Naujienos

Seminaras apie pažeistų vandens ekosistemų atkūrimą Lietuvoje

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vandens taryba bei Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius surengė mokslinį seminarą „Pažeistų vandens ekosistemų atkūrimas – Lietuvos patirtis ir ateities perspektyvos“. Seminaras sulaukė didelio susidomėjimo. Jame dalyvavo LMA akademikai, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų mokslininkai, atstovai iš LR aplinkos ir LR žemės ūkio ministerijų, Lietuvos hidrometeorologijos, Lietuvos geologijos, Aplinkos apsaugos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybų, ekspertai iš Gamtos paveldo fondo, UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ Lietuvos nacionalinio komiteto nariai, įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Sveikindamas susirinkusiuosius LMA prezidentas akad. Jūras Banys pabrėžė vandens svarbą gamtai, žmogui ir visoms jo gyvenimo sritims. Jis pažymėjo, kad rasti pusiausvyrą tarp ekologijos, aplinkosaugos ir žmonijos poreikių yra didžiulis mokslinis uždavinys. LMA Vandens tarybos pirmininkas akad. Arvydas Povilaitis teigė, kad ši tema yra labai aktuali. Šimtmečiais žmogus keitė vandens telkinius ir pritaikė juos savo reikmėms: tvenkė upes ir leido į jas nevalytas nuotekas, kasė griovius ir reguliavo upelius, sausino pelkes ir statė pylimus, eikvojo ežerus. Tačiau šiandien, siekiant kurti tvarią mus supančią aplinką ir neabejojant tvaraus žmonijos vystymosi perspektyva, būtina naujai pažvelgti ir atkurti jau prarastas natūralias tokių ekosistemų funkcijas. Seniai žinoma, kad didesnė rūšių, individų ir aplinkos sąlygų įvairovė lemia didesnį ekosistemų stabilumą. Taigi, natūralios ekosistemos yra atsparesnės ekstremaliems reiškiniams, ligoms ir klimato kaitai.

Vandens ekosistemų atkūrimas – tai visiškas ar dalinis savireguliacijos funkcijų ir fizikinių, cheminių bei biologinių jų parametrų atstatymas. Vandens ekosistemų atkūrimui svarbus holistinis požiūris ir natūralių procesų skatinimas. Jo negalima pasiekti vertinant tik atskirus ekosistemos elementus. Šis procesas reikalauja tarpdisciplininių mokslo žinių, sisteminio požiūrio, naujos patirties, technologijų ir užtrunka ilgai.

Per seminarą buvo pristatyti devyni Lietuvos upių, ežerų, pelkių ir požeminio vandens išteklių atkūrimo patirtį atskleidžiantys pranešimai, vyko įdomios diskusijos. Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas supažindino su Lietuvos vandens telkinių būkle ir jų apsaugos iššūkiais. UAB „Senasis ežerėlis“ direktorius dr. Aušrys Balevičius aptarė ekologiškai pažeistų Lietuvos ežerų atkūrimo patirtį, problemas ir perspektyvas. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) docentas dr. Andrius Litvinaitis savo pranešime pateikė keleto renatūralizuotų Lietuvos upelių ir ten taikytų vagos natūralizavimo priemonių efektyvumo vertinimą. Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas dr. Ričardas Paškauskas palietė aktualią Kuršių marių vandens „žydėjimo“ problemą ir retoriškai klausė – ar tai yra blogybė, o gal – ištekliai mėlynajai ekonomikai? To paties centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkas dr. Vytautas Kesminas aptarė žuvų bendrijų atkūrimo patirtį ir perspektyvas Lietuvoje. Lietuvos geologijos tarnybos vyriausioji specialistė dr. Virgilija Gregorauskienė supažindino su pažeistų požeminio vandens ekosistemų atkūrimo iššūkiais.  Vandens lygio atkūrimo įvairaus tipo nusausintuose durpynuose patirtimi dalijosi VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis. Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vyriausiasis specialistas Arūnas Pranaitis apžvelgė pelkių buveinių atkūrimo situaciją Žuvinto biosferos rezervate,  o Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesorius dr. Artūras Razinkovas-Baziukas supažindino su dirbtinių plaukiojančių salų Lietuvos vandenyse poveikiu vandens kokybei ir biologinės įvairovės atkūrimui.

Seminaro dalyviai savo pranešimais atkreipė dėmesį į tai, kad reikia skirti didesnį dėmesį ne tik technologiniams, bet ir socialiniams-ekonominiams pažeistų vandens ekosistemų atkūrimo klausimams spręsti, efektyvesniam švietimui ir ekosisteminių paslaugų naudos visuomenei aiškinimui, taip siekiant didesnės pažangos šioje veikloje.

LMA Vandens tarybos informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA