Naujienos

2026 m. Nobelio taikos premija skirta Navi Pilėj (Navi Pillay) už pastangas stiprinti tarptautinę teisę ir užtikrinti atsakomybę už sunkius tarptautinius nusikaltimus

2026 10 13

2026 m. Nobelio taikos premija skirta Pietų Afrikos Respublikos teisininkei ir tarptautinės teisės ekspertei Navanetem „Navi“ Pilėj (Navanethem „Navi“ Pillay) už pastangas skatinti taiką ir tarptautinę teisę. Norvegijos Nobelio komitetas laureatę pagerbė už ilgametį darbą ginant žmogaus teises, stiprinant tarptautinio teisingumo institucijas ir siekiant, kad už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui bei genocidą atsakingieji asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šis apdovanojimas pabrėžia tarptautinės teisės reikšmę pasaulyje, kuriame ginkluoti konfliktai, geopolitinė konkurencija ir spaudimas tarptautinėms institucijoms kelia vis daugiau iššūkių teisinės valstybės principams.

Nobelio komitetas atkreipė dėmesį į išskirtinę N. Pilėj drąsą, profesinį nepriklausomumą ir nuoseklų įsipareigojimą ginti universalius teisės principus. Jos karjera apima kovą su rasine diskriminacija Pietų Afrikoje, darbą nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose bei vadovavimą Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių sistemai. Šias veiklas vienija principas, kad nė vienas žmogus ar valstybė neturi būti laikomi aukščiau įstatymo, o ilgalaikė taika negali būti atskirta nuo teisingumo ir atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Nuo kovos su apartheidu iki tarptautinės teisės

N. Pilėj gimė 1941 m. Durbane, Pietų Afrikos Respublikoje, tamilų kilmės indų šeimoje. Ji augo apartheido – instituciškai įtvirtintos rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistemos – sąlygomis. Ši patirtis turėjo reikšmingos įtakos jos profesiniam keliui ir įsipareigojimui ginti žmogaus orumą bei lygias teises.

1967 m. N. Pilėj tapo pirmąja moterimi, atidariusia advokatų kontorą Natalio provincijoje. Apartheido laikotarpiu ji gynė politinius aktyvistus ir kitus asmenis, kovojusius su rasine diskriminacija, įskaitant Nelsoną Mandelą (Nelson Mandela) ir kitus kovotojus už rasinę lygybę bei žmogaus teises. Jos profesinė veikla sistemingai buvo nukreipta į siekį atskleisti valstybės institucijų vykdytas represijas, kankinimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Pietų Afrikai pradėjus demokratinę transformaciją, N. Pilėj karjera įgijo naują tarptautinį matmenį. Ji tapo pirmąja nebaltąja moterimi, dirbusia Pietų Afrikos Aukščiausiajame Teisme. Šis pasiekimas buvo svarbus ne tik jos asmeninei profesinei karjerai, bet ir platesnėms pastangoms keisti teisingumo sistemą, ilgą laiką veikusią rasinės nelygybės sąlygomis.

Savo veikla N. Pilėj sėkmingai prisidėjo prie požiūrio, kad teisė gali būti ne tik valstybės valdžios instrumentas, bet ir priemonė jai riboti, diskriminacijai atskleisti bei pažeidžiamų visuomenės grupių teisėms apginti. Ši nuostata tapo vienu svarbiausių jos vėlesnio darbo tarptautinio teisingumo institucijose principų.

Indėlis į tarptautinę baudžiamąją teisę

Vienas reikšmingiausių N. Pilėj profesinės veiklos etapų buvo darbas Tarptautiniame baudžiamajame tribunole Ruandai, įsteigtame siekiant patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už 1994 m. genocidą ir kitus sunkius tarptautinius nusikaltimus. Šiame tribunole nagrinėtos bylos padėjo plėtoti tarptautinės baudžiamosios teisės principus ir nustatyti, kaip turi būti vertinama atsakomybė už masinį smurtą.

N. Pilėj prisidėjo prie svarbių teisinių precedentų formavimo. Tarptautinis tribunolas pripažino, kad seksualinis smurtas gali būti nusikaltimas žmoniškumui ir genocido sudedamoji dalis. Šis teisinis požiūris buvo reikšmingas pripažįstant, kad seksualinis smurtas konfliktų metu nėra vien šalutinis karo padarinys, bet gali būti sąmoningai naudojamas kaip sistemingo persekiojimo ar grupės naikinimo priemonė.

Kitas svarbus precedentas buvo atsakomybės už tiesioginį ir viešą kurstymą vykdyti genocidą plėtojimas. Vienoje iš tribunolo nagrinėtų bylų propaganda ir viešas smurto skatinimas tapo baudžiamosios atsakomybės vertinimo dalimi. Tai parodė, kad tarptautinė teisė gali apimti ne tik tiesioginius fizinių nusikaltimų vykdytojus, bet ir tuos, kurie prisideda prie masinio smurto kurstydami neapykantą ir skatindami nusikaltimus.

Vėliau N. Pilėj dirbo Tarptautiniame baudžiamajame teisme, nagrinėjančiame už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus atsakingųjų asmenų bylas. Šios institucijos ir kitų tarptautinių teismų veikla grindžiama principu, kad politinė ar karinė galia savaime nesuteikia imuniteto nuo atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus.

Darbas Jungtinėse Tautose ir žmogaus teisių apsauga

2008–2014 m. N. Pilėj ėjo Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareigas. Šiame poste ji prisidėjo prie tarptautinių pastangų stebėti žmogaus teisių padėtį, atkreipti dėmesį į pažeidimus ir stiprinti žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.

Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro institucija atlieka svarbų vaidmenį dokumentuojant pažeidimus, teikiant rekomendacijas valstybėms ir siekiant, kad žmogaus teisių apsauga būtų laikoma tarptautinės politikos prioritetu. Šis darbas reikalauja ne tik teisinių žinių, bet ir gebėjimo veikti sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis, kai žmogaus teisių klausimai susiduria su valstybių interesais ir geopolitiniais konfliktais.

Vėlesniais metais N. Pilėj vadovavo JT Nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai dėl okupuotos Palestinos teritorijos. Komisijos darbas ir jos išvados dėl padėties Gazos Ruože sukėlė aštrias tarptautines diskusijas bei sulaukė kontrastingų politinių reakcijų. Tai tik parodo, kad tarptautinės teisės taikymas ginkluotų konfliktų metu yra ne tik teisinis, bet ir itin jautrus politinis klausimas. Todėl ypač svarbūs nepriklausomi tyrimai, įrodymais pagrįstos išvados ir teisinių procedūrų laikymasis.

Tarptautinė teisė kaip ilgalaikės taikos pagrindas

2026 m. Nobelio taikos premija atkreipia dėmesį į tarptautinės teisės svarbą tuo metu, kai jos institucijos patiria didėjantį politinį spaudimą. Ginkluoti konfliktai, sankcijos teisėjams ir tarptautinėms institucijoms, taip pat kai kurių valstybių pastangos apriboti tarptautinių teismų veiklą kelia klausimą, ar visuotiniai teisiniai principai gali būti vienodai taikomi galingoms ir mažesnėms valstybėms.

Nobelio komitetas pabrėžė, kad taika negali būti grindžiama vien galios pusiausvyra ar stipriausiųjų politine valia. Ji turi remtis teisinėmis normomis, institucijomis ir galimybe taikiai spręsti konfliktus. Tarptautinė teisė nėra tobula: jos įgyvendinimas priklauso nuo valstybių bendradarbiavimo, o atsakomybės taikymas praktikoje ne visada yra nuoseklus. Vis dėlto tarptautinės teisės silpninimas didina nebaudžiamumo, smurto ir tarptautinio nestabilumo riziką.

N. Pilėj apdovanojimas taip pat primena, kad teisingumas yra svarbus ne tik tarptautinių institucijų ar valstybių santykiams. Nukentėjusiesiems nuo karo nusikaltimų ir kitų sunkių tarptautinės teisės pažeidimų jis reiškia galimybę atskleisti tiesą, dokumentuoti patirtą smurtą ir siekti atsakomybės. Tarptautiniai teismai negali panaikinti visų konfliktų priežasčių, tačiau gali padėti nustatyti ribas, kurių neturi peržengti valstybės ir jų vadovai.

N. Pilėj 2026 m. Nobelio taikos premija įvertinta už ilgametį darbą ginant žmogaus teises ir plėtojant tarptautinį teisingumą. Jos profesinė veikla, prasidėjusi kovos su apartheidu sąlygomis, tapo platesnių pastangų stiprinti teisinę atsakomybę už sunkius tarptautinius nusikaltimus dalimi. Šis apdovanojimas siunčia aiškią žinią: ilgalaikė taika neatsiejama nuo žmogaus orumo, teisės viršenybės ir principo, kad už sunkiausius nusikaltimus atsakingi asmenys negali likti nebaudžiami.

LMA Jaunosios akademijos narys doc. dr. Ignas Kalpokas