Naujienos

Žemės gelmių ir mokslo atminties sergėtojui akademikui Algimantui Grigeliui – 95

2026 05 14

Gegužės 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo paminėtas akademiko, profesoriaus habilituoto daktaro Algimanto Grigelio 95 metų jubiliejus ir pristatyta jo knyga „Ketvirtoji trikampio briauna“ (2025).

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas pasveikino visus susirinkusiuosius į gražią akademiko A. Grigelio jubiliejinę popietę ir knygos sutiktuves. Pasidžiaugė neišsenkančiu jo moksliniu kūrybingumu, darbštumu ir nuveiktais darbais, kurie įnešė svarų indėlį į geologijos mokslą. LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius pasveikino akademiką 95 metų jubiliejaus proga, įteikė LMA prezidiumo padėką ir palinkėjo ilgų, gražių, aktyvių ir kūrybingų metų.

Ilgametis A. Grigelio bendražygis, kolega ir artimas bičiulis prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas perskaitė pranešimą „Algimantas Grigelis – geologas, paleontologas, mokslo istorikas“. Abu mokslininkai yra iškilūs Lietuvos geologai, dešimtmečius kartu plėtoję šalies geomokslus, tyrinėję kvartero geologiją bei fiksavę Lietuvos geologijos mokslo istoriją. Pranešime apžvelgė A. Grigelio mokslinę veiklą, išskyrė fundamentalų indėlį į Lietuvos mezozojaus stratigrafiją, aktyvią organizacinę veiklą bei didelį dėmesį geologijos mokslo istorijos puoselėjimui.

Prof. habil. dr. Valentinas Baltrūnas ir akad. Limas Kupčinskas.

A. Grigelis – vienas iškiliausių Lietuvos paleontologijos ir geologijos specialistų, kurio darbai plačiai pripažinti tarptautiniu mastu. Jo indėlis į Baltijos jūros regiono geologijos ir paleontologijos tyrimus yra neįkainojamas. Mokslinė veikla apima fundamentaliąsias sritis, tačiau pirmiausia siejama su juros periodo stratigrafija ir mikropaleontologija.

Akad. Algimantas Grigelis.

Nepaprastai reikšmingas A. Grigelio indėlis į mokslo atminties išsaugojimą. Būdamas Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos pirmininku, jis tapo pagrindiniu šio pasaulinio garso mokslininko paveldo puoselėtoju ir skleidėju. Jis parengė leidinių apie tokius korifėjus kaip Juozas Dalinkevičius, Mykolas Kaveckis bei Vytautas Gudelis, taip užtikrindamas mokslo tęstinumą tarp kartų.

Akademikas A. Grigelis savo pranešime „Planktoniukės skrydis Oksfordžio vandenyne“ apžvelgė svarbiausius savo  mokslinės veiklos aspektus ir paaiškino naujos knygos pavadinimą:  „trys trikampio briaunos“ – tai trys Lietuvos miestai, svarbūs jo gyvenimo kelyje – Kaunas, Utena ir Vilnius, o dėl „ketvirtosios briaunos“ paliekama spręsti knygos skaitytojams.

Akad. Zenonas Dabkevičius, dr. Jadvyga Olechnovičienė ir dr. Ramūnas Kondratas.

LMA Vrublevskių bibliotekos skyriaus vedėjos Giedrės Miknienės pranešimą „Ketvirtoji Algimanto Grigelio gyvenimo briauna“ perskaitė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė dr. Jadvyga Olechnovičienė. Jame autorė klausia: „Daugelį turbūt intriguoja knygos pavadinimas – kodėl trikampis turi ketvirtąją briauną? Kas ta ketvirtoji briauna? Čia norėčiau pasidalyti Vrublevskių bibliotekos direktoriaus dr. Sigito Narbuto, kurio mintys taip pat skelbiamos šioje knygoje, įžvalga:

Ketvirtąja trikampio briauna galima vadinti ir patį knygos autorių akademiką Algimantą Grigelį, ir svarbiausius jo mokslo darbus, jo atradimus ir gausius jo nuopelnus. Kiekvienas iš mūsų turime tą kitiems nematomą dimensiją – ketvirtąją trikampio briauną. Paprastai ji nebūna regima, tik kartais – vos įžiūrima tol, kol dirbame ar kuriame. Ją aiškiau išvystame tuomet, kai mūsų darbus ir kūrinius parodo kokia nors apyskaita, parengta ar mūsų pačių, ar mūsų bendradarbių, mokinių ar dėkingų įpėdinių.

Būtent šią „briauną“ – akademiko darbų apyskaitą – kruopščiai surinko ir išleido Vrublevskių biblioteka. Tai akademiko mokslinio kelio metraštis, apimantis net 68 metus – nuo 1957-ųjų iki pat 2025-ųjų. Ši bibliografija sudaro didžiąją knygos dalį ir atskleidžia įvairiapusę, plačią, itin rezultatyvią akademiko veiklą.

A. Grigelio veikla bibliografijoje suskirstyta į du stambius laikotarpius, atspindinčius skirtingus jo veiklos etapus:

• 1957–2011 metai – intensyviausias mokslinių tyrimų, ekspedicijų ir institucinio vadovavimo laikotarpis.
• 2011–2024 metai – brandusis laikotarpis, kuriame dominuoja mokslo istorijos tyrimai, monografijų apie iškilius geologus rengimas ir tarptautinis bendradarbiavimas.

Šią didžiulės apimties bibliografiją sudaro 2 038 įrašai, iš jų net 1 727 – paties A. Grigelio darbai: 41 knyga, per 800 straipsnių ir per 800 kitų žanrų publikacijų bei darbų. Šie skaičiai liudija apie neįtikėtiną akademiko darbštumą, atkaklumą, platų akiratį, profesinį produktyvumą, kuris apima ne tik mokslines geologijos srities temas, bet ir Lietuvai reikšmingų istorinių asmenybių bei mokslininkų populiarinimą. Publikuota nemažai straipsnių, kuriuose vertinami ir įamžinami geologijos mokslo pasiekimai, Lietuvos mokslininkų nuopelnai ir jų gyvenimo istorijos.

A. Grigelio darbai užtikrina, kad ši „ketvirtoji briauna“ taps tvirtu pamatu ateities geologų kartoms ir vertingu šaltiniu ne tik geologams, bet ir mokslo istorikams, nes joje atsispindi visa mūsų šalies geologijos mokslo raida ir jo integracija į tarptautinę erdvę“.

Gausiai susirinkusieji paminėti A. Grigelio 95 metų jubiliejų sveikino akademiką ir linkėjo geros sveikatos bei kūrybinio įkvėpimo tęsiant reikšmingus darbus.

Parengė LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas, skyriaus vyriausioji koordinatorė dr. Jadvyga Olechnovičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA