Naujienos

Konferencija Lietuvos švietimo sistemos biologijos mokytojams „Sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvos 2026“

2026 11 13

Lapkričio 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vykusios mokslinės konferencijos pavadinimas atspindi svarbiausią jos tikslą – supažindinti jaunajai Lietuvos kartai biologiją dėstančius mokytojus su naujausiais šios mokslo krypties tyrimais ir pasiekimais.

Konferenciją pradėjusi Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos prezidentė dr. Asta Navickienė pažymėjo jos naudą ir reikšmę kasdienei mokytojų veiklai ir padėkojo LMA už šią daug metų negęstančią iniciatyvą.

LMA prezidentas akad. Vytautas Nekrošius pasveikino renginio dalyvius ir nuoširdžiai padėkojo mokytojams už jų kasdienį nelengvą darbą, už laiką, kuris skiriamas jaunajai kartai. Jis pabrėžė, kad jaunoji karta gali ir turi dirbti Lietuvos labui, kurdama prasmingą mūsų šalies ateitį.

Konferencijai pirmininkavęs prof. Vytautas Basys (šio teksto autorius) įžangos žodyje priminė, kad pirmoji tokio pobūdžio konferencija, kurios idėja priklauso įžymiam biologui akademikui Alfonsui Merkiui, įvyko prieš 20 metų, o šiemet surengta jau 13-oji konferencija. Per tą laiką konferencijos tematika gerokai išsiplėtė – nuo siauresnių biologijos mokslo temų pereita prie tarpdalykinių diskusijų apie dabartines sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvas. Konferencija tapo vienu sėkmingiausių ilgalaikių LMA projektų, sujungusių akademinį elitą su bendrojo ugdymo sistema. Šis žingsnis užtikrino nuolatinį mokytojų kompetencijų atnaujinimą ir padėjo suformuoti stiprią mokslo populiarinimo tradiciją, besitęsiančią iki šių dienų.

Akad. Rimantas Jankauskas pranešime „Senųjų Lietuvos gyventojų paleogenetika“ teigė, kad etnoso ir populiacijos istorija siejasi trijose iš dalies persiklojančiose srityse – kalbos, etnokultūros ir biogenetikos. Jis paaiškino, kad bioarcheologija nagrinėja žmogaus biologijos, jo palydovų (virusų, bakterijų ir kt.) ir genetinių veiksnių sąveiką, aptarė tyrimų objektus, medžiagą ir metodus. Dabartiniai tyrimai paremti šiuolaikiniais genetikos molekuliniais metodais (mitochondrinės DNR, branduolio DNR tyrimai), jiems naudojama sukaupta gausi tūkstantmečių medžiaga, rasta Lietuvoje ir sukaupta Vilniaus universitete. Jis supažindino, kaip geležies amžiuje atrodė mūsų teritorijos gyventojai, kokie ryšiai juos siejo su europinėmis populiacijomis, papasakojo apie maro, raupų ir kitų infekcijų (epidemijų) reikšmę genetiniams populiacijos pokyčiams ir apibendrino dabartinį požiūrį į mūsų populiacijos kilmę.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto atstovės dr. Aistė Jekabsone pranešimas „Sekretomikos ir mitochondrijų tyrimai ląstelių modeliuose“ buvo skirtas mikropasaulio reiškinių tyrimams – ląstelių lygmens ir dar smulkesniems, nanometrų ir mikrometrų dydžio. Tyrimais siekiama suprasti, kas vyksta ląstelės viduje. Nustatyta, kad ląstelės bendrauja tam tikrais būdais. Pastaruoju metu padaryta daug naujų atradimų apie ląsteles, pvz., migrasomas, kitas išskiriamas daleles, egzosomas, apie ląstelių daleles, kurios perneša molekules tarp anatomiškai nutolusių audinių ir organų bei daro jiems poveikį. Šiuos tyrimus bandoma pritaikyti vertinant vaistų pokyčius jiems patekus į žmogaus organizmą, taip pat ieškant ir tiriant naujus vaistus.

Panašaus mokslinio ir metodologinio lygio tyrimai pristatyti LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotojos dr. Rūtos Inčiūraitės pranešime „Uždegiminių procesų detektyvas. Ką naujo atrado biologai?“, kuriame apibendrinti virškinimo trakto ligų tyrimai. Pranešėja pristatė šiame institute atliekamų tyrimų metodologiją ir metodus, gautus ir numanomus (numatomus) rezultatus bei tolesnių tyrimų planą. Kalbėdama apie uždegimo procesą, pranešėja parodė, kokie mechanizmai vyksta žarnyno gleivinėje, kaip veikia sukėlėjai, kaip kinta imuninis atsakas ir kaip tarpusavyje sąveikauja kiti svarbiausi mechanizmai. Ypač įdomūs rezultatai, gauti naudojant šiame institute sukurtus organoidus, kurie panaudojami atliekant ikiklinikinius vaistų tyrimus. Svarbiausios pranešimo išvados: uždegimas – ne vienas įvykis, bet dviejų gleivinės grandžių sąveika. Žarnyno epitelio barjeras ir imuninės ląstelės į tą patį signalą atsako nevienodai. Faktoriai nevienodai veikia sveiko ir sergančio žmogaus epitelį, o metabolito poveikis priklauso nuo to, iš kurios pusės jis pasiekia ląstelę. Pacientui specifiniai modeliai leidžia valdomai atkurti uždegiminę programą. Visa tai sukuria sąlygas pereiti prie tikslaus paciento gydymo.

Pranešimą „Klimato pakitimų reikšmė gyvybės evoliucijai“ skaitė LMA Jaunosios akademijos narys, Vilniaus universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas profesorius Andrej Spiridinov. Pranešėjas pirmiausia mėgino apibrėžti klimato sąvoką. Jis pažymėjo, kad priežastingumo požiūriu klimatas nėra vientisas reiškinys, ir nurodė, kad tai yra ilgalaikis parametrų vidurkis. Tai, koks laikotarpis laikomas „ilgalaikiu“, priklauso nuo laiko mastelio. Temperatūrą lemia labai skirtingi procesai, sukeliantys kitimus – atšilimus ir atšalimus. Šiuo metu gyvename gana trumpu holoceno laikotarpiu, kuriam būdingas klimato stabilumas, tačiau vertinant istorijos ilgus laikotarpius matyti, kad tokio klimato stabilumo nebuvo. Tai veikė gyvybės evoliuciją – rūšių atsiradimą, išnykimą ir migraciją, kartu ir bendrijų persitvarkymą. Pranešime tai iliustruota augalų ir jų bendrijų kaitos pavyzdžiais, parodant, kaip organizmai turėjo persitvarkyti keičiantis šviesos, temperatūros, sezoniniams ir kitiems režimams. Taip pat aptarti rūšių kaitos ir išnykimo procesai, izoliatų susidarymas. Pokyčiai būdingi ir žmogaus populiacijoms, ypač jų dydžiui.

Akademiko Sigito Podėno pranešime „Parazitus ir kitus ligų sukėlėjus pernešantys vabzdžiai. Ar Lietuvai gresia naujos epidemijos?“ nagrinėta aktuali problema – vabzdžių platinamų ligų grėsmė kintant klimatui. Aptartos Lietuvoje ir kitur išplitusios vabzdžių rūšys, ypač tos, kurios sukelia žmonių ligas arba skatina jų išplitimą. Įvertintos galimos grėsmės ir aptarta, kaip stebėti galimą jų atsiradimą.

Dr. Miglės Tomkuvienės pranešimas „Ar galime pasukti biologinį laikrodį“ buvo skirtas ilgaamžiškumo problemai. Įdomiame pranešime, susietame su evoliucija, aptarti 12 su senėjimu susijusių molekulinio lygmens „kertinių akmenų“, tarp jų – mutacijos, epigenetika, ląstelių ypatumai, mikrobiota ir kt. Taip pat kalbėta apie mokslines žinias, gyvenimo būdą ir specialias technologijas. Pranešėja sulaukė nemažai klausytojų klausimų.

Konferencijos pabaigoje biologijos mokytoja iš Skuodo padėkojo pranešėjams, Lietuvos biologijos mokytojų asociacijai ir LMA už įdomios konferencijos surengimą.

LMA akademikas emeritas Vytautas Basys
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA