• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Išskirtinis ciklo „Profesorius ir jo mokykla“ vakaras – Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos pedagogų ir jų mokinių susitikimas su Vilniaus visuomene

2026 11 19 Išskirtinis ciklo „Profesorius ir jo mokykla“ vakaras – Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos pedagogų ir jų mokinių susitikimas su Vilniaus visuomene

Lapkričio 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamo ciklo „Profesorius ir jo mokykla“ renginys – kūrybinis susitikimas su Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos klasikinio dainavimo metodinės grupės pedagogais ir jų mokiniais. Ypatingame vakare dalyvavo šios konservatorijos dainavimo mokytojai solistai – Natalija Krauter, Irena Zelenkauskaitė-Brazauskienė, Liutauras Navickas – ir jų mokiniai, bei koncertmeisterės: Olena Bobovich, Kristina Tuinelienė, Olga Eleonora Taškinaitė. Renginį vedė operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) profesorius Vladimiras Prudnikovas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.

Dainuoja N. Krauter, koncertmeisterė O. Bobovich
Dainuoja N. Krauter, koncertmeisterė O. Bobovich.

Vakaras prasidėjo J. Tallat-Kelpšos ir Balio Sruogos daina „Mano sieloj šiandien šventė“, kurią atliko šios meno įstaigos dainavimo grupės vedėja, puiki dainininkė N. Krauter ir koncertmeisterė Olena Bobovich. Vadovė paminėjo, kad ši daina jau yra tapusi konservatorijos himnu, ir plačiau papasakojo apie Vilniaus konservatorijos įkūrimą ir istorines ištakas, jos vadovus ir joje dirbusius pedagogus. „Vilniaus konservatorijos istorija siekia laikotarpį, kai Vilniaus kraštas priklausė Lenkijai. Iki Antrojo pasaulinio karo mieste veikė kelios muzikos mokymo įstaigos. Tarp svarbiausių buvo Mečislovo Karlovičiaus konservatorija, veikusi nuo 1935 m., ir Žydų muzikos institutas, veikęs nuo 1924 m. Lietuvai atgavus Vilnių, šių įstaigų pagrindu buvo organizuojami muzikos kursai ir privačios mokyklos. 1940 m. spalio 1 d. buvo įsteigta valstybinė Vilniaus vidurinė muzikos mokykla. Jos įkūrimas tapo dabartinės konservatorijos veiklos pradžia. Mokyklos direktoriumi paskirtas kompozitorius ir muzikologas Jonas Bendorius, o jo pavaduotoju – kompozitorius, choro dirigentas Konradas Kaveckas“, – kalbėjo N. Krauter, gausiomis skaidrėmis iliustruodama savo pasakojimą. Ji papasakojo, kad mokykla darbą pradėjo 1940 m. lapkričio 9 d. Mokyklos patalpos tuomet buvo Skapo gatvėje. Veikė penki skyriai – fortepijono, vargonų, styginių, pučiamųjų instrumentų ir dainavimo. Pirmaisiais veiklos metais mokykloje mokėsi apie 715 mokinių ir dirbo 73 pedagogai. Tarp pedagogų buvo garsių to meto menininkų – Konstantinas Galkauskas, Lidija Dauguvietytė-Malko, Jonas Švedas, Sofija Matijošaitienė, Jeronimas Kačinskas, Elena Laumianskienė-Morauskienė ir kiti.

Karo metais, 1941 m. sausio 12 d., mokykla pervadinta Vilniaus muzikos mokykla. Nepaisant okupacijų ir karo sunkumų, jos veikla nenutrūko – vyko pamokos, koncertavo mokiniai ir pedagogai. Pirmasis viešasis mokinių koncertas surengtas 1943 m. vasario 21 d. Vilniaus filharmonijos salėje. Be muzikinių dalykų, buvo dėstoma estetika, psichologija, pedagogika, lietuvių, vokiečių kalba, o dainininkams – dar ir italų kalba, plastika ir vaidybos technika.

Pirmas iš kairės dainininkas B. Tamašauskas
Pirmas iš kairės dainininkas B.Tamašauskas.

Renginio dalyviai
Renginio dalyviai.

1944 m. pradėta esminė muzikos mokymo reforma. Mokyklos pagrindu susiformavo trys skirtingo lygio įstaigos: M. K. Čiurlionio vaikų muzikos mokykla (iš žemesniųjų kursų), Vilniaus muzikos mokykla (iš vidurinių kursų) ir Vilniaus konservatorija (iš aukštesniųjų kursų).

Pedagogai L. Navickas, N. Krauter, I. Zelenkauskaitė-Brazauskienė
Pedagogai L. Navickas, N. Krauter, I. Zelenkauskaitė-Brazauskienė.

„Po karo, 1945 m., mokyklos direktoriumi paskirtas K. Kaveckas. Mokyklai teko atkurti materialinę bazę ir suburti kolektyvą. 1946 m. ji persikėlė į klasicistinio stiliaus Abramavičių rūmus tuometėje Gorkio gatvėje 76 (dabar – Didžioji g. 36), be kurių neįsivaizduojama Vilniaus J. Tallat-Kelpšos istorija. Šiose patalpose ji veikė 72 metus – iki 2018 m. 1944 m. įvyko muzikos mokymo reforma. Išskirtos trys įstaigos – vaikų muzikos mokykla, Vilniaus muzikos mokykla ir Vilniaus konservatorija. 1949 m. vasario 14 d. – mokykla pavadinta Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykla. Vėliau – suteiktas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo statusas. 1967 m. – vėl pavadinta Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykla. 1969 m. – tapo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštąja muzikos mokykla. 1993 m. – reorganizuota į Vilniaus konservatoriją, atsisakant Juozo Tallat-Kelpšos vardo. 2004 m. – reorganizuota į Vilniaus konservatoriją-vidurinę mokyklą ir Vilniaus kolegijos Menų fakultetą. 2005 m. sausį – konservatorijai sugrąžintas Juozo Tallat-Kelpšos vardas. Išleista paskutinė aukštojo mokslo diplomantų laida.“

Vakaro vedėjai A. Daučiūnienė ir V. Prudnikovas
Vakaro vedėjai A. Daučiūnienė ir V. Prudnikovas.

V. Prudnikovas paminėjo, kad konservatorijos istorija ilga ir sudėtinga, ir pasidžiaugė, kad tokie puikūs pedagogai išugdė daug įžymių dainininkų, kad rengia talentingą jaunimą tęsti studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei tapti puikiais atlikėjais, žinomais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis pasidžiaugė renginyje matydamas buvusius šios konservatorijos absolventus, operos grandus: Bronių Tamašauską, Vaidą Vyšniauską, Sofiją Jonaitytę, violončelininką Valentiną Kaplūną, padėkojo „menų kalvės“ pedagogams už jų puikų darbą ir pakvietė kitą pedagogę dainininkę I. Zelenkauskaitę-Brazauskienę padainuoti J. Tallat-Kelpšos ir L. Giros dainą „Ne margi sakalėliai“.

Dainuoja I. Zelenkauskaitė-Brazauskienė
Dainuoja I. Zelenkauskaitė-Brazauskienė.

Tęsdama konservatorijos veiklos apžvalgą, N. Krauter pristatė buvusius mokyklos vadovus ir dabartinę jos vadovę. Pirmasis vadovas buvo Jonas Bendorius, vadovavęs 1945–1949 m. Vėliau mokyklai vadovavo Konradas Kaveckas (1949–1966); Antanas Karosas (1966–1985), dainininkas, tenoras, vokalo pedagogas; Petras Juodelė (1985–1998), birbynininkas, dirigentas, pedagogas, rašytojas; Mikalojus Novikas (1998–2004), kompozitorius, pedagogas, buvęs mokinys; Laimis Vilkončius (2004–2022), kompozitorius, estrados dainininkas, pedagogas. Mokyklai taip pat vadovavo pianistė ir pedagogė Doleroza Pilikauskienė. Dabartinė konservatorijos vadovė – džiazo dainininkė, choro dirigentė, pedagogė, buvusi mokinė Vita Sasnauskienė (nuo 2022 m.).

Jaunieji koncerto dalyviai
Jaunieji koncerto dalyviai.

Šiam susitikimui su visuomene konservatorijos pedagogai ir jų studentai parengė gražią klasikinės muzikos programą. Mokyklos istorijos pristatymą jie papuošė atlikdami lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius.

Vakaro metu pristatyti ir įvairiais mokyklos veiklos laikotarpiais joje dirbę pedagogai. Antanas Norvaiša (1903–1983) – dainininkas, pedagogas ir choro vadovas. Lietuvos muzikos istorijoje jis labiausiai žinomas kaip pirmasis legendinio tenoro Virgilijaus Noreikos dainavimo mokytojas. Apie tai pasakojo pats V. Noreika: „Pradžioje mane mokė Antanas Norvaiša, iš kurio aš gavau dainavimo, kvėpavimo, garso formavimo pagrindus. Beje, nuvažiavęs į Italiją pas Dženaro Barą (Gennaro Barra) dirbau labai panašiais principais.“ Tarp pristatytų pedagogų taip pat paminėti: Antanas Karosas (1915–1988) – dainavimo pedagogas; Vladas Kavoliūnas, pas kurį mokėsi Bronius Tamašauskas; Ona Zabielaitė-Karvelienė, kurios žymesni mokiniai – A. Karosas, Vlada Mikštaitė, J. Petraškevičiūtė, Irena Žukaitė, Aloyzas Domeika; Liudmila Menabeni, pas kurią mokėsi įžymioji Elena Čiudakova; Sofija Matijošaitienė ir Ona Kavaliauskienė – vienos pirmųjų ir ryškiausių vokalo pedagogių, kurios formavo mokyklos dainavimo skyrių; Elena Dirsienė-Mažrimaitė (1914–1993) – dainininkė-sopranas, pedagogė; Kazys Gutauskas (1909–1995) dainininkas-tenoras, Lietuvos TSR liaudies artistas; Stasė Vasiliauskienė, pas kurią mokėsi Asta Krikščiūnaitė, dabartinė LMTA dainavimo katedros vedėja; Jonas Armalis; Teklė Slankauskaitė – dainininkė (dramatinis sopranas), Lietuvos filharmonijos solistė; Tamara Kornejeva, kurios mokiniai – I. Zelenkauskaitė, E. Navickaitė, Julija Stupnianek, Ignas Misiura; Jurgita Haškerytė-Misikienė (1923–2012), dėsčiusi po karo iki 1998 m. Prisiminta ir daug kitų puikių pedagogų.

Šiuo metu su jaunimu dirbantys pedagogai I. Zelenkauskaitė-Brazauskienė ir L. Navickas kalbėjo apie problemas, su kuriomis šiandien susiduria konservatorija, ir apie darbą su jaunaisiais talentais. Vakarą vainikavo puikūs jaunųjų dainininkų balsai ir kartu su dėstytojais atlikta baigiamoji koncerto daina – Vytauto Kernagio „Baltas paukštis“.

Dainuoja Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos mokiniai ir pedagogai
Dainuoja Vilniaus J.Tallat-Kelpšos konservatorijos mokiniai ir pedagogai.

Šį vakarą visuomenei pristatyta sudėtinga konservatorijos istorija – dalis Lietuvos kultūros istorijos. Renginys atskleidė muzikinio gyvenimo peripetijas, jos sudėtingumą, konservatorijoje dirbančių žmonių pasiaukojantį darbą, ugdant muzikantus, dainininkus ir kitus muzikos profesionalus. Palinkėkime jiems sėkmės!

Renginio organizatoriai ir vedėjai
Renginio organizatoriai ir vedėjai.

Parengė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos klasikinio dainavimo metodinės grupės vadovė
Natalija Krauter ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA