Naujienos

Konferencija „Dirbtinio intelekto technologijos medicinoje: tyrimai ir diagnostika“

Ypač sparčiai besivystant dirbtiniam intelektui (DI), vis daugiau proveržių pastebima ir Lietuvos medicinos tyrimų ir diagnostikos srityse. DI padeda greičiau ir tiksliau interpretuoti medicininius duomenis, mažina klaidų tikimybę ir leidžia taikyti personalizuotą gydymą.

Spalio 20 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centre įvyko konferencija „Dirbtinio intelekto technologijos medicinoje: tyrimai ir diagnostika“, kurią organizavo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacija ir Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas. Renginį vedė doc. dr. Linas Petkevičius, prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda ir prof. dr. Arvydas Laurinavičius.

Prof. dr. A. Laurinavičius ir doc. dr. L. Petkevičius

Konferencijos metu pristatyta daugiau nei dešimt mokslinių pranešimų – nuo klasifikavimo modelių medicinai ir atvirojo kodo mažųjų kalbos modelių taikymo vėžio atvejams elektroniniuose sveikatos įrašuose atpažinti iki interpretuojamų kalbos modelių asistentų taikymo retųjų ligų diagnostikoje, „vibe coding“ patologijoje, biobankų apklausų duomenų paruošimo sveikatos DI. Taip pat aptartos patologinių aprašų struktūrizavimo strategijos, medicininių mokymo duomenų vertimas į lietuvių kalbą, teisiniai iššūkiai ir praktinio DI įgyvendinimo modelis Lietuvoje, bioetinio vertinimo patirtys (2020–2026 m.) bei RAPIDS projektas retosioms ligoms identifikuoti. Pristatyti ir tyrimai, susiję su daugiaženklių krūtinės ląstos rentgenogramų DI diagnostiniu patikimumu už mokymo ligoninės ribų, vėžio molekulinių mechanizmų struktūrizavimu, dėvimųjų prietaisų ir DI taikymu ankstyvai pooperacinių komplikacijų diagnostikai. Taip pat aptarti odontologijos taikymai (osifikuojančio miozito kalcifikatų detekcijai), H. pylori infekcijos endoskopinė diagnostika, viso pjūvio morfometrijos ir Banff sistemos palyginimas prognozuojant inksto transplantato būklę bei kiekybinė EEG analizė, skirta neurologinei baigčiai po širdies sustojimo prognozuoti. Be to, pristatyti tyrimai, skirti triukšmui optinės koherentinės tomografijos vaizduose mažinti, „shortcut learning“ reiškiniui melanomos klasifikavimo procesuose analizuoti ir fiziologiniams signalams tirti.

Jaunieji mokslininkai ir tyrėjai pristatė darbus, kuriuose šiuolaikiniai DI metodai padeda gerinti pacientų priežiūros kokybę, diagnostikos tikslumą ir duomenų struktūrizavimą. Po pranešimų vyko diskusijos apie DI etikos klausimus, teisinį reguliavimą ir dirbtinio intelekto vaidmenį sveikatos sistemose. Taip pat Inovacijų agentūra pristatė ikiprekybinius pirkimus („GovTech Lab“) medicinos srityje.

Konferencija suteikė puikią progą mokslininkams, doktorantams, magistrantams ir praktikams pasidalyti tyrimų rezultatais, aptarti DI taikymo medicinoje galimybes, iššūkius ir perspektyvas.

Vilniaus universiteto docentas dr. Linas Petkevičius
Akademiko Gintauto Dzemydos nuotraukos