Naujienos

2026 metų Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureačių apdovanojimai

2026 10 01

Stipendijas skiria Baltijos valstybių mokslų akademijos ir UNESCO nacionalinės komisijos. Šių stipendijų tikslas – remti jaunas moteris mokslininkes ir įkvėpti jas siekti mokslinės karjeros Baltijos šalyse. Stipendijas finansuoja švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos. Devynios laureatės – po tris jaunas mokslininkes iš kiekvienos Baltijos valstybės – gaus po 7 000 eurų stipendiją už iki šiol atliktus mokslinius tyrimus ir tolesniems tyrimams jų mokslo srityje remti. Bendros Baltijos šalių laureačių apdovanojimų iškilmės vyko spalio 1 d. Estijos mokslų akademijoje Taline.

Estijos mokslų akademijos prezidentas Martas Sarma (Mart Saarma) pažymėjo, kad nors laikui bėgant moterų galimybės mokslo srityje gerokai pagerėjo, nelygybė neišnyko. „Istoriškai moterims mokslininkėms buvo ribojama galimybė studijuoti universitetuose, gauti finansavimą, publikuoti darbus ir užimti vadovaujančias pareigas. Net ir šiandien kai kuriose mokslinių tyrimų srityse moterys vis dar rečiau eina aukštas pareigas, o skirtumai išlieka tiek gaunant finansavimą moksliniams tyrimams, tiek pagal citavimo rodiklius. Nepakankamai išnaudojant pusės gyventojų gebėjimus, susiaurinamas talentingų žmonių, kurių visada trūksta, ratas.“

Vis dėlto M. Sarma pažymėjo, kad daugelyje sričių pasiekta didelė pažanga. „Tai patvirtina ir faktas, kad 1901–2025 m. moterys gavo 68 Nobelio premijas, iš kurių 38 – nuo 2000 m. Didžioji dalis moterims už pasiekimus mokslo srityse skirtų Nobelio premijų tenka būtent šiam laikotarpiui. Moterų matomumas mokslo srityje daro įtaką tam, ar mergaitės ir jaunos moterys mato mokslininkės karjerą kaip realią galimybę sau, ypač mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, kuriose moterų yra mažiau.“

M. Sarma pabrėžė, kad nors daugelis moterų pradeda mokslininkės karjerą, jos ją nutraukia dažniau nei vyrai. „Būtent todėl stipendijų programa „Moterys moksle“ yra ypač svarbi: ji remia moterų mokslininkių karjerą ir didina jų matomumą.“ Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Renas Veinthalis (Renno Veinthal) pažymėjo, kad nors Estijos mokslinių tyrimų sistemoje moterų skaičius šiek tiek viršija vyrų skaičių, vyrai dažniau eina aukštesnes akademines pareigas. „Tikimės, kad šios stipendijos ir pavyzdžiai paskatins moteris siekti aukštesnių tikslų ir būti ambicingesnėms, siekiant iš mokslininkių tapti lyderėmis ir sprendimų priėmėjomis“, – sakė R. Veinthalis.

Lietuvos laureatės

Dr. Judita Škulteckė (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) atlieka mokslinius tyrimus, prisidedančius prie kelių infrastruktūros tvarumo gerinimo Lietuvoje ir Europoje, daugiausia dėmesio skirdama bituminių rišiklių savybėms, asfalto dangų ilgaamžiškumui ir tvarių kelių infrastruktūros sprendimų kūrimui. Dr. Jurgita Rimkevičienė (Vilniaus universitetas) tiria savižudybių rodiklių skirtumus ir savižudybių prevencijos priemonių įgyvendinimą skirtinguose Lietuvos regionuose, siekdama nustatyti, kurios priemonės gali veiksmingiausiai padėti užkirsti kelią savižudybėms. Aistė Pupiūtė (Kauno technologijos universitetas) kuria pažangias medicinines priemones ląstelėms kultivuoti ir in vitro modeliuoti, daugiausia dėmesio skirdama jų praktiniam pritaikymui ir inovacijų diegimui gyvosios gamtos mokslų srityje.

Estijos laureatės

Anė Kasikov (Anni Kasikov, Tartu universitetas) vadovauja specializuotam retų geltonųjų supergigantų ir hipergigantų tyrimui. Ji tiria šių žvaigždžių atmosferas, dvinares partneres ir aplink jas esančią medžiagą įvairiais bangų ilgiais – nuo ultravioletinių iki infraraudonųjų spindulių. Atkurdama šių žvaigždžių evoliucijos istoriją, siekia geriau suprasti žvaigždžių masės netekimą, supernovų sprogimus ir cheminių elementų susidarymą. Dr. Lina Malva (Liina Malva, Talino universitetas) tiria, kaip matematikos ir specialiojo ugdymo mokytojų bendradarbiavimas gali prisidėti prie diferencijuoto mokymo įtraukiosiose klasėse. Savo tyrimuose ji nagrinėja mokinių motyvaciją, mokymosi patirtis ir įtraukties suvokimą intervencijos klasėje metu. Dr. Pilerina Pėts (Pilleriin Peets, Tartu universitetas) kuria pažangias analitines priemones, skirtas cheminėms medžiagoms identifikuoti ir jų savybėms bei struktūroms sudėtinguose gamtiniuose ir biologiniuose mėginiuose suprasti. Jos tyrimais siekiama pagerinti mėginių palyginimą ir rezultatų atkuriamumą atliekant skirtingus tyrimus.

Latvijos laureatės

Dr. Arta Bardulė (Arta Bārdule, Latvijos valstybinis miškų tyrimų institutas „Silava“) tiria, kaip žemės ūkio dirvožemių, kuriuose gausu organinių medžiagų, įdirbimo intensyvumo mažinimas veikia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Dr. Vanda Haferberga (Latvijos universitetas) tiria ankstyvojo neolito keramikos technologijas, kilmę ir paplitimą dabartinės Latvijos teritorijoje. Alisa Ponkratenkova (Aļisa Ponkratenkova, Rygos technikos universitetas) kuria biologiškai skaidžias polimerines medžiagas iš atsinaujinančių išteklių, kurios galėtų pakeisti tradicinius iš iškastinio kuro pagamintus plastikus ir taip sumažinti plastiko atliekų kiekį bei jų poveikį aplinkai.

Reti Kokk nuotraukos