Naujienos

Lietuvos mokslų akademijoje paminėta Reformacijos diena

2026 10 30

Spalio 27 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Mažojoje konferencijų salėje gausiai susirinko Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos nariai bei vilniečiai paminėti Reformacijos dienos. Pristatydama renginį, LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė LMA vardu pasveikino susirinkusiuosius su Reformacijos diena ir pasidžiaugė, kad jau antrą dešimtmetį besitęsianti skyriaus draugystė su draugija yra turtinga įdomių ir prasmingų renginių, kuriuose pristatomos naujausios mokslininkų knygos, liudijančios svarbius įvairių epochų reformatų istorijos ir kultūros įvykius.

Šį vakarą buvo pristatyta prof. Raimondos Ragauskienės naujausia knyga „Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos (XV–XVIII amžiai)“. Renginyje dalyvavo knygos autorė R. Ragauskienė, akad. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, prof. Deimantas Karvelis, Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokiniai ir mokytojai. Ištraukas iš knygos skaitė A. Daučiūnienė. Reformatų ansamblis „Giesmė“ (vadovė dr. Austė Nakienė) sugiedojo reformatų himną „Tvirčiausia apsaugos pilis“.

Renginio dalyviai gieda himną.

Renginį vedė Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas. Kreipdamasis į susirinkusiuosius, jis priminė Reformacijos sąjūdžio ištakas ir šios dienos minėjimo Lietuvoje svarbą: „Susirinkome paminėti prieš 509 metus Europoje prasidėjusio Reformacijos sąjūdžio. 1517 m. spalio 31 d. ant Vitenbergo bažnyčios durų vienuolis Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes, taip pradėdamas skleisti Reformacijos idėjas, kurios netrukus pasiekė ne tik Europą, bet ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Ypač džiugu, kad mūsų draugijos pastangomis Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė nutarimą spalio 31 d., Reformacijos dieną, įtraukti į Lietuvos valstybės atmintinų dienų sąrašą. Ir ši diena tapo švenčiama, minima ne tik bažnyčiose, bet ir pasaulietiniame gyvenime.“

Savo įžangos žodyje akad. D. Pociūtė-Abukevičienė knygą apibūdino kaip enciklopediją, kaip antropologinį, socialinį ir kultūrinį kelių epochų pjūvį, kurį galima nagrinėti įvairiais aspektais.

Knygos autorė pristatė išsamią svarbiausių dalykų santrauką, iliustruotą skaidrėmis. Ji paminėjo, kad šiai auditorijai kalba jau aštuntą kartą, kaskart pristatydama naujus savo darbus. Ši knyga skirta kunigaikščių Radvilų Vyžuonų istorijai. „Norėjau per vienos Radvilų valdos istoriją, kaip mažąjį pasakojimą, parodyti pirmiausia Radvilų giminės valdų Lietuvoje istoriją ir palyginti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvarų valdų padėtimi“, – kalbėjo prof. R. Ragauskienė.

Akad. D. Pociūtė, prof. R. Ragauskienė, prof. D. Karvelis.

Istorikės R. Ragauskienės monografija „Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos XV–XVIII a.“ yra iš tiesų įspūdingos apimties – net 632 puslapių kūrinys, kuris per vieno miestelio – Vyžuonų – mikropasaulį atveria visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) epochą. Vyžuonos nebuvo tiesiog provincijos kampelis. Per šios Radvilų valdos istoriją atskleidžiami globalūs LDK procesai – nuo politinių intrigų iki kasdienio paprastų žmonių gyvenimo. Knygoje taip pat išsamiai analizuojama, kaip viena įtakingiausių Europos giminių –Radvilos – valdė savo privačias žemes ir kuo Vyžuonos skyrėsi ar buvo panašios į kitus garsius Radvilų centrus – Biržus, Kėdainius ar Dubingius. Prof. R. Ragauskienė vakaro metu išsamiai atskleidė, kad ši knyga – tai ne tik valdovų istorija. Joje detaliai rekonstruojamos labai įvairialypės bendruomenės: vietos bajorų, dvasininkų, miestiečių, valstiečių ir žydų bendruomenės padėtis bei įtaka miestelio gyvenimui. Prie Vyžuonų valdos plėtros prisidėję Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos tik savo lietuviškose valdose visomis išgalėmis taikė aristokratinę strategiją (statė rezidencijas, steigė ir finansavo bažnyčias ir kūrė giminės kapavietes). Lietuviškos valdos buvo tikroji Radvilų Patria!

Renginio dalyviai.

„Mano nuomone, knygos Mažoji Didžiosios Lietuvos istorija. Kunigaikščių Radvilų Vyžuonos XV–XVIII a.“ pavadinimas tiksliai atspindi turinį – per Vyžuonų istoriją atsiskleidžia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raida. Tai leidžia pažvelgti į valstybę įvairiais pjūviais per vieną įtakingiausių giminių – Radvilas“, – sakė prof. D. Pociūtė-Abukevičienė.

Renginyje dalyvavęs ir vienas iškiliausių Radvilų tyrinėtojų prof. dr. D. Karvelis taip pat pasidalijo savo įžvalgomis. „Joks žmogus, kuris nedirba su pirminiais šaltiniais (archyvais ir pan.), niekada neparašys tokios knygos kaip gerbiama prof. Raimonda Ragauskienė. Joks dirbtinis intelektas ar kitos šiuolaikinės interneto priemonės neatstos tikro žmogiško specialisto darbo. Raimonda yra parašiusi daugiau kaip dešimt monografijų, ne mokslo populiarinimo straipsnių, o tikrų tikriausių, rimtų mokslinių darbų (monografijų). Manau, šis faktas daug ką pasako apie autorę. Tik žmogus, kuris taip laisvai moka ir geba skaityti pirminius šaltinius, gali parašyti tokio lygio knygas, kurių mes taip visi laukiame“ – teigė prof. dr. D. Karvelis.

Renginio dalyviai.

Vakaras baigėsi Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos valdybos narės, pirmininko pavaduotojos, Paminklo kanclerės doc. dr. Inos Dagytės-Mituzienės raginimu nepamiršti aktyviai aukoti lėšas būsimam paminklui Reformacijai ir lietuvių raštijos pradininkams. Daugiau informacijos rasite https://reformacija.lt/wordpress/parama/paminklas-reformacijos-pradininkams/. Raginame aukoti!

Parengė Viktorija Liauškaitė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai “ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA