Naujienos

Mokslinis seminaras „Demografiniai modeliai, gimstamumas ir šeimos dinamika Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse“

2025 11 05

 Lapkričio 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro, Lietuvos mokslų akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslinis seminaras „Demografiniai modeliai, gimstamumas ir šeimos dinamika Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse“.

 

Dr. Henrikas Aleksanderis Šubertas (Henrik-Alexander Schubert)

Seminare pagrindinį pranešimą „Gimstamumas Vokietijoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse: raida, tendencijos ir iššūkiai“ skaitė dr. Henrikas Aleksanderis Šubertas (Henrik-Alexander Schubert, Makso Planko (Max Planck) demografinių tyrimų institutas, Rostokas, Vokietija). Prelegentas apžvelgė gimstamumo raidą Lietuvoje ir kitose šalyse nuo XX a. pabaigos, supažindino su gimstamumo rodiklių ypatumais, aptarė gimstamumo mažėjimo interpretacinius modelius, taip pat gimstamumo mažėjimo pasekmes visuomenės ekonominei, socialinei, politinei raidai. Dr. H. A. Šubertas aptarė mažo gimstamumo vertinimą, poreikį keisti požiūrį, svarstė, ar mažas gimstamumas gali turėti ir teigiamų pasekmių. Kalbėta apie galimą politikos atsaką, siūlyta daugiau investuoti į švietimą, mažėjant vaikų skaičiui didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą.

Dr. Dovilė Galdauskaitė

Pagrindinį pranešimą lydėjo du Baltijos šalių mokslininkų pristatymai. Dr. Dovilė Galdauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) skaitė pranešimą „Gimstamumo tendencijos Lietuvoje: kintančių lyčių vaidmenų ir asmeninio gyvenimo planavimo kontekstas“. Jos tyrimai skirti gimstamumui, lyčių vaidmenims ir šeimos transformacijoms socialinių pokyčių sąlygomis. Derindama demografinius metodus su sociologine teorija, pranešėja pristatė, kaip kintančios lyčių normos formuoja asmeninius gyvenimo pasirinkimus, demografinius rezultatus.

 

Dr. Aivita Putnina (Putniņa)

Viešnia iš Latvijos universiteto, antropologė dr. Aivita Putnina (Putniņa) pristatė pranešimą „Gimstamumo analizė „iš apačios“: vertybių, įsitikinimų ir praktikų, susijusių su vaikais, vaidmuo“. Dr. A. Putnina, remdamasi antropologinių tyrimų duomenimis, kalbėjo apie šeimos formų, šeiminių santykių kaitą Latvijoje per praėjusius tris dešimtmečius ir atskleidė, kaip šios socialinės-kultūrinės slinktys veikia šeimų sprendimus susilaukti vaiko.

 

Iš kairės: akad. prof. dr. Aušra Maslauskaitė, doc. dr. Giedrė Purvaneckienė ir dr. Aivita Putnina (Putniņa).

Seminaras baigtas gyvybinga diskusija. Akademikė prof. dr. Aušra Maslauskaitė svarstė apie lyčių vaidmenų retradicionalizaciją ir gimstamumo ateitį. Daugelyje šalių fiksuojamos išaugusios jaunų kartų vyrų simpatijos tradiciniams moters ir vyro vaidmenims šeimoje, visuomenėje, tačiau tai nebūdinga jaunoms moterims. Jaunosios kartos vertybinis plyšys gali paveikti šios kartos partnerystės, santuokų kūrimo, vaikų susilaukimo scenarijus.

Ministrės Pirmininkės patarėja šeimos politikos klausimais doc. dr. Giedrė Purvaneckienė pabrėžė su geopolitine padėtimi, saugumu susijusius gimstamumą lemiančius veiksnius mūsų regione. Dr. Jolanta Aidukaitė (Lietuvos socialinių mokslų centras, LSMC) kėlė klausimus apie būsto prieinamumo poveikį gimstamumui. Daugelyje šalių būsto prieinamumas jaunimui mažėja, o tai atsiliepia ir jų asmeninio gyvenimo pasirinkimams. Doktorantas Viktoras Andrejevas (LSMC) pabrėžė regioninės politikos sprendimų poveikį. Seminaro dalyvių diskusijos pratęstos neformalioje aplinkoje prie kavos.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA