkimas, iškėlęs kandidatus į MA prezidento pareigybę, priima nutarimą dėl rinkimų datos. Jie turi būti organizuojamai ne anksčiau kaip po mėnesio“ (reglamento 2.1.4 p.), t. y. kandidatai į LMA prezidentus turi būti LMA narių visuotiniame susirinkime iškelti iki 2025 10 01. Tokį susirinkimą siūloma šaukti 2025 09 23. „Kandidatus į MA prezidentus siūlo MA narių visuotinio susirinkime MA tikrieji nariai ir nariai emeritai (iš anksto aptarti bei suderinti pasiūlymai padeda pasirinkti geriausią balsavimo variantą ir dėl to jie labiausiai pageidautini). Kandidatu gali būti siūlomas ir susirinkime nedalyvaujantis asmuo, jam sutikus“ (reglamento 2.1.1 punktas).LMA prezidento rinkimus siūloma rengti 2025 10 28.  Bendru sutarimu tokioms datoms pritarta.

Taip pat priminta, kad 2026 01 31 baigsis ir likusių LMA prezidiumo narių kadencija, kuri LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta 4 metams nuo 2022 02 01. Statutas ir LMA prezidiumo rinkimų reglamentas skelbia, kad „Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentą (viceprezidentus), vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir kitus Prezidiumo narius, išskyrus mokslų skyrių pirmininkus, siūlo ir renka Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime. Mokslų skyriaus pirmininką renka tam mokslų skyriui priklausantys tikrieji nariai ir nariai emeritai ir tvirtina Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas…“ (statuto 40 p.). „Prezidiumo nariai, išskyrus MA prezidentą, renkami ne vėliau kaip 10 dienų iki kadencijos pabaigos“ (reglamento 1.8 p.).

Architektas Algirdas Kaušpėdas pateikia Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo viziją.

Susirinkimo pabaigoje architektas Algirdas Kaušpėdas pateikė susirinkusiems savąją Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo viziją. Jis kalbėjo, kad šiais itin dramatiškais laikais turime stiprinti savo galias apginti valstybę. Viena tų galių – minkštoji, valstybės simboliai. Todėl siūloma atkurti Aukštutinę pilį Vilniuje. Tik ar tai įmanoma? Pagal įstatymą, kartais tokie objektai gali būti atkuriami, jeigu turi ypatingą meninę ar simbolinę reikšmę. A. Kaušpėdo teigimu, turime šešis formalius valstybės simbolius, bet yra ir neformalūs, tokie kaip gintaras, krepšinis, tautiniai drabužiai ir Gedimino pilis. Pastaroji yra ir tautos simbolis. Gedimino sapnas – viena reikšmingiausių tautos legendų. Be to, atkurta pilis darniai papildytų kraštovaizdį (kaip Zalcburgo, Edinburgo, Talino, Bratislavos pilys), o Gedimino pilies griuvėsiai prie miesto vaizdo nedera. Kol kas formalaus sprendimo, kad reikia atkurti pilį, nėra. Tačiau yra daug abejonių, pavyzdžiui, ar atlaikys kalnas? Pasak eksperto akad. Algimanto Grigelio, kalno stuomuo yra stabilus. Kitas klausimas – ar saugomi pilies griuvėsiai yra autentiški? Tai irgi mitas. Pilies bokštas iš dalies buvo atstatytas lenkų 1939 metais. Tad griuvėsiai labiau egzistuoja mūsų galvose. Turime modernius griuvėsius, bet pilies atkurti nesiryžtame. Pagaliau, ką pasakys UNESCO? Pranešėjas priminė, kad atkūrus Valdovų rūmus, ši tarptautinė organizacija netgi pagyrė Lietuvą. A. Kaušpėdas sakė, kad Aukštutinės pilies rekonstrukcijos projektus kažkada kūrė architektai Napoleonas Kitkauskas, vėliau ir Sigitas Lasavickas (parengęs pirmąjį Vilniaus senamiesčio regeneravimo planą). S. Lasavicko projektas netgi buvo pradėtas realizuoti, atstatant dalį Kunigaikščių rūmų. Užduotį lengvina tai, kad duomenų apie Aukštutinę pilį turime daugiau nei apie Valdovų rūmus. Vienas svarbiausių šaltinių – Pranciškaus Smuglevičiaus piešiniai. Todėl „Jungtinių pajėgų“ architektai pagal P. Smuglevičiaus piešinius sukūrė tūrinį Aukštutinės pilies vaizdą. Galutinis modelis „išaugęs“ iš istorinės medžiagos. Jeigu idėją pavyktų kada nors įgyvendinti, Gedimino pilis taptų klestinčios valstybės simboliu. A. Kaušpėdo manymu, reikia įtikinti Seimą priimti Aukštutinės pilies atkūrimo įstatymą. Akad. A. Grigelis pridūrė, kad čia buvo pristatyta tauri idėja. Jis sakė manąs, kad laikas ją paremti. Jai įgyvendinti prireiks daug metų, bet visų pirma reikia pasiryžimo ir tautos pritarimo. Jis sakė tikįs, kad šią idėją apsvarsčiusi LMA priims atitinkamą nutarimą, kurio projektas yra ruošiamas.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA