Naujienos

Aplinkai palankūs sprendimai gali būti naudingi ir šalies ekonomikai

Dėl klimato kaitos ir blogėjančios aplinkos būklės susirūpinusi žmonija ieško sprendimų, kurie padėtų sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir išvengti pavojaus žmonijos išlikimui. Vis dėlto, nagrinėjant gamtinei aplinkai palankius sprendimus, būtina atsižvelgti ir į ekonominę bei socialinę tvarumo dimensijas. Būtent į jas buvo orientuotas Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų įgyvendintas projektas „Socioekonominiai švaresnės gamybos efektai“.

Daugelyje anksčiau atliktų panašaus pobūdžio tyrimų buvo kreipiamas dėmesys tik į atskiras ūkio šakas (pvz., energetiką ar chemijos pramonę) ir nagrinėjami pokyčių jose socioekonominiai efektai. Šiandienė ekologinė krizės situacija rodo, kad reikia taikyti plataus spektro strategijas, o socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas turi sudaryti galimybes palyginti įvairių sričių aplinkai palankius sprendimus. Todėl vykdant projektą buvo sukurta universali metodika ir įrankiai, skirti ne tik švaresnės gamybos, bet ir vartojimo bei įvairių transformacijų ūkio šakose socialinio ir ekonominio poveikio analizei.

Pagrindinį vaidmenį socioekonominių efektų vertinimo sistemoje atlieka specialiai sukurtas bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis „CleanProd“, kuriame atspindimi visi esminiai ryšiai šalies ar regiono ekonomikoje (integracija su FIGARO duomenų baze bei kitais Eurostato duomenų rinkiniais leidžia lanksčiai pasirinkti nagrinėjamas šalis). Nors gamybos modeliavimas apima daugiau nei šešiasdešimt reprezentatyvių produktų, atliekant socioekonominių efektų analizę dominantys produktai gali būti išskaidomi panaudojant būvio ciklo analizės, inžinerinių skaičiavimų ar kitus duomenis. Šiam tikslui taip pat sukurti papildomi įrankiai, skirti transformuoti duomenis į bendrosios pusiausvyros modeliavime naudojamos socialinės apskaitos matricos formatą.

Sukurtos metodikos universalumu buvo įsitikinta naudojant ją aplinkai palankių sprendimų socioekonominiam poveikiui vertinti įvairiose srityse – žemės ūkyje, statyboje, maisto ir chemijos pramonėje, taip pat analizuojant vartojimo pokyčius. Vienas pastaruoju metu itin aktualių Lietuvai klausimų – augantis plastiko maišelių naudojimas. Nors visoje Europos Sąjungoje jų naudojimas yra gana stabilus, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje tiek jų gamyba, tiek vartojimas išaugo daugiau nei dvigubai. Naudojant sukurtą metodiką buvo nustatyta, kad plastikinių maišelių keitimas bioplastiko arba popieriniais maišeliais prisidėtų prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausias teigiamas efektas pasiekiamas mažinant plastiko maišelių naudojimą. Nepaisant sąlyginai didelės plastiko maišelių gamybos apimties Lietuvoje, vertinant visą tiekimo grandinę jų indėlis į sukuriamą pridėtinę vertę nėra didelis, todėl plastikinių maišelių atsisakymas ir susiję vartojimo pokyčiai gali padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą ir užimtumą.

Sukurta aplinkai palankių sprendimų socioekonominių efektų vertinimo metodika ir jos taikymas bus plačiau pristatytas nuotoliniame seminare, kuris vyks liepos 5 d. 10 val.
Prisijungimo nuoroda: https://tinyurl.com/SEGEseminaras

Finansavimą projektui „Socioekonominiai švaresnės gamybos efektai“ skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-20-53.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius