Naujienos

Rudeninis Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2026 09 23

Rugsėjo 22 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime dalyvavo kviesti svečiai – Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) l. e. p. pirmininkas akad. Juozas Augutis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų prof. Rytis Krušinskas, Vilniaus universiteto (VU) prof. Egidijus Kūris, mecenatai, LMA darbuotojai.

Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius padėkojo Kunigundai Dineikaitei už LMA ženklo autorystės perdavimą Akademijai registruoti. Tada apžvelgė, kas buvo nuveikta vasarą po š. m. birželį vykusio visuotinio susirinkimo. Buvo formuojama LMA prezidento visuomeninių patarėjų komanda: Remigijus Lapinskas paskirtas visuomeniniu patarėju aplinkos apsaugos ir energetinio saugumo klausimais, Miša Jakobas – švietimo politikos klausimais, Rimantas Kraujalis – technologijų raidos klausimais, Igoris Lipsicas – ekonomikos klausimais. Šie patarėjai padės į sprendžiamas problemas pažvelgti kiek „iš šalies“. LMA prezidiumo posėdyje taip pat buvo patvirtinti LMA Tarptautinės patarėjų tarybos nariai. Jais tapo 11 žymių pasaulio mokslininkų, įvairių sričių specialistų. Dauguma jų – LMA užsienio nariai. Rugsėjo 21 d. jau įvyko ir pirmasis nuotolinis susitikimas. Taryba išsirinko savo pirmininką – Lenkijos mokslų akademijos prezidentą prof. habil. dr. Mareką Konaževskį (Marek Konarzewski). LMA lankėsi J. E. Nepaprastoji ir įgaliotoji Izraelio valstybės ambasadorė Lietuvoje Šeli Hūgler Livnė (Shelly Hugler Livne), Lietuvos socialinių mokslų centro direktorė dr. Milda Ališauskienė ir Ukrainos mokslininkė dr. Tetiana Kalytenko. Taip pat  – mokslininkai iš Lenkijos mokslų akademijos Žemų temperatūrų ir struktūros tyrimų instituto Vroclave, kurie įgyvendina bendrą Lietuvos ir Lenkijos projektą.

Iš kairės: LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius, vyriausiasis mokslinis sekretorius (kancleris) akad. Zenonas Dabkevičius, viceprezidentas mokslui ir tarptautiniams ryšiams akad. Aivaras Kareiva. 

Valstybės apdovanojimai š. m. liepos 6 d. skirti trims LMA nariams: Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti akademikai Vilmantė Borutaitė ir Rolandas Palekas. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi pagerbtas akademikas Remigijus Žaliūnas. Akademikei Viktorijai Daujotytei už knygą „Kai rašai, nebijai. Autobiografiniai tekstai“ įteikta 49-oji Žemaitės literatūrinė premija. Birželio mėn. akademikas VU rektorius Rimvydas Petrauskas išrinktas Lenkijos mokslų ir menų akademijos užsienio nariu. LMA Jaunosios akademijos pirmininkas Julius Vengelis priimtas į Europos jaunąją akademiją. Akademikui Limui Kupčinskui Pasaulinė hepatito eliminacijos koalicija skyrė prestižinį tarptautinį 2026 metų hepatito eliminacijos lyderio apdovanojimą. Rugsėjo 11 d. Japonijos ambasadoriaus rezidencijoje Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesoriui Virginijui Šikšniui iškilmingai įteiktas vienas prestižiškiausių Japonijos valstybinių apdovanojimų „Tekančios saulės ordinas su aukso spinduliais ir kaspinu“ už išskirtinius nuopelnus skatinant akademinius mainus ir stiprinant tarpusavio supratimą tarp Japonijos ir Lietuvos. Rugsėjo 18 d. Rygoje įvyko Baltijos Asamblėjos apdovanojimų jungtinės žiuri posėdis, kuriame išrinkti 2026 metų literatūros, meno ir mokslo premijų laureatai. Baltijos Asamblėjos premija mokslo srityje šiemet skirta Lietuvos filosofui ir sociologui akad. prof. habil. dr. Zenonui Norkui. Taip pat buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos advokatų taryba.

Toliau LMA prezidentas pasveikino LMA narius akademikus. LMA kancleris akad. Zenonas Dabkevičius paskelbė, kad LMA atminimo medaliai ir liudijimai įteikiami akademikams: Valentinui Mikelėnui, Pavelui Duchovskiui (75), Eugenijui Butkui (75), Gediminui Niaurai (70) ir Ričardui Makuškai (70). LMA prezidiumo padėkos įteiktos Jūratei Kriaučiūnienei (70) ir Gediminui Motuzai Matuzevičiui (80).

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius su įmonių ir organizacijų, kurioms suteiktas LMA mecenato statusas, atstovais. 

Akademijoje pirmą kartą skelbiami mecenatai. LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pabrėžė, kad visada buvo asmenų ar įstaigų, kurie remia LMA veiklą, jos renginius. Buvo nuspręsta suteikti tokiems asmenims ir organizacijoms mecenatų statusą. Lietuvos mokslų akademijos 2026 m. balandžio 28 d. prezidiumo nutarimu Nr. 37 pirmųjų LMA mecenatų statusas suteiktas Ateities biomedicinos fondui, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, įmonių grupei „Novian“ ir VšĮ Visorių informacinių technologijų parkui.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius ir LURK prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė pasirašo institucijų bendradarbiavimo sutartį.

Pasirašyta LMA bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK). Ją pasirašė LMA prezidentas akad. V. Nekrošius ir LURK prezidentė prof. dr. I. Žalėnienė. Prof. dr. I. Žalėnienė akcentavo: „Lietuvos universitetų rektorių konferencija telkia universitetus. Lietuvos mokslų akademija – iškiliausius šalies mokslo lyderius. Tai – didžiulis intelektinis potencialas. Drauge galime būti galinga jėga – tikru ir patikimu žiniomis grįstos nuomonės lyderiu, galinčiu ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos kurti. Tikiu, kad mūsų sutartis sustiprins visos akademinės bendruomenės balsą mokslo ir inovacijų politikos formavimo bei teisėkūros klausimais, skatins bendrus tyrimus ir inovacijas, tarptautinį Lietuvos mokslo matomumą, mokslo diplomatiją ir prasmingą dialogą su plačiąja visuomene. Linkiu universitetams ir akademijai išlikti visuomenės švyturiais, influenceriais.“ LMA prezidentas pabrėžė, kad iki šiol Akademija neturėjo jokių sutarčių su universitetais. „Todėl pradedame nuo sutarties su LURK. LMA yra skėtinė organizacija, Rektorių konferencija – taip pat. Kartu galime efektyviai spręsti Lietuvos problemas. Tikiuosi, kad šis bendradarbiavimas bus sėkmingas ir rezultatyvus“, – sakė jis.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius ir LMT l. e. p. pirmininkas akad. Juozas Augutis spaudžia rankas po institucijų bendradarbiavimo memorandumo pasirašymo.

Kitas bendradarbiavimo memorandumas pasirašytas su Lietuvos mokslo taryba (LMT). Jį pasirašė LMT l. e. p. pirmininkas akad. J. Augutis ir LMA prezidentas akad. V. Nekrošius. „Šis memorandumas pirmiausia yra geros valios ir bendro siekio stiprinti bendradarbiavimą išraiška. Tikime, kad glaudesnė institucijų partnerystė leis sutelkti ekspertines žinias, konstruktyviau prisidėti prie mokslo politikos formavimo ir kartu siekti ambicingesnio bei tvaresnio mokslo finansavimo Lietuvoje“, – sakė akad. J. Augutis. „Iki šiol LMA ir LMT bendradarbiavo įvairiais Lietuvos mokslui svarbiais klausimais. Memorandumas šiam bendradarbiavimui suteikia aiškesnį ilgalaikį pagrindą: apibrėžia bendras veiklos kryptis, bendradarbiavimo formas ir principus bei numato reguliarų institucijų dialogą“, – teigė LMA prezidentas V. Nekrošius. Memorandume daug dėmesio skiriama jauniesiems mokslininkams ir mokslo karjeros patrauklumui. Institucijos drauge sieks skatinti jaunųjų mokslininkų ugdymą, mokslinę lyderystę ir talentų pritraukimą. Numatyta kartu plėtoti mokslo komunikaciją ir populiarinimą, stiprinti visuomenės pasitikėjimą mokslu bei jos įtraukimą į mokslu grįstų sprendimų priėmimą, taip pat kurti bendras darbo grupes bendroms problemoms spręsti.

Kaip įprasta, LMA nuolat papildo savo tikrųjų narių gretas. Todėl LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pristatė LMA prezidiumo nutarimą, kuriame įvardyta, kiek laisvų vietų skirta kiekvienam LMA mokslų skyriui. Iš viso bus renkama 12 naujų LMA tikrųjų narių. Bendru sutarimu sąrašas buvo patvirtintas. Visuotinio susirinkimo dalyviai buvo informuoti ir apie LMA Jaunosios akademijos nuostatų patikslinimą. LMA prezidentas akad. V. Nekrošius pristatė susirinkusiesiems pakeitimą, kuris taip pat buvo priimtas bendru sutarimu.

Prof. Rytis Krušinskas.

Antroji susirinkimo dalis buvo skirta dviem pranešimams apie socialinių mokslų būklę ir perspektyvas Lietuvoje. Pirmasis kalbėjo Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto finansų profesorius Rytis Krušinskas, pristatęs pranešimą „Ekonomikos tyrimų iššūkiai ir plėtros galimybės“. Jis sakė, kad visų pirma būtina susitarti, ką vadiname ekonomika. Jo manymu, tai yra menas, kaip veiksmingiausiai naudojant išteklius patenkinti poreikį įsigyti prekių ir paslaugų. Kamieniniai ekonominių tyrimų klausimai iš esmės yra paprasti. Nors daug kas savaime suprantama, įprastai atsiranda įvairių nesutarimų, nuomonių. Viskas slypi sprendimuose ir ekonominėje politikoje. Tarp pastarojo laikmečio ekonomikos tyrimų iššūkių: kaip dirbtinis intelektas modeliuoja tikrovę, ar naudojami duomenys yra patikimi?Be to,tyrimus labai keičia ekonominė aplinka – pasikartojančios ar persidengiančios „krizės“, jų pažinimas. Ką mes galime Lietuvoje pritaikyti iš pasaulinės tyrimų erdvės? Neįtikėtina, bet Europos ekonomistai savo tyrimams dažnai naudoja JAV bendrovių duomenis. Be to, jie dažnai būna pasenę. Pavyzdžiui, straipsnyje „Optimalus robotų apmokestinimas“ naudoti 2005 m. duomenys iš JAV. Į kokį lygį norime „pataikyti“ Lietuvoje? Nors ekonominės tendencijos panašios, ekonomikų dydžiai labai skiriasi. Todėl užsienyje sukurti ekonominiai modeliai mūsų nedidelei ekonomikai tinka tik iš dalies. Kokie galimi sprendimai Lietuvai? Tirti tai, ko reikia mums ir vienytis siekiant bendro lygio, standartų suvienodinimo. Turime suprasti, kad „mažiau yra daugiau“, jeigu norime parengti kokybiškus straipsnius. Vadinasi, negalime atidėlioti diskusijos apie ekonomikos mokslo perspektyvas Lietuvoje.

Prof. Egidijus Kūris. 

Antrąjį pranešimą skaitė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, VU profesorius Egidijus Kūris. Jo pranešimo tema – „Konstitucijos raidė ir Konstitucijos dvasia“. Jis teigė, kad terminas „dvasia“ Lietuvoje yra tapęs pajuokos objektu. To nėra kitose šalyse. Šis metateisinis konstruktas nėra mūsų išradimas. Dar XVIII a. Prancūzijoje pasirodė veikalas „Įstatymo dvasia“. Vienas iš JAV tėvų įkūrėjų A. Hamiltonas taip pat rašė apie „konstitucijos dvasią“. XIX a. JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas kalbėjo apie „gyvybingą“ konstitucijos dvasią. Nuo XIX a. ši sąvoka vartojama JAV, Kanados Aukščiausiųjų Teismų jurisprudencijoje. Šią dvasią galima vadinti netgi „nematoma konstitucija“ (jungiančia tokius principus, kaip valdžių padalijimas, demokratija, žmogaus orumo išsaugojimas ir pan.), kuri suteikia gilesnę prasmę konstitucijos tekstui. Tačiau ne visi su tuo sutinka. Kai kurie konstitucijos interpretuotojai, vadinami tekstualistais, reikalauja remtis tik tekstu. Pasak jų, būtent formalizmas padaro valdymą įstatymų, o ne žmonių valdymu, nes interpretacijos suteikia pernelyg daug galios teisėjams. Argumentų turi ir viena, ir kita pusė.

E. Kūris priminė, kad Lietuvos Konstitucija buvo kuriama paskubomis, todėl joje liko įvairių netikslumų. 1992 m. ji buvo parengta per tris paras, o paskelbta likus dešimčiai dienų iki referendumo. Nenuostabu, kad tekste yra likusių klaidų. Pavyzdžiui, vienoje vietoje trūksta kablelio, bet norint šią klaidą ištaisyti, reikėtų skelbti referendumą. Iš pradžių į Konstituciją nebuvo kreipiama tinkamo dėmesio. Pirmoje Vyriausybėje netgi buvo antikonstitucinis ministras (nes be portfelio). Turime net vieną antikonstitucinį konstitucinį įstatymą. Todėl suprantama – jei tekste kartais nėra prasmės, aiškintojui reikia tą prasmę įdėti. Konstitucijoje mažai kas aiškiai parašyta, todėl ją tenka nuolat aiškinti. Baigdamas pranešėjas reziumavo, kad būtent politinė ir teisinė kultūra efektyviausiai mažina atotrūkį tarp Konstitucijos dvasios ir raidės.

Visuotinio susirinkimo dalyviai.

Susirinkimo pabaigoje LMA prezidentas akad. V. Nekrošius paskelbė, kad kitas LMA narių visuotinis susirinkimas įvyks gruodžio 15 dieną.

Prof. Ryčio Krušinsko pranešimo „Ekonomikos tyrimų iššūkiai ir plėtros galimybės“ vaizdo įrašas

Prof. Egidijaus Kūrio pranešimo „Konstitucijos raidė ir Konstitucijos dvasia“ vaizdo įrašas

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos 

GALERIJA