Naujienos

Lietuvos transporto žaliasis virsmas: vietinės energijos turime, reikia spartesnių sprendimų

2026 10 14

Lietuva jau turi vietinę biodegalų ir biometano gamybą, plečia elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą ir ieško praktinių būdų, kaip mažinti transporto priklausomybę nuo naftos. Tačiau spartesnei pažangai būtina nuosekli valstybės politika, investicijos ir vartotojams skirtos paskatos.

Šias kryptis spalio 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje aptarė energetikos ekspertai, verslo, mokslo ir valdžios atstovai. Seminaras-diskusija „Lietuvos transporto ateitis: kaip paspartinti žaliąjį virsmą?“ surengta tęsiant renginių ciklą „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“.

Renginyje dalyvavo Seimo nariai, ministerijų, atsakingų už energetikos ir transporto politiką, atstovai bei rinkos dalyviai. Įžangos žodį tarė akademikas Jurgis Vilemas, sveikinimo žodį – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Vytautas Nekrošius. Diskusiją moderavo Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Akademiko Jurgio Vilemo ir LMA prezidento akad. Vytauto Nekrošiaus sveikinimo žodis.

Augančios degalų kainos ir geopolitinis neapibrėžtumas diskusijai suteikė papildomo aktualumo. Pranešėjai transporto pertvarką vertino ne tik kaip klimato politikos uždavinį, bet ir kaip galimybę stiprinti energetinį saugumą, mažinti importo poreikį ir kurti pridėtinę vertę Lietuvoje.

Atotrūkis nuo tikslų išlieka didelis

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius atkreipė dėmesį, kad 2024 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis Lietuvos transporte siekė apie 9 proc. Tai mažiau nei 2020 m. nustatytas 10 proc. tikslas, o iki 2030 m. siekiama šį rodiklį padidinti iki 29 proc.

Martynas Nagevičius ir Remigijus Lapinskas.

Jo pateiktais duomenimis, skystieji biodegalai sudarė apie 90 proc. transporto atsinaujinančiųjų išteklių energijos rodiklio. Elektros ir biometano indėlis kol kas gerokai mažesnis, nors šių sprendimų plėtra įgauna pagreitį.

„Šiandien mūsų rezultatą daugiausia lemia skystieji biodegalai. Elektros ir biometano indėlis auga, tačiau kol kas be skystųjų biodegalų Lietuvos padėtis būtų gerokai prastesnė“, – teigė M. Nagevičius.

Ekspertas pabrėžė ir nuoseklios valstybės politikos svarbą. Jo vertinimu, prieštaringi signalai dėl transporto dekarbonizacijos krypčių didina neapibrėžtumą ir skatina įmones atidėti investicijas.

Biodegalų vertė – visoje gamybos grandinėje

Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius pabrėžė glaudų Lietuvos biodegalų sektoriaus ryšį su žemės ūkiu ir kitomis šalies ekonomikos šakomis. Pasak jo, sektorius kasmet superka beveik 1 mln. tonų grūdų ir rapsų, pagamina apie 300 tūkst. tonų biodegalų, o maždaug 60 proc. produkcijos suvartojama Lietuvoje. Pranešime taip pat nurodyta, kad 2025–2026 m. investicijos į gamybos pajėgumus siekė apie 160 mln. eurų.

„Mūsų gamyklose gaminami ne tik biodegalai. Kartu gaunami baltyminiai pašarai, organinės trąšos, o bioetanolio gamybos likučiai panaudojami biometanui gaminti. Todėl kalbėdami apie biodegalų sektorių turime matyti visą vertės grandinę – nuo ūkininko iki vairuotojo“, – teigė V. Kisielius.

Komentuodamas svarstymus keisti biodegalų naudojimo tvarką, jis ragino galimą trumpalaikį poveikį degalų kainoms vertinti atsižvelgiant ir į pasekmes vietos gamintojams. Jo pristatytais skaičiavimais, į dyzeliną įmaišant 7 proc. rapsų biodyzelino, dyzelino kaina padidėtų apie 2 centus už litrą, neįskaičiavus PVM.

„Mažindami vietinių biodegalų naudojimą didintume priklausomybę nuo importuojamų naftos degalų“, – pabrėžė FUTURE FUEL prezidentas.

Elektrifikaciją skatina ir ekonominiai argumentai

„Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta pabrėžė, kad degalų kainų svyravimai skatina verslą iš naujo vertinti transporto išlaidas. Ilgalaikes sutartis vykdančioms įmonėms staigus degalų brangimas tiesiogiai mažina pelningumą, todėl elektrinis transportas vis dažniau vertinamas kaip ekonominė alternatyva.

„Vertinti vien automobilio įsigijimo kainą nepakanka. Turime skaičiuoti, kiek kainuos energija, priežiūra ir visas automobilio naudojimo laikotarpis. Elektromobilio pradinė kaina gali būti didesnė, bet mažesnės eksploatavimo išlaidos gali šį skirtumą kompensuoti“, – teigė E. Balta. Jis pažymėjo, kad ekonominis rezultatas priklauso nuo transporto priemonės ridos ir įkrovimo sąlygų.

Pranešėjo duomenimis, „Ignitis ON“ Baltijos šalyse jau valdo daugiau kaip 2 tūkst. įkrovimo prieigų. E. Baltos vertinimu, verslo investicijos į elektromobilius prisideda ir prie jų prieinamumo gyventojams: po kelerių metų įmonių naudotos transporto priemonės papildo naudotų automobilių rinką. Todėl įmonių transporto parkų atnaujinimo skatinimas gali turėti platesnį poveikį visam sektoriui.

Biometano gamyba lenkia vietinį vartojimą

Bendrovės „SG dujos“ direktorius Saulius Bilys pabrėžė, kad Lietuvoje biometano pagaminama daugiau, nei jo suvartojama transporte. Kadangi vietinė paklausa kol kas nepakankama, dalis produkcijos eksportuojama, nors biometanas galėtų būti naudojamas ir šalies transporto priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti.

Remigijus Lapinskas, Saulius Bilys ir Jurgis Vilemas.

„Klausimas jau ne vien tai, ar turėsime kuro, bet ir tai, kaip paskatinsime vežėjus jį rinktis. Galime Lietuvoje pagamintą biometaną panaudoti savo transportui“, – sakė S. Bilys.

Jo pateiktais duomenimis, Lietuvoje veikia 16 viešųjų suslėgtųjų dujų pildymo stočių, o įskaičiavus statomas stotis jų skaičius turėtų pasiekti 22. Vis dėlto biometano pasiūla ir infrastruktūra savaime neužtikrina spartesnio transporto parko atnaujinimo. Pasak S. Biliо, vežėjams reikia ekonomiškai pagrįstų sprendimų ir ilgalaikių skatinimo priemonių.

„Net jeigu eksploatuoti transporto priemonę apsimoka, pats perėjimas prie kitos technologijos turi savo kainą. Vežimo versle konkurencija didžiulė, skaičiuojamas kiekvienas centas kilometrui. Todėl paramą transporto priemonėms įsigyti vertinu kaip paskatą įveikti pokyčio barjerą“, – teigė jis.

Nuo turimų galimybių – prie konkrečių darbų

Diskusiją moderavęs R. Lapinskas ragino transporto pertvarkai pasitelkti Lietuvos patirtį šilumos sektoriuje. Kadaise skeptiškai vertinta galimybė importuojamą kurą pakeisti vietiniu biokuru tapo veiksmingu sprendimu, sustiprinusiu šalies energetinį savarankiškumą.

Klausimus užduoda LR Seimo narys Valius Ąžuolas.

„Prisimenu laiką, kai siūlymas Lietuvą šildyti biokuru kėlė abejonių. Šiandien matome, kad vietiniai ištekliai gali užtikrinti patikimą energijos tiekimą. Transporto sektoriuje taip pat turime galimybių, kurias reikia ryžtingiau panaudoti“, – sakė R. Lapinskas.

Jis pabrėžė, kad elektrifikacija, skystieji biodegalai, biometanas ir efektyvesnis energijos vartojimas gali vienas kitą papildyti. Svarbiausia – turimas galimybes paversti konkrečiomis investicijomis ir realiai sumažinti iškastinio kuro vartojimą.

„Mums rūpi išspręsti dabartinę problemą. Turime savo išteklių, gamybos pajėgumų ir technologijų, kurias galime taikyti jau šiandien. Todėl reikia ne tik diskutuoti apie tikslus, bet ir imtis konkrečių darbų, kad Lietuvoje pagaminta energija pakeistų importuojamą iškastinį kurą“, – apibendrino diskusijos moderatorius.

Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL informacija