2025 metai

Berne aptartos jaunųjų akademijų galimybės stiprinti Europos mokslo politiką

Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) kartu su daugiau nei dvidešimties Europos šalių jaunosiomis akademijomis dalyvavo metiniame Europos nacionalinių jaunųjų akademijų (angl. ENYA – European National Young Academies) susitikime, vykusiame birželio 5–6 dienomis Berne, Šveicarijoje. Renginį organizavo Šveicarijos jaunųjų mokslininkų akademija (angl. Swiss Young Academy). LMAJA atstovavo pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė ir technikos mokslų krypties jaunasis akademikas doc. dr. Arvydas Rimkus.

Pagrindinis susitikimo tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp nacionalinių jaunųjų akademijų Europoje, plėtoti tarptautinius ryšius ir pabrėžti mokslo diplomatijos svarbą sprendžiant aktualius klausimus, susijusius su akademine laisve, įrodymais grįsta politika bei mokslininkų įtrauktimi į sprendimų priėmimo procesus. Daug dėmesio skirta ankstyvosios ir vidurinės karjeros tyrėjų vaidmeniui formuojant mokslo politiką bei atviros, įtraukios ir bendradarbiavimu grindžiamos Europos mokslo ekosistemos stiprinimui. Dviejų dienų susitikime vyko diskusijos, praktiniai seminarai ir dirbtuvės, skirtos mokslo komunikacijai, akademinės laisvės apsaugai, mokslo ir politikos sąveikai bei tarptautinio bendradarbiavimo modeliams..

Lietuvos atstovai dr. R. Ubarevičienė ir doc. dr. A. Rimkus dalyvavo mokslo komunikacijai skirtoje diskusijoje, kurioje aptarė, kaip mokslininkai gali veiksmingiau perteikti žinias visuomenei, didinti mokslo prieinamumą bei pasitikėjimą juo ir stiprinti įrodymais grįstą viešąjį diskursą. Ši tematika glaudžiai siejasi su LMAJA veikla, orientuota į mokslu paremto dialogo stiprinimą Lietuvoje. Susitikimo metu taip pat buvo pradėtas formuoti bendras Europos jaunųjų akademijų pozicijos pagrindas aktualiais mokslo politikos klausimais. Diskutuota apie tolesnio bendradarbiavimo formas: siūlyta steigti temines darbo grupes, rengti bendrus pareiškimus ir pozicinius dokumentus, kurie leistų koordinuotai atstovauti jaunųjų akademijų požiūriui Europos politinėje ir akademinėje erdvėje.

Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija aktyviai įsitraukia į šiuos procesus, prisidėdama prie iniciatyvų turinio formavimo ir strateginių krypčių nustatymo. Dalyvavimas tokio masto susitikimuose ne tik stiprina tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bet ir padeda užtikrinti, kad europinės mokslo politikos kryptys būtų nuosekliai integruojamos į nacionalinę LMAJA veiklą.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Arvydas Rimkus|

Jauniesiems mokslininkams skirtos Lietuvos mokslų akademijos ir Ateities biomedicinos fondo premijos

2024 m. Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Labdaros ir paramos Ateities biomedicinos fondas (ABF) pasirašė sutartį kiekvienais metais skirti premijas Lietuvos jauniesiems mokslininkams, dirbantiems medicinos ir gyvybės mokslų kryptyse. Šių premijų iniciatorius – pagrindinis ABF mecenatas, Lietuvos biotechnologijos mokslo pradininkas ir vystytojas akad. Eugenijus Arvydas Janulaitis. Premija skiriama Lietuvos jauniesiems mokslininkams, dirbantiems medicinos ir gyvybės mokslų kryptyse, už šiuos nuopelnus: reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus nacionaliniu ir (ar) tarptautiniu mastu, novatoriškas mokslines idėjas bei jų įgyvendinimą ir sklaidą Lietuvoje. Kasmet siūlomos kandidatūros dviem premijoms gauti: viena – medicinos ir sveikatos mokslų ir viena gyvybės mokslų kryptyse.

Bendra LMA ir ABF ekspertų komisija 2025 m. premijas nusprendė skirti:

Medicinos kryptyje – vieną premiją dr. Rolandui Gedgaudui (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) už darbą „Mikrobiotos vaidmuo personalizuotoje medicinoje: nuo žarnyno ir kraujo mikrobiotos tyrimų iki tikslinių terapinių intervencijų“;

Gyvybės mokslų kryptyse – tris skatinamąsias stipendijas, bendrą premijos sumą padalijant į tris lygias dalis, nes trijų kandidačių darbai / indėlis buvo įvertinti vienodai:

Dr. Agatai Mlynskai (Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Personalizuotos medicinos link: imuninės naviko mikroaplinkos tyrimai ir inovatyvių imunoterapijos strategijų kūrimas“;

Dr. Giedrei Valiulienei (Vilniaus universitetas) už darbą „Medikamentams atsparios depresijos tyrimai: transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą prognozuojančių biožymenų paieška“.

Dr. Raimondai Kubiliūtei (Vilniaus universitetas, Nacionalinis vėžio institutas) už darbą „Skysčių biopsijos testas ankstyvai inkstų vėžio diagnostikai ir gydymo personalizavimui“.

LMA informacija

Apdovanoti geriausieji 13-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ atrinkti mokslo darbai

Gegužės 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko 13-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“, kurią organizavo LMA Jaunoji akademija (LMAJA) ir LMA Matematikos, fizikos ir chemijos bei Technikos mokslų skyriaus akademikai, geriausių atrinktų mokslo tiriamųjų darbų apdovanojimų ceremonija. Šių darbų autoriams Visorių informacinių technologijų parkas (VITP) ir IT paslaugų grupė „Novian“ įsteigė vardines stipendijas. 2025 m. konkurse bendrovė „Novian“ vertino mokslinių darbų temas, susijusias su dirbtiniu intelektu, kvantinėmis technologijomis, aukšto našumo skaičiavimų (HPC) sprendimais, visuomenės technologinio saugumo ir atsparumo sprendimais, taip pat klimato kaitos švelninimo technologijomis. VITP vertino darbus, susijusius su kosmoso technologijomis bei taikymu gynybos technologijų srityje.

Apdovanojimų ceremonija prasidėjo muzikiniu sveikinimu, kurį atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Nijolė Ralytė ir studentė Elzė Liškauskaitė. Sveikinimo žodį tarė LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LR Ministro Pirmininko patarėjas ekonominės diplomatijos ir valstybinių įmonių efektyvinimo klausimais Taurimas Valys, bendrovės „Novian Technologies“ generalinis direktorius Gytis Umantas bei VIPT apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkas dr. Titas Gertus. Apdovanojimams balandžio 11 d. vykusioje 13-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ buvo nominuoti 10 jaunųjų mokslininkų, kurie dalyvavo tolesniame konkurso etape. Visiems nominantams įteikti LMA diplomai ir jie apdovanoti rėmėjų įsteigtais piniginiais prizais.

Įmonių grupės „Novian“ ekspertų komisija šiemet skyrė dvi skatinamąsias stipendijas: Oskarui Klimašauskui (Vilniaus universitetas – VU) už darbą „Reinforcement Learning for 2D Car Navigation: Effects of Input and Exploration Strategies“ ir Rokui Lemežiui (VU) už darbą „Kalcio chlorapatitų struktūrinių medžiagos fazių tyrimas kietojo kūno BMR metodu“. Dvi pirmosios vietos stipendijos (po 1 750 eurų) skirtos Žygintai Murnikovai (VU) už tyrimą „Study of Enhanced Solubility of Glibenclamide in Aqueous Ionic Liquid Solutions“ bei Aidui Žygui (VU), pristačiusiam darbą „Muzikos garso šaltinių atskyrimas: SCNet modelio architektūra, apmokymo duomenys ir kokybės vertinimas“.

VITP apdovanojo šešis jaunuosius mokslininkus. Keturios skatinamosios stipendijos skirtos: Augustui Koklevičiui (Fizinių ir technologijos mokslų centras – FTMC) už darbą „Elekromagnetinių bangų atspindžio mažinimas panaudojant daugiasluoksnes struktūras su metapaviršiais“, Vladislovui Čižui (FTMC) už darbą „Dviejų režimų terahercų homodininio vaizdinimo sistemos patobulinimas C-formos metalęšiais“, Ujjawal Malani (VILNIUS TECH) už darbą „Biologiškai skaidžios tempimo jutiklio medžiagos iš rafinuoto karagenino kūrimas“ bei Tim Tofan (VILNIUS TECH), pristačiusiam darbą „Smulkios, lašo pavidalo dalelės, ant tam tikro paviršiaus sąveikos analizė“. Dvi pirmosios vietos stipendijos skirtos: Simonai Bendžiūtei (VU) už darbą „Stroncio chlorapatito legiruoto europiu sintezė bei liuminescencinės savybės“ (taikymo kosmoso technologijų srityje tematika) ir Jonui Žurauskui (VU) už darbą „Mažai elektronų turintys akridonai ir akridinai, kaip super fotooksidantai molekulinėje fotoelektrochemijoje, naudojanys neįprastus mechanizmus“ (taikymo gynybos technologijų srityje tematika).

Labai dėkojame rėmėjams, prisidedantiems prie šalies mokslo skatinimo, ir nuoširdžiai sveikiname laureatus!

Parengė LMA Jaunosios akademijos vicepirmininkas dr. Julius Vengelis ir LMAJA narė dr. Lina Mikoliūnaitė

LMAJA narių išvažiuojamasis posėdis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute

Gegužės 15 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) kasmetinis išvažiuojamasis posėdis įvyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute (SDI), Babtuose. Posėdžio metu susipažinta su LAMMC SDI jaunųjų mokslininkų vykdoma veikla ir tyrimais, aplankytos mokslinės laboratorijos ir bandyminiai sodai. LMA jaunųjų akademikų susitikimas prasidėjo LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorijoje, kur LMAJA narė dr. Rūta Sutulienė kartu su kolege vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Akvile Viršile supažindino, kokios veiklos vykdomos laboratorijoje, kokie šviesos intensyvumo ir spektro tyrimai atliekami kontroliuojamo klimato kamerose, kur augalai auginami hidroponiniuose tirpaluose.

Jaunieji akademikai pamatė, kaip ankštiniai augalai – žirniai – formuoja gumbelines bakterijas hidroponikoje. Paskui lankėsi Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje, kur dr. Edvinas Misiukevičius pristatė vykdomus tyrimus, kriolaboratoriją bei supažindino su skyriuje išvestomis obelų, vyšnių ir juodųjų serbentų veislėmis. Dalyviai galėjo ne tik pamatyti, bet ir paragauti viendienių žiedų.

Biochemijos ir technologijos laboratorijoje jaunasis akademikas dr. Jonas Viškelis supažindino su atviros prieigos centre vykdomais darbais, vaisių, uogų ir daržovių perdirbimo būdais, o maisto technologas Edvinas Genys – su fermentacijos tyrimais.

Augalų apsaugos laboratorijoje jaunoji akademikė dr. Neringa Rasiukevičiūtė supažindino su laboratorijos projektais ir tyrimais, eterinių aliejų išgavimo ir panaudojimo augalams apsaugoti galimybėmis. Taip pat jaunieji akademikai lankėsi LAMMC SDI kolekciniuose soduose, kur dr. Juozas Lanauskas pristatė vykdomus tyrimus ir aprodė trešnių, slyvų bei obelų eksperimentus.

Galiausiai LAMMC pavaduotojas SDI veiklai dr. Vidmantas Bendokas pristatė instituto misiją, viziją, inovacijas ir vykdomą veiklą. Kartu su LMAJA nariais vyko diskusija apie Lietuvos žemės ūkio mokslų ypatybes, perspektyvas bei poreikius. LMAJA akademikų susitikimą LAMMC SDI organizavo LMAJA žemės ūkio mokslų srities atstovė jaunoji akademikė dr. N. Rasiukevičiūtė.

Parengė Jaunosios akademijos narė dr. Neringa Rasiukevičiūtė ir vicepirmininkas dr. Julius Vengelis

Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovų susitikimas Taline

Penki Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai – pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė, vicepirmininkas dr. Julius Vengelis, LMAJA nariai dr. Vilma Naujokienė, dr. Ignas Kalpokas ir dr. Tadas Kaliatka – gegužės 8–9 dienomis dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime Taline, Estijoje. Renginyje, kuriame buvo aptartos aktualios mokslo temos, dalyvavo atstovai iš visų trijų Baltijos šalių ir keturių Šiaurės šalių (Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) jaunųjų akademijų.
 
Susitikimo pradžioje pristatyta kiekvienos šalies Jaunosios akademijos struktūra ir veikla. LMAJA atstovai (pranešimą skaitė pirmininkė dr. R. Ubarevičienė) pasidalijo savo gerąja veiklos patirtimi, susijusia su pernai įkurtomis darbo grupėmis, ir šiais metais vykdomomis iniciatyvomis. Šis pristatymų ciklas leido LMAJA nariams užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių ir pasisemti naujų idėjų savo veiklai.

Pagrindinė šių metų susitikimo programa buvo sutelkta į dvi temas. Pirmoji – akademinės karjeros trajektorijos ankstyvosios karjeros tyrėjų požiūriu. Skaityti pranešimai, mažose grupelėse vyko diskusijos apie iššūkius, su kuriais susiduria jaunieji tyrėjai, siekdami akademinės karjeros. LMAJA pirmininkė dr. R. Ubarevičienė bei jaun. akad. dr. T. Kaliatka pristatė pranešimą „Akademinės karjeros organizavimas: iššūkiai ir galimybės ankstyvosios karjeros tyrėjams Lietuvoje“, kuriame aptarė su doktorantų pritraukimu susijusius iššūkius bei skirtingų kartų tyrėjų įpročių skirtumus ir ypatumus vykdant mokslinę veiklą Lietuvoje. Visuose pranešimuose pabrėžta, kad reikia užtikrinti nuoseklų finansavimą ir universitetų bei visų aukštojo mokslo institucijų akademinę laisvę, siekiant išugdyti aukštos kvalifikacijos kritiškai mąstančius tyrėjus.

Antroji susitikimo tema – etika ir dirbtinis intelektas. Filosofė, Tartu universiteto profesorė ir Estijos parlamento narė Margit Sutrop skaitė pagrindinį pranešimą apie dirbtinio intelekto vystymo etinius aspektus, susijusius su moralinių vertybių konsensusu skirtingų kultūrų aplinkoje. Kituose pranešimuose taip pat buvo aptariami dirbtinio intelekto taikymo akademinėje veikloje etiniai aspektai. LMAJA narys dr. I. Kalpokas skaitė pranešimą „Sintetinės svajonės: generuojančio dirbtinio intelekto šališkumo tyrinėjimas“, kuriame aptarė dirbtinio intelekto šališkumo problemą bei su ja susijusius jo vystymo pavojus.

Paskutinėje susitikimo dalyje LMAJA nariai diskutavo su kolegomis iš kitų šalių jaunųjų akademijų dėl kitų metų susitikimo, kuris vyks Rygoje, Latvijoje. Dalyvavimas šiame susitikime leido sustiprinti ryšius tarp Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų, suteikė LMAJA nariams idėjų tolesniam bendradarbiavimui ir vertingos patirties bei žinių.

Titutlinėje nuotraukoje LMAJA delegacija Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovų susitikime Taline, Estijoje. Iš kairės: dr. Ignas Kalpokas, dr. Tadas Kaliatka, LMAJA pirmininkė dr. Rūta Ubarevičienė, vicepirmininkas dr. Julius Vengelis ir dr. Vilma Naujokienė.

Parengė LMA Jaunosios akademijos vicepirmininkas dr. Julius Vengelis

Jaunojo akademiko paskaita apie branduolinį „baubą“

Balandžio 8 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys dr. Tadas Kaliatka (šių eilučių autorius) Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjuje skaitė paskaitą „Branduolinė energetika: ateitis ar „baubas“?“. Paskaitoje dalyvavo 8 ir 10 klasės mokiniai, iš viso apie 70 mokinių. 

Paskaitoje dr. T. Kaliatka su mokiniais aiškinosi, ar egzistuoja branduolinis „baubas“ ir ar jis toks baisus? Iš kur kyla šios baimės ir ar yra joms pagrindas? Aptarta pasaulio ir Lietuvos branduolinės energetikos situacija. Pažvelgta branduoliniam „baubui“ į akis – apžvelgtos Černobylio ir Fukušimos branduolinių elektrinių avarijos, jų priežastys ir pasekmės. 

Taip pat su mokiniais pranešėjas diskutavo apie branduolinę saugą, jos pagrindinius principus. Dr. T. Kaliatka trumpai pristatė, kokius tyrimus šia tema vykdo Lietuvos energetikos institutas, supažindino su pažangiais moduliniais reaktoriais, aptarė jų diegimo planus Europos Sąjungoje. Gal šie reaktoriai ir Lietuvos branduolinės energetikos ateitis? Paskaitos pabaigoje branduolinis „baubas“ buvo nugintas.

Parengė jaunasis akademikas dr. Tada Kaliatka

Jaunosios akademijos alumno daugiafotonės 3d litografijos vadovas išspausdintas žurnale „Nature Reviews Methods Primers“

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) alumno prof. Mangirdo Malinausko vadovaujama Lazerinės nanofotonikos grupė (Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras) publikavo mokomojo pobūdžio straipsnį apie teorinius ir praktinius lazerinės 3D daugiafotonės litografijos pagrindus bei taikomas metodikas. Šis vadovas išspausdintas prestižiniame žurnale „Nature Reviews Methods Primers“ (cituojamumo rodiklis (IF) siekia 50,1), jo bendraautoriai: dvifotonės polimerizacijos pradininkas prof. Šoji Marujo (Shoji Maruo, Jokohamos universitetas), korifėjus prof. Georgas fon Freimanas (Georg von Freymann, Kaizerslauterno universitetas) bei nepakartojamoji prof. Džulija Grijer (Julia Greer, Kalifornijos technologijos institutas). Tarp autorių – ir dr. Edvinas Skliutas (VU Fizikos fakulteto alumnas) bei dr. Greta Merkininkaitė (VU Chemijos ir geomokslų fakultetas). Visų autorių suminė patirtis šioje srityje viršija 100 metų. 

Tai įvadinė apžvalga, apimanti geriausią eksperimentavimo praktiką, paplitusius analizės metodus, aktualius taikymus bei ateities tendencijas. Tokia publikacija suteikia visą reikalingą informaciją, norint įvertinti, pritaikyti ir įdiegti pažangiausią lazerinio 3D spausdinimo metodą savo laboratorinėje aplinkoje. Tikimasi, kad tai dar labiau paspartins šios technologijos vystymą mokslinėse laboratorijose ir diegimą aukštųjų technologijų įmonėse. Šiuo metu daugiafotonė 3D polimerizacija naudojama daugelyje Lietuvos įmonių: „Femtika“, „Workshop of Photonics“, „Vital 3D“, „Elas“. Tam skirtos staklės komplektuojamos iš „Light Conversion“, „Ekspla“, „Optogama“, „Standa“, „Altechna“ ir kitų gamintojų komponentų.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto bakalauro, magistro ir doktorantūros pakopų studentai turi galimybę šia tema klausytis paskaitų ir atlikti praktinius darbus laboratorijoje.

Multiphoton 3D lithography: Nat Rev Methods Primers 5, 15 (2025).
https://doi.org/10.1038/s43586-025-00386-y

Vizuali vadovo santrauka: Multiphoton 3D lithography | Nature Reviews Methods Primers

Laisvai prieinamas dokumentas: https://rdcu.be/edoxN

Parengė Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos vicepirmininkas dr. Julius Vengelis ir
LMAJA alumnas prof. Mangirdas Malinauskas

Seminaras „Alternatyvios augalų apsaugos priemonės braškėms“

Kovo 6 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute (SDI) įvyko tarptautinis žinių sklaidos seminaras „Alternatyvios augalų apsaugos priemonės braškėms“, kurį organizavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

LAMMC direktoriaus pavaduotojas SDI veiklai dr. Vidmantas Bendokas renginio pradžioje pasidžiaugė, kad tarptautiniai seminarai tampa tradicija, pritraukiančia ne tik mokslininkus, bet ir ūkininkus. Seminare dalyvavo apie 60 ūkininkų ir mokslininkų. 

Europos Komisija skatina atkurti pažeistas ekosistemas bei siūlo mažinti cheminių trąšų ir pesticidų naudojimą. Tam tikslui siūloma iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų ir  pavojingesnių pesticidų naudojimą ir su tuo susijusią riziką. Taip pat tikimasi, kad iki 2030 m. cheminių trąšų naudojimas sumažės bent 20 proc. Seminare nagrinėtos braškių auginimo technologijos ir ypatumai, braškių mineralinės mitybos aktualijos Lietuvoje ir Estijoje bei trąšų mažinimo valdymo galimybės, braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų problemos ir kiti aktualūs klausimai. 

Seminaro metu aptartos šios temos:
• Tvarios ir inovatyvios sodininkystės taikymas Šiaurės ir Baltijos šalyse, tarptautinio „NordForsk“ projekto „InNoBaHort“ veiklų pristatymas (dr. Neringa Rasiukevičiūtė, LAMMC, LMAJA).
• Technologijų raida ir jos ypatumai Lietuvos verslinėje braškininkystėje (doc. dr. (HP) Nobertas Uselis, VDU Žemės ūkio akademija).
• Ar galime sumažinti braškių tręšimą? Estijos tyrimų patirtis (prof. dr. Ulvi Moor, Estijos gyvybės mokslų universitetas).
• Estijoje taikomi tyrimai maistinių medžiagų trūkumams nustatyti (MSc Priit Põldma, Estijos gyvybės mokslų universitetas).
• Braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos aktualijos Lietuvoje (dr. Alma Valiuškaitė, LAMMC).
• Būtinos sąlygos tinkamai braškių mineralinei mitybai ir jų valdymas (dr. Juozas Lanauskas, LAMMC).

Dr. N. Rasiukevičiūtė pristatė „InNoBaHort“ tarptautinį projektą bei vykdomas veiklas. Pagrindinis tikslas – padidinti bendrą pagrindinių sodininkystės kultūrų gamybą Šiaurės ir Baltijos šalių regione, orientuojantis į tvarumą. Lietuvos partnerių tikslas – surasti veiksmingą alternatyvių augalų apsaugos priemonių derinį nuo braškių uogų kekerinio puvinio ir taip sumažinti braškėse naudojamų sintetinių fungicidų kiekį.

Vykdomos veiklos:  alternatyvių augalų apsaugos priemonių naudojimo Lietuvoje įvertinimas; augalinių ekstraktų slopinamojo poveikio braškių kekeriniam puviniui įvertinimas.

Tyrimai vykdomi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, žinios bus perduotos projekto partneriams. 

Doc. dr. (HP) N. Uselis savo pranešime pristatė, kad verslinių braškynų plotai per pastaruosius 20 metų išaugo 3,5 karto. Šalyje išaugintų, pakankamai aukštos kokybės desertinių braškių uogų pasiūla nebeapsiriboja 2–3 savaitėmis per braškių derėjimo piką Joninių metu, o išsiplėtė iki pusės metų. Tai pavyksta užtikrinti ne tik parenkant įvairaus sunokimo laiko braškių veisles, bet ir taikant inovatyvias braškių derėjimo paankstinimo ir derėjimo suvėlinimo technologijas, kurios ir leidžia džiaugtis ekonomiškai pagrįsta šviežių desertinių braškių uogų pasiūla iki pusės metų. Lietuvoje sparčiai plinta braškių auginimas uždarame grunte. Braškių plotai aukštuose tuneliuose ar kito tipo šiltnamiuose jau susilygino su pomidorų plotais. Pristatyta, kaip keitėsi braškių auginimo technologijos auginant jas lauko sąlygomis, kokios braškių auginimo technologijos taikomos, norint paankstinti ir suvėlinti šviežių desertinių braškių uogų pateikimą rinkai. Aptarti braškių daigų auginimo ir laikymo aspektai, piktžolių kontrolės braškynuose šiandieniai ypatumai ir nepakankamo registruotų herbicidų spektro Lietuvos braškininkystėje iššūkiai.

U. Moor iškėlė klausimą, ar galime, sumažindami cheminių trąšų naudojamas normas braškėms, neprarasti kokybiško derliaus. Per pastaruosius šešiasdešimt metų azoto trąšų naudojimo normos auga, tačiau matoma tendencija, kaip galima tikslingiau šias trąšas panaudoti ir net sumažinti. U. Moor pastebėjo, kad pertręšus braškes uogų kokybė prastėja, uogos minkštėja. Siekiant mažinti azoto trąšų vartojimą nustatyta, kad tręšiant azoto 50 kg/ha ir azoto 25 kg/ha normomis nebuvo esminių skirtumų tarp vidutinio uogos dydžio. Ta pati tendencija išliko ir įvertinus derlių gramais iš augalo. Taigi naudodami mažiau trąšų, gausime ne prastesnės kokybės braškių derlių.  

P. Põldma pristatė Estijoje taikomas braškių lapų analizes – kaip jos padeda tiksliau parinkti reikalingas trąšų normas. Aptarė skirtingus metodus, jų skirtumus bei skirtingų lapų analizių duomenis ir interpretaciją. Taip pat pabrėžė, kad braškių lapų analizės labai reikalingos sezono metu.

Dr. A. Valiuškaitė pristatė braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų aktualijas, kurios apima žalingiausius braškių kenksminguosius organizmus ir jų kontrolės sistemas. Kiekvienais metais atsiranda naujų potencialių ir ekonomiškai reikšmingų kenkėjų, pvz., kvapusis auksavabalis (Pietų ir Vidurio Europos šalyse įvardijamas kaip kenkėjas – polifagas, mintantis įvairiausių augalų žiedų nektaru) pradėjo kenkti Lietuvos braškynuose. Tai naujas iššūkis braškių augintojams. Taip pat buvo pristatyta braškių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų kontrolės sistema su Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais. 

Dr. J. Lanauskas pristatė, kokių mineralinių mitybos elementų reikia braškėms, kokios dirvožemio agrocheminės savybės joms tinka, kalbėjo apie dirvos tręšimą prieš įveisiant braškynus ir juos auginant, tinkamiausias trąšas ir tręšimo laiką, fertigaciją, braškių mineralinės mitybos diagnostiką pagal lapų cheminių analizių duomenis. Taip pat supažindino su lėtai veikiančių trąšų panaudojimo tyrimais šiltnamyje auginamoms braškėms tręšti.

Po pranešimų vyko diskusija apie braškių auginimo aktualijas, tvarios augalų apsaugos problemas. Seminaras suteikė ne tik puikią galimybę pristatyti tyrimų rezultatus, bet ir skatino mokslininkus ir ūkininkus diskutuoti bei kelti svarbius klausimus. 

Parengė LMA Jaunosios akademijos narė dr. Neringa Rasiukevičiūtė