Naujienos

Kūrybinės dirbtuvės: kalbos reikšmė akademinėje bendruomenėje

Rugsėjo 2–4 d. Frankfurto prie Maino Gėtės universitete susitiko 24 jaunieji akademikai iš 18 šalių ir šešių žemynų aptarti kalbos vaidmens akademinėje bendruomenėje. Vokietijos Jaunosios akademijos (Die Junge Akademie) inicijuotame susitikime dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narys jaun. akad. Ignas Kalpokas. Dalyviai diskutavo, kaip kalba veikia akademinius tyrimus, jų vykdymą ir rezultatų sklaidą. Nors pagrindinė susitikimo kalba buvo anglų, akademikai į diskusijas atsinešė ir skirtingą savo kalbinę bei kultūrinę patirtį. Susitikime buvo atstovaujamos Belgijos (olandų k.), Kolumbijos (ispanų k.), Suomijos (suomių k.), Vokietijos (vokiečių k.), Vengrijos (vengrų k.), Indijos (asamų ir pandžabų k.), Indonezijos (indoneziečių k.), Kenijos (kimeru k.), Lietuvos (lietuvių k.), Nepalo (nepaliečių k.), Nigerijos (jorubų k.), Norvegijos (norvegų k.), Palestinos (arabų k.), Sudano (arabų k.) ir Šveicarijos (prancūzų ir vokiečių k.) jaunosios akademijos. Taip pat dalyvavo Pasaulio jaunosios akademijos atstovai, į diskusijas įtraukę lenkų ir rumunų kalbų patirtį.

Kalba yra neatsiejama kasdienio akademikų darbo dalis, tačiau galimybių kryptingai apmąstyti jos įtaką akademiniam gyvenimui, mokslo prieinamumui, tyrimų kokybei ir jų pasiekiamumui pasitaiko palyginti retai. Šis susitikimas suteikė progą išsamiau pažvelgti į šiuos klausimus, įvertinant tiek kalbos teikiamas galimybes, tiek su ja susijusius iššūkius.

Susitikimą inicijavo Vokietijos Jaunosios akademijos darbo grupės „Kalba“ nariai. Daugiausia dėmesio skirta kalbai kaip vienam svarbiausių akademinės įvairovės elementų, kuris tam tikrais atvejais gali tapti ir atskirties priežastimi. Diskusijose analizuota, kaip kalba veikia mokslo komunikaciją, profesinės karjeros galimybes ir darbo sąlygas, galios santykius akademinėje bendruomenėje, nacionalinių ir regioninių interesų raišką, taip pat kokių pasekmių gali turėti sparčiai besiplečiantis didžiųjų kalbos modelių naudojimas.

Akademiniame pasaulyje vis daugiau veiklų vyksta anglų kalba. Tai suteikia nemažai svarbių pranašumų, tačiau kartu išryškina ir tam tikrus sunkumus. Bendra lingua franca palengvina tarptautinį bendravimą, žinių mainus ir mokslininkų iš skirtingų šalių bendradarbiavimą. Kita vertus, pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos kalbos gali apsunkinti dalyvavimą akademinėje veikloje ir sumažinti mokslinių tyrimų prieinamumą tiek plačiajai visuomenei, tiek bendruomenėms, kuriose anglų kalba nėra pagrindinė.

Siekiant priartėti prie „glokalių“ tyrimų modelio, kai mokslinėmis žiniomis dalijamasi pasauliniu mastu, tačiau jos kartu išlieka prieinamos ir vietos bendruomenėms, kalbos pasirinkimas turėtų būti suvokiamas kaip neatsiejama mokslinių tyrimų praktikos dalis. Tai aktualu tiek patiems akademikams, tiek mokslo institucijoms ir politikos formuotojams. Susitikimo pabaigoje dalyviai sutarė tęsti diskusijas apie kalbos vaidmenį savo institucijose, akademinėse disciplinose ir platesnėje mokslo bendruomenėje.

LMAJA informacija
Nuotrauka iš Vokietijos Jaunosios akademijos