Naujienos

„Mokslo žinių diena“ Vilniaus Užupio gimnazijoje – spalvotas žvilgsnis į viendienių pasaulį

2026 09 21

Rugsėjo 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) suorganizuota „Mokslo žinių diena“ Vilniaus Užupio gimnazijos moksleivius pakvietė į nuostabų viendienių pasaulį. Paskaitoje „Spalvotas viendienių pasaulis: formų, funkcijų ir auginimo įvairovė“ dr. Edvinas Misiukevičius, viendienių selekcininkas ir LMAJA narys, atskleidė šių gėlių paslaptis. Dr. E. Misiukevičius, jau 12-oje klasėje tapęs selekcininku ir užregistravęs savo pirmąją viendienių veislę, pasidalijo ilgamete patirtimi ir papasakojo apie kelią, kuris jį atvedė į mokslą ir viendienių selekciją.

 
LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė, pristatydama paskaitos lektorių dr. Edviną Misiukevičių, supažindina su LMA veikla ir paskaitų ciklo „Mokslo žinių diena“ tikslu – parodyti moksleiviams, kad mokslininko profesija yra įdomi, prasminga ir patraukli, ir paskatinti juos ateityje rinktis mokslininko kelią.

Dr. E. Misiukevičius.

Paskaitos metu moksleiviai sužinojo, kad viendienės (lot. Hemerocallis L.) – tai ne tik trumpai žydintys, bet ir stebėtinai įvairūs bei atsparūs augalai, lenkiantys rožes veislių skaičiumi net tris kartus. Mokslininkas pabrėžė, kad viena iš svarbiausių viendienių savybių yra jų įvairovė. Jis atskleidė, kad pasaulyje yra užregistruota daugiau nei 100 tūkst. viendienių veislių, pasižyminčių skirtingomis formomis, spalvų deriniais, raštais, dantytais ar net barzdotais žiedlapiais. Dr. E. Misiukevičius išvedė ir užregistravo Amerikos viendienių asociacijoje (American Hemerocallis Society – AHS) net 119 viendienių veislių. Iš viso Lietuvos viendienių selekcininkai šioje asociacijoje užregistravę 338 veisles.

Viendienių įvairovė.

Paskaitoje lektorius dalijosi įžvalgomis apie viendienių pavadinimus ir jų reikšmę. Jis paminėjo, kad kai kurioms ypatingoms veislėms selekcininkai suteikia vardus, pagerbdami svarbius žmones savo gyvenime. Šie vardai tampa amžinais, įrašyti į registrus. Jis pasakojo, kad naujos veislės sukūrimas ir registravimas yra ilgas procesas, trunkantis apie aštuonerius ar dešimt metų, o kartais ir ilgiau, tačiau kerintis gėlių grožis atperka visas pastangas.

Akademiko Vidmanto Stanio vardu pavadinta viendienė (trečia iš eilės).

Lektorius su moksleiviais pasidalijo ir savo atradimais: „Dabar jau žinau, dėl ko aš vasarą ramesnis, man gyvenimas malonesnis, nes viendienės turi medžiagų, kurios yra susijusios su antidepresantinėmis savybėmis.“ Selekcininkas atkreipė dėmesį, kad daugelio viendienių dekoratyvinių požymių paveldėjimo neįmanoma paaiškinti vien paprastais klasikinės Mendelio genetikos modeliais. Ypač tetraploidinių viendienių genetika yra sudėtinga, todėl jų požymių paveldėjimas mokslininkams kelia daug įdomių klausimų.

Paskaitos dalyviai.

Viendienės išsiskiria neįprastais paveldimumo ir atsparumo mechanizmais. Tyrimai parodė, kad tetraploidinės viendienės, turinčios dvigubai daugiau chromosomų nei diploidinės, yra atsparesnės sausroms. Įdomu tai, kad tetraploidinės viendienės, kitaip nei daugelis augalų, streso metu intensyviau kaupia aktyvius deguonies junginius, tačiau dėl to nepatiria didesnio pažeidimo. Priešingai, jos geriau prisitaiko prie streso, o šie junginiai gali veikti kaip signalinės molekulės, aktyvinančios atsako į stresą kelius. Šis viendienių unikalumas suteikia galimybių kurti atsparesnes veisles, geriau prisitaikančias prie besikeičiančių klimato sąlygų ir dažnėjančių sausrų.

Be dekoratyvinės vertės, mokslininkas mokiniams priminė ir apie viendienių kulinarines bei medicinines savybes, kurios nuo senų laikų vertinamos Azijoje, o dabar jau žinomos ir Europoje.

Mokslininkas pasidalijo patiekalo iš viendienių receptu.

Pats dr. E. Misiukevičius save apibūdina kaip daugiabriaunį mokslininką, kurio darbas apima ne tik augalų selekciją, bet ir botaniką, genetiką bei fiziologiją. Su šypsena jis pasakoja apie save kaip apie botaniką, besidomintį skirtingomis veislėmis ir jų įvairove. Kaip selekcininkas, jis patiria atradimų džiaugsmą kurdamas naujas veisles, o tai skatina jį kasdien tyrinėti augalus. Jo genetiniai tyrimai daugiausia sutelkti į neiššifruotus viendienių molekulinius mechanizmus, vykstančius sausros metu, ir į tai, kokie skirtumai pasireiškia tarp skirtingų genotipų ar jų grupių – ploidiškumo. Jis taip pat yra fiziologas, tiriantis augalo elgesį skirtingomis sąlygomis. Mokslininkas pripažįsta esąs ir duomenų analitikas, nes jo tyrimai generuoja didelius kiekius informacijos, kurią reikia analizuoti. Be tiesioginių tyrimų, jis aktyviai dalijasi savo žiniomis, tapdamas edukatoriumi, pristatančiu rezultatus įvairioms auditorijoms – nuo moksleivių iki mokslininkų tarptautinėse konferencijose.

Dr. E. Misiukevičius 32-ajame tarptautiniame sodininkystės kongrese Kiote.

Paskaitos pabaigoje lektorius atsakė į moksleivių užduotus klausimus. Gimnazijos direktorės pavaduotoja Virginija Emilija Navickienė padėkojo mokslininkui už įdomų susitikimą, o LMA – už suteiktą galimybę moksleiviams iš arčiau susipažinti su mokslininko darbu, jo tyrimais ir atradimų keliu.

Užupio gimnazijos direktorės pavaduotoja V. E. Navickienė (per vidurį) dėkoja dr. E. Misiukevičiui.

Mokslininko paskaita ne tik praplėtė moksleivių akiratį apie viendienes, bet ir paskatino gilintis į mokslą, atradimų džiaugsmą bei galimybę prisidėti prie naujų žinių kūrimo. Lektorius linkėjo mokiniams nebijoti domėtis tuo, kas jiems yra įdomu, nes „jūs niekada nežinote, kur tai nuves.“

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė, nuotraukos autorės
Skaidrėmis pasidalijo dr. E. Misiukevičius