Naujienos
Laidų pynės ir pirmasis lietuviškas šarvuotis – LMA akademikų vizitas Panevėžyje
2026 09 30
Rugsėjo 25 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Technikos mokslų skyriaus akademikai lankėsi Panevėžyje, kur susipažino su dviejų miesto įmonių – AB „Lietkabelis“ ir UAB „Aurida Engineering Company“ – veikla, gamybos technologijomis ir naujais projektais.
„Lietkabelyje“ – ilgametė patirtis ir šiuolaikinė gamyba
AB „Lietkabelyje“ delegaciją pasitiko įmonės direktorius Sigitas Gailiūnas ir Technologijų skyriaus vadovas Arūnas Kraujelis. Po sveikinimo A. Kraujelis pristatė bendrovės istoriją, veiklą, verslo filosofiją ir vykdomus projektus.

Iš kairės: Sigitas Gailiūnas, Arūnas Kraujelis ir akad. Jurgis Vilemas.
1958 m. įkurta įmonė šiandien gamina instaliacinius laidus ir kabelius, emaliuotuosius laidus, taip pat laidų pynes transporto priemonėms, tarp jų – „Volvo“ autobusams ir sunkvežimiams. Bendrovė taip pat teikia elektros instaliavimo, elektros įrangos remonto, santechnikos ir metalo apdirbimo paslaugas.
„Lietkabelio“ istorijoje būta ne vieno svarbaus gamybos modernizavimo etapo. Įmonė yra pelniusi Lietuvos eksporto prizą, jos produkcijos kokybę patvirtina įvairūs sertifikatai, o dalis gaminių eksportuojama į užsienio rinkas.
Po pristatymo akademikai apsilankė gamybos cechuose ir iš arti susipažino su gamybos procesais. Įspūdį paliko moderni įranga, švara, tvarka ir gerai organizuotas darbas. Ypač įdomu buvo pamatyti, kaip gaminamos transporto priemonėms skirtos laidų pynės.

Delegacijos nariai prie AB „Lietkabelis“ įėjimo.
„Aurida Engineering Company“ – nuo automobilių kompresorių iki šarvuotosios technikos
Antroji vizito dalis vyko UAB „Aurida Engineering Company“. Bendrovės vadovas Mantas Klupšas ir UAB „Aurida Logistics Solutions“ direktorius Maksim Grečkin pristatė įmonės gamybos bazę ir jos galimybes.
Panevėžyje esančiame gamybiniame pastate automobilių kompresoriai gaminami nuo 1959 metų. Per dešimtmečius čia sukaupta nemaža metalo apdirbimo ir automobilių komponentų gamybos patirtis. Šiandien įmonėje atliekami liejimo, tekinimo ir frezavimo CNC staklėmis, štampavimo, terminio apdorojimo, dažymo ir kiti darbai.
Ši gamybinė bazė tapo pagrindu naujam ambicingam projektui – šarvuotosios transporto priemonės TAURUS 4-1 kūrimui.

Šarvuotis TAURUS 4-1.
Akademikai turėjo galimybę iš arti pamatyti Panevėžyje sukurtą 13,5 tonos sveriantį šarvuotį. Pirmasis keturiais ratais varomas TAURUS 4-1 modelis 2025 m. rudenį buvo pristatytas Lenkijoje, vienoje didžiausių regiono gynybos pramonės parodų – MSPO.
M. Klupšas pasakojo, kad mintis kurti karinę techniką kilo dar prieš Rusijai pradedant plataus masto karą Ukrainoje. Ilgametę Panevėžyje sukauptą automobilių komponentų gamybos ir metalo apdirbimo patirtį nuspręsta pritaikyti kuriant šarvuotąsias transporto priemones. Pirmąjį TAURUS 4-1 pavyko pagaminti maždaug per penkis mėnesius.
Šarvuotyje numatytos vietos vairuotojui, vadui, ginklo operatoriui ir septyniems kariams. TAURUS varomas 6,7 l dyzeliniu varikliu, priklausomai nuo versijos išvystančiu 285–360 AG. Gamintojų teigimu, transporto priemonės apsauga nuo kulkų ir artilerijos skeveldrų atitinka NATO standartą STANAG 4569.
Bendrovės vadovas pabrėžė siekį Lietuvoje kurti kompetencijas, kurios ateityje leistų karines transporto priemones ne tik surinkti iš kitose šalyse pagamintų komponentų, bet ir Lietuvoje jas projektuoti, vystyti, gaminti, bandyti, tobulinti bei prižiūrėti.
Vizitą vainikavo kelionė šarvuočiu
Vizito pabaigoje akademikai turėjo progą ne tik apžiūrėti TAURUS 4-1, bet ir jį išbandyti. Tai tapo įsimintiniausiu kelionės akcentu – buvo galima iš arti pajusti šios įspūdingos transporto priemonės galią ir įvertinti Panevėžyje sukurtos technikos galimybes.

Šarvuotyje: LMA Jaunosios akademijos narys Tadas Kaliatka, Valerija Paškauskienė ir Vasilij Adaškevič.
LMA Technikos mokslų skyriaus vizitas į Panevėžį suteikė progą iš arčiau susipažinti su Lietuvos pramonės įmonių veikla, jų technologiniu potencialu ir įgyvendinamais projektais. „Lietkabelio“ ir „Aurida Engineering Company“ pavyzdžiai parodė, kad ilgametė gamybos patirtis, inžinerinės kompetencijos ir gebėjimas diegti naujas technologijas sudaro prielaidas Lietuvoje kurti konkurencingus ir sudėtingus technikos gaminius.
LMA Technikos mokslų skyriaus koordinatorė Valerija Paškauskienė
Akad. Gintauto Dzemydos nuotraukos