Naujienos

„Mokslo žinių dienos“: kas slepiasi dirbtinio intelekto viduje?

2026 09 24

Rugsėjo 21 d. Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos mokiniai dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos vicepirmininkės, Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto profesorės dr. Gražinos Korvel paskaitoje „Kas slepiasi DI viduje? Kaip mokosi kompiuteriai?“.

Paskaita buvo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamo paskaitų ciklo „Mokslo žinių dienos“ tęsinys. Jos metu mokiniai turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su dirbtinio intelekto veikimo principais ir sužinoti, kaip mokosi kompiuteriai.

Paskaitos metu jaunoji akademikė suprantamai ir vaizdžiai pristatė mokiniams dirbtinio intelekto principus. Mokiniai sužinojo, kaip mokomi dirbtiniai neuroniniai tinklai, kokį vaidmenį šiame procese atlieka duomenys ir modelio parametrai. Aptarta, kaip mokymo metu, naudojant daugybę pavyzdžių, palaipsniui keičiami neuroninio tinklo svoriai, kad modelis galėtų vis tiksliau atlikti jam skirtą užduotį.

Kalbėdama apie tai, kaip mokosi dirbtinis intelektas, dr. G. Korvel šį procesą palygino su žmogaus mokymusi: „Mes stebime pavyzdžius, kartojame ir gauname grįžtamąjį ryšį. Taip mes mokomės – tai tikras intelektas. Dirbtinis intelektas – dirbtinės smegenys.“ Lektorė pabrėžė, kad dirbtinio intelekto mokymuisi ypač svarbūs pavyzdžiai ir grįžtamasis ryšys.

LMAJA vicepirmininkė Gražina Korvel pasakoja Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos mokiniams apie robotą-humanoidą „Ąžuolą“.

Paskaitoje taip pat buvo pristatyta galimybė kurti humanoidinius robotus. Mokiniai sužinojo apie robotą-humanoidą „Ąžuolą“ – pirmąjį pasaulyje lietuviškai kalbantį ir lietuvių kalbą suprantantį robotą, kurį, vykdant projektą „LIEPA-2“, lietuviškai prakalbino VU mokslininkai. Lektorė papasakojo, kad „Ąžuolas“ kartais lankosi gimnazijose ir prekybos centruose, o jo gebėjimai nuolat lavinami ir tobulinami.

Lektorė taip pat supažindino mokinius su visai neseniai VU Matematikos ir informatikos fakultete įgyvendintu projektu „LIEPA-3“, kurio metu buvo sukurtas viešai prieinamas 10 000 valandų anotuotas „Didysis lietuvių kalbos garsynas“. Paaiškėjo, kad tarp projekto dalyvių buvo ir šios gimnazijos mokinių – jie įrašė savo balsą.

Paskaitos dalyviai.

Daug dėmesio paskaitoje skirta šnekos technologijoms. Jaunoji akademikė paaiškino, kas yra šnekos signalas ir kaip kompiuteriai mokomi atpažinti žmogaus šneką. Mokiniai susipažino su šnekos atpažinimo sistemos kūrimo etapais – nuo skirtingų žmonių balso įrašų rinkimo ir anotavimo iki modelių mokymo.

Dr. Gražina Korvel.

Paskaitoje mokiniai taip pat susipažino su kalbos modelių veikimo principais. Dr. G. Korvel paaiškino, kaip kalbos modeliai mokomi naudojant tekstinius duomenis ir kaip apmokyti modeliai, remdamiesi išmoktais kalbos dėsningumais, generuoja tekstą.

Paskaita mokiniams suteikė galimybę geriau suprasti, kas vyksta dirbtinio intelekto sistemų „viduje“: kaip jos mokosi iš duomenų, kaip apdorojamas žmogaus šnekos signalas ir kokiais principais veikia šiuolaikinės kalbos technologijos.

Tokie susitikimai moksleiviams leidžia iš arčiau pažinti mokslininko profesiją, jo kasdienį darbą ir įvairias šiuolaikinio mokslo sritis. Renginių metu mokiniai taip pat daugiau sužino apie LMA veiklą ir jos vaidmenį puoselėjant bei skleidžiant mokslo žinias. Ciklo „Mokslo žinių dienos“ renginiais siekiama sudaryti moksleiviams galimybę susitikti su skirtingų sričių mokslininkais, geriau suprasti jų darbo prasmę ir paskatinti jaunąją kartą domėtis mokslu bei ateityje svarstyti rinktis mokslininko profesiją.

Parengė LMAJA vicepirmininkė dr. Gražina Korvel ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė,
nuotraukos – L. Feiginaitės