Naujienos
Akademiko Valdo Stanislovo Laurinavičiaus paskaita moksleiviams: kaip biomolekulės atpažįsta viena kitą?
2026 11 16
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ tęsia renginių ciklą „Mokslo žinių dienos“, kviesdamas moksleivius į susitikimus su įvairių mokslo sričių atstovais. Šių susitikimų metu jaunimas turi galimybę iš arčiau susipažinti su mokslininkų profesine veikla, jų atliekamais tyrimais ir mokslo pasiekimais, geriau pažinti skirtingas mokslo kryptis bei studijų ir profesinės karjeros galimybes. Taip siekiama skatinti jaunų žmonių domėjimąsi mokslu ir paskatinti ateityje rinktis mokslininko kelią.
Lapkričio 12 d. įvyko nuotolinė „Mokslo žinių diena“, per kurią LMA akademikas emeritas, habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus universiteto (VU) profesorius emeritas Valdas Stanislovas Laurinavičius šalies moksleiviams skaitė paskaitą „Kaip biomolekulės atpažįsta viena kitą?“. Joje dalyvavo beveik 700 mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų gimnazijų – Alytaus miesto, Druskininkų, Elektrėnų, Kauno miesto ir Kauno rajono, Kėdainių, Klaipėdos miesto, Lazdijų, Panevėžio miesto, Pasvalio, Raseinių rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Trakų rajono ir Vilniaus miesto ugdymo įstaigų.
Akad. V. S. Laurinavičius – vienas žymiausių Lietuvos biochemikų, iškilus biochemijos ir bioanalizės mokslų autoritetas, ilgametis VU Biochemijos instituto vadovas. Jo atradimai ir idėjos padėjo tvirtus pamatus šiuolaikiniam Lietuvos gyvybės mokslų proveržiui. Paskaitoje akademikas supažindino moksleivius su biomolekulių atpažinimo principais ir paaiškino, kokie procesai vyksta molekuliniu lygmeniu ir kodėl jie tokie svarbūs gyvybės mokslams.
Kaip pastebėjo lektorius, dažnai girdime sakant: „Virusas nori užkrėsti organizmą“ arba „Ši bakterija stengiasi sukelti ligą“. Tačiau nei virusas, nei bakterija smegenų neturi, todėl nieko jie nesistengia ir nieko nenori. Vis dėlto tiesos tokiuose pasakymuose yra – virusai ir bakterijos iš tiesų sukelia ligas. Kaip tai vyksta? Paskaita buvo skirta paaiškinti, kaip šie procesai vyksta molekuliniu lygmeniu.

Vykusios paskaitos skaidrės.
Akademikas biomolekulių atpažinimo procesą palygino su rakto ir spynos veikimo mechanizmu. Raktas turi specifinę formą, kurią ir atpažįsta spyna. Biocheminiam atpažinimui prie geometrinės formos dar reikėtų pridėti tarpmolekulines sąveikas – vandenilinį ryšį, joninį ryšį, hidrofobinę sąveiką ir kt. Lektorius pabrėžė, kad šiame procese labai svarbų vaidmenį atlieka daugiataškis surišimas. Jei dvi molekules sujungsime labai silpnu ryšiu (pvz., vandeniliniu ryšiu), tokia sąveika bus labai silpna. Tačiau jei tokių ryšių molekulėje bus daug, surišimo efektyvumas padidės ne kartais, o eilėmis. Kaip pavyzdį akademikas pateikė imunoglobuliną M (IgM), turintį 10 surišimo vietų. Taigi surišimo efektyvumas padidėja 1010 kartų. Tai leidžia be didelių energijos sąnaudų sudaryti labai įvairaus efektyvumo surišimo vietas.

Paskaitoje taip pat aptarti antikūnų molekuliniai mechanizmai atpažįstant svetimkūnius, juos pažymint, prisirišant ir taip sudarant sąlygas makrofagams pašalinti pažymėtas ląsteles, bakterijas, virusus ar svetimus baltymus. Akademikas paaiškino imunodiagnostinių juostelių veikimo mechanizmą ir kaip jos naudojamos virusams ir toksinams aptikti kraujyje bei aplinkoje. Taip pat aptarti molekulinių įspaudų metodu gaminami dirbtiniai antikūnai ir jų privalumai.
Kita didelė struktūrų grupė – fermentai, kurie taip pat naudoja tą patį molekulinio atpažinimo mechanizmą savo substratui atpažinti. Daugiau dėmesio lektorius skyrė gliukozę atpažįstantiems fermentams, kurie naudojami gliukozės kontrolės sistemoms (biosensoriams) kurti ir diabetu sergančių pacientų ligai kontroliuoti. Akademikas aptarė įvairius gliukometrus – nuo stacionarių prietaisų iki diagnostinių juostelių, kurias naudoja patys pacientai.

Gliukometrai.
Paskaitos pabaigoje akad. V. S. Laurinavičius pristatė naują technologijų kryptį – bioelektrosintezę. Tai procesas, kuriame panaudojamas fermentų (tarp jų ir genetiškai modifikuotų) gebėjimas atpažinti taikinį ir katalizuoti jo cheminį virsmą, o elektros energija naudojama kaip šiam cheminiam virsmui reikalingos energijos šaltinis. Taikant šį procesą siekiama plėtoti naujų cheminių junginių (naujų vaistų, toksinų, narkotikų ir kitų bioreguliatorių) gamybos procesus.
Paskaita atskleidė, kokią reikšmę molekulinio atpažinimo procesai turi biologijoje, medicinoje ir kuriant naujas technologijas. Nuo antikūnų veikimo ir diagnostinių priemonių iki gliukozės biosensorių bei bioelektrosintezės – biomolekulių gebėjimas atpažinti viena kitą yra svarbus daugelio šiuolaikinio mokslo ir praktinių taikymų pagrindas.
Parengė LMA akademikas emeritas Valdas Stanislovas Laurinavičius ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriausioji specialistė Liliana Feiginaitė
L. Feiginaitės nuotraukos