Naujienos

„Mokslo žinių diena“ Molėtų observatorijoje: egzoplanetų paslaptys ir pažintis su didžiausiu teleskopu šiaurinėje Europoje

Birželio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuota „Mokslo žinių diena“ pakvietė Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos mokinius į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Molėtų astronomijos observatoriją. Čia jaunieji svečiai leidosi į pažintį su šiuolaikiniais kosmoso tyrimais, o ypač su egzoplanetų paieškos metodais.

Dr. Renata Minkevičiūtė.

Ekskursijos vadovė, VU FF Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkė dr. Renata Minkevičiūtė, ne tik papasakojo apie savo, kaip astronomės, kelią ir pasidžiaugė galimybe Lietuvoje tirti kosmosą, bet ir paaiškino, kad, norint tapti astronomu Lietuvoje, reikalingas Fizikos bakalauro laipsnis, įgyjamas studijuojant Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. Astronomijos kryptis pasirenkama vėlesniuose studijų etapuose. Tokia studijų struktūra leidžia būsimiesiems astronomams įgyti tvirtą fizikos pagrindą ir tik tuomet gilintis į kosmoso tyrimus. Dr. R. Minkevičiūtės mokslinių interesų sritis – žvaigždžių spektrų analizė, siekiant nustatyti jų cheminę sudėtį, taip pat darbas astrofizikos ir egzoplanetų mokslininkų grupėje.

Dr. Renata Minkevičiūtė supažindina mokinius su egzoplanetų įvairove.

Pirmosios renginio dalies – paskaitos – metu mokiniai susipažino su egzoplanetomis, planetomis, skriejančiomis aplink kitas žvaigždes, o ne aplink Saulę. Ši tyrimų kryptis – viena sparčiausiai augančių astronomijos sričių, o šiuo metu jau patvirtinta daugiau kaip 6 000 egzoplanetų. Dr. R. Minkevičiūtė priminė pirmosios egzoplanetos – 51 Pegasi – atradimą 1995 metais ir paaiškino, kodėl šių tolimų pasaulių paieška reikalauja itin jautrių metodų. Ji pristatė pagrindinius egzoplanetų paieškos būdus: tranzitų, radialinių greičių, astrometrijos, gravitacinio lęšio efekto ir tiesioginių stebėjimų metodus.

Nuotraukos centre – didžiausias šiaurinėje Europos dalyje teleskopas. Kairėje – istoriniu vadinamas 63 cm skersmens teleskopas, kuriame įmontuotas 1938 m. Kauno observatorijai pirktas veidrodis.

Pirmoji renginio dalis tapo puikia įžanga į antrąją – apsilankymą prie didžiausio teleskopo šiaurinėje Europos dalyje, esančio Molėtų observatorijoje. Čia mokslas mokiniams tapo dar artimesnis ir lengviau perprantamas, nes jie galėjo iš arti pamatyti įrangą, kuria atliekami realūs moksliniai stebėjimai. Šioje vietoje, vienintelėje Lietuvoje, vykdomi profesionalūs astronominiai tyrimai.

Mokslininkė pristatė 165 cm skersmens teleskopą, kurio istorija prasidėjo 1991 m., jo konstrukcijos ypatybes ir šiuolaikines nuotolinio valdymo galimybes. Šiandien dauguma stebėjimų atliekami automatizuotai, o pats prietaisas ir jo veikimo principai paliko mokiniams stiprų įspūdį. Molėtų astronomijos observatorija pradėjo veikti 1969 m.

Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos aštuntokai kartu su fizikos mokytoja Jolita Puncevičiene.

Iš kairės: Liliana Feiginaitė, dr. Renata Minkevičiūtė, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, Jolita Puncevičienė.

Renginio dalyviai aktyviai klausė, domėjosi egzoplanetų paieškos būdų įvairove, teleskopo ypatumais, astronomų kasdienybe ir studijų galimybėmis. „Mokslo žinių diena“ Molėtų observatorijoje padėjo jaunimui suprasti, kad mokslas nėra tolima abstrakcija – tai kryptingų pastangų, nuolatinio mokymosi ir gebėjimų reikalaujanti sritis, tačiau ji atvira tiems, kurie nori nuosekliai gilintis ir siekti žinių.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė
Nuotraukos autorės