Naujienos

Technikos mokslų skyriaus akademikų vizitas KTU: mokslo pasiekimai, istorinis paveldas ir akademiko Kazimiero Ragulskio šimtmečio minėjimas

2026 10 23

Spalio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Technikos mokslų skyriaus nariai ir jaunieji akademikai lankėsi Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakultete. Išvyką organizavo skyriaus akademikas Raimundas Šiaučiūnas.

Sutikimas dekanate. Iš kairės: akademikai Algirdas Kaliatka, Gintautas Dzemyda, Raimundas Šiaučiūnas, KTU prorektorius prof. dr. Kęstutis Baltakys ir dekanė prof. dr. Vaida Kitrytė-Syrpa.

Svečių delegaciją pasitiko fakulteto dekanė prof. dr. Vaida Kitrytė-Syrpa ir mokslo prodekanas dr. Tadas Prasauskas. Susitikime taip pat dalyvavo KTU mokslo prorektorius prof. dr. Kęstutis Baltakys. Dekanė pristatė fakulteto veiklą, pagrindines mokslinių tyrimų kryptis ir bendradarbiavimą su verslo įmonėmis bei tarptautiniais partneriais. Fakultete vykdomi tarpdisciplininiai chemijos, chemijos inžinerijos, aplinkos inžinerijos ir medžiagų inžinerijos tyrimai, kurių rezultatai pritaikomi kuriant inovatyvius, tvarumą ir visuomenės gerovę skatinančius sprendimus.

KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanė Vaida Kitrytė-Syrpa, akademikai Juozas Vidas Gražulevičius ir Gintautas Dzemyda.

Skyriaus pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda padėkojo dekanei už pristatymą ir pasinaudojo proga pasveikinti fakulteto profesorių akad. Juozą Vidą Gražulevičių jubiliejaus proga bei įteikti jam LMA atminimo medalį.

Vėliau svečiai lankėsi Chemijos inžinerijos laboratorijose ir Maisto mokslo ir kompetencijos centre. Aštuoniuose fakulteto mokslo padaliniuose atliekami įvairių sričių tyrimai – nuo alternatyvių rišamųjų medžiagų ir pažangiųjų aplinkosaugos technologijų iki biotechnologijų, bioaktyvių junginių sintezės ir medžiagų chemijos.

Akademiko Juozo Vido Gražulevičiaus sveikinimas.

Ypatingo dėmesio sulaukė Maisto mokslo ir kompetencijos centras – pirmasis tokio pobūdžio centras Baltijos šalyse, kuriame sujungta moderni bandomoji įranga ir ekspertinės žinios. Čia mokslininkai kartu su verslo atstovais kuria ir tobulina maisto produktus, modeliuoja gamybos procesus bei sprendžia technologinius iššūkius. Specializuotose pieno, duonos ir fermentacijos, mėsos ir žuvies bei bendrųjų tyrimų laboratorijose produktus ir jų gamybos technologijas galima kurti, išbandyti ir tobulinti realioms gamybos sąlygoms artimoje aplinkoje.

Toliau vyko ekskursija po fakulteto A korpusą – buvusias Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijas. Ją vedė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė, išsamiai pristačiusi pastato istoriją ir reikšmę. Ji pabrėžė, kad tai buvo moderniausias tarpukario Lietuvos pastatas.

Akademikai Jurgis Vilemas ir Raimundas Šiaučiūnas.

Nepriklausomybės pradžioje Lietuva ginklus, sprogmenis ir kitą karo amuniciją importavo iš užsienio, tačiau ekonominiai ir politiniai iššūkiai paskatino kurti savąją ginklų pramonę. Siekiant užtikrinti žaliavų, gaminių ir amunicijos kokybės kontrolę, 1935 m. buvo įsteigta Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija. Jos kūrimo iniciatorius ir pirmasis vadovas buvo inžinierius dr. Juozas Vėbra, patirties sėmęsis pažangiausiose Europos laboratorijose.

LMA Technikos mokslų skyriaus akademikai.

Laboratorijos pastato projektą parengė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, o konstrukcinius sprendimus – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas. Kompleksą sudarė ne tik pagrindinis laboratorijų korpusas, bet ir dirbtuvės, sandėliai, pagalbiniai pastatai bei slėptuvės. Tuo metu tai buvo vienas moderniausių tokios paskirties kompleksų Baltijos šalyse ir Rytų Europoje.

Laboratorija veikė neilgai – 1940 m., Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai ir likvidavus Lietuvos kariuomenę, ji buvo perduota Kauno universitetui. Pastatą padėjo išsaugoti J. Vėbros ryšiai su universiteto profesūra. Jis taip pat buvo susijęs su antinacine ir antisovietine rezistencija, kurioje dalyvavo čia dirbę pulkininkas J. Vėbra ir Adolfas Damušis.

Akademikas Algirdas Kaliatka.

Po susitikimo su universiteto vadovais ir pietų akademikai apsilankė akademiko Kazimiero Ragulskio 100-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje.

Šiemet, minint akademiko K. Ragulskio 100-ąsias gimimo metines, spalio 15 d. Kaune susitiko jo sukurtos vibroinžinerijos mokslinės mokyklos atstovai, mokiniai ir šios srities tyrėjai iš Lietuvos bei užsienio. Konferencijai pirmininkavo akademikas Vytautas Ostaševičius.

Jubiliejinės 79-osios tarptautinės „Vibroengineering“ konferencijos metu buvo apžvelgtas K. Ragulskio mokslinis palikimas, pristatyti naujausi vibroinžinerijos tyrimai ir paskelbta apie naują, akademiko vardu pavadintą premiją jauniesiems tyrėjams. Ši iniciatyva pratęs vieną svarbiausių K. Ragulskio veiklos krypčių – telkti mokslininkus, ugdyti naujas tyrėjų kartas ir plėtoti Lietuvoje pradėtus vibroinžinerijos tyrimus tarptautinėje mokslo erdvėje.

Konferencijoje pranešimus skaitė akademiko sūnūs – akademikas Minvydas Kazys Ragulskis ir profesorius Liutauras Ragulskis – bei anūkas Mangirdas Ragulskis, taip pat LMA Technikos mokslų skyriaus akademikai Rimantas Barauskas ir Marijonas Bogdevičius. Prisiminimais apie pažintį su K. Ragulskiu dalijosi skyriaus pirmininkas akademikas G. Dzemyda.

Jubiliejinę programą papildė dar vienas K. Ragulskio mokslinį palikimą įprasminantis įvykis – KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete atverta edukacinė erdvė. Joje įrengta ekspozicija „Virpesių mechanikos ir technikos mokykla“, kurioje pristatomi KTU mokslininkų sukurti veikiantys įvairių įrenginių maketai. Ekspozicijos autorė – KTU muziejaus vadovė dr. Asta Veilentienė.

Parengė LMA Technikos mokslų skyriaus vyriausioji koordinatorė Valerija Paškauskienė
Akademiko Gintauto Dzemydos nuotraukos