• LIT
  • Naujienos
Atgal

Naujienos

Renginių ciklo „Įžymių žmonių portretai“ vakaras-koncertas Vilniaus visuomenei

2023 09 21

Rugsėjo 14 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ pakvietė į renginių ciklo „Įžymių žmonių portretai“ vakarą-koncertą pagerbti operos senjorų – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) solistės, pedagogės Jolantos Čiurilaitės ir dailininko scenografo Henriko Cipario. Renginyje dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Vladimiro Prudnikovo ir doc. J. Čiurilaitės studentai, koncertmeisterė prof. Nijolė Ralytė, renginį vedė V. Prudnikovas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.

Vakaro dalyvius pasitiko LMA didžiojoje konferencijų salėje eksponuojama dailininko H. Cipario tapybos darbų paroda. Nors pats dailininkas dėl susiklosčiusių netikėtų aplinkybių dalyvauti negalėjo, vakaro vedėja A. Daučiūnienė pristatė ilgamečio LNOBT vyriausiojo dailininko parodą ir fragmentus iš jo biografijos, kurioje pats autorius atskleidžia, kaip teatro magija jį užbūrė: „Teatrinio gyvenimo kelias, į kurį  žengiau dar būdamas studentas, buvo ilgas – tęsėsi 36 metus ir nebuvo nei tiesus, nei lygus. Jis ėjo nepramintais takais, juo ėjau dieną ir naktį, ir nusivedė jis už rankos į savo pasaulį.  Reikėjo ieškoti, ir jame sukurti save, o kūryba yra menas, meilė, tikslas, gyvenimas. Kaip suderinti protą su jausmu, kaip pasiekti harmoningos vienybės? Teatro magija užbūrė mane... Scenografija turi atskleisti idėjinę meninę kūrinio esmę tarp dramaturgijos, muzikos, dailės. Spektaklio scenografija išreiškia išorinį veiksmo turinį, o muzika – vidinį. Scenografija iššaukia regimąsias asociacijas, o muzika – jausmines emocijas. Scenografija turi pereiti per meninės kūrybos žaizdrą ir ten išsilydyti į meninį kūrinį – spektaklį, todėl scenografijos projektas privalo turėti visas užbaigto meno kūrinio savybes. Pagrindiniai reikalavimai – spalvos, linijų ir dėmių išdėstymas plokštumoje ir erdvėje, atskleidžiant spektaklio idėją, atmosferą ir charakterį. Ypatingai svarbi teksto, vaizdo ir muzikos sintezė, spektaklio visuma“. Nuo 1972-ųjų, būdamas vyriausiuoju LNOBT dailininku, H. Ciparis sukūrė scenovaizdžių ir kostiumų apie 60-čiai spektaklių Vilniaus, Klaipėdos, Erfurto, Kemerovo teatruose. Surengė 32 individualias parodas Lietuvoje ir užsienyje.

 

Scenos kolega dainininkas V. Prudnikovas apie talentingąjį scenografą pasakojo kaip apie labai kruopštų, rūpestingą dailininką, dalyvavusį kiekviename spektaklyje, besirūpinantį dekoracijomis, kostiumais, grimu. Dailininkas šalia kompozitoriaus, režisieriaus, dirigento yra labai svarbus teatro komandos narys. Renginio metu ekrane buvo pademonstruota keliasdešimt H. Cipario sukurtų spektaklių scenovaizdžių darbų, kostiumų eskizų, kuriuos pakomentavo V. Prudnikovas. Operų scenovaizdžiai pasižymi dekoratyviniu ekspresyvumu, istorinių motyvų stilizacija. Tai vaizdai iš svarbių spektaklių LNOBT: V. Bellini „Norma“ (1987), V. Klovos „Ave vita“ (1974), G. Verdi „Traviata“ (1974), J. Karnavičiaus „Gražina“ (1990),  Ch. Gounod „Faustas“ (1998), įspūdingi Barboros Radvilaitės kostiumai Klaipėdos dramos teatre ir kiti. Beje, Fausto kostiumą, kurį dėvėjo dainininkas Audrius Rubežius, galėjome stebėti scenoje ant manekeno, kurį maloniai paskolino Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, taip pat ir scenovaizdžių bei kostiumų prezentaciją, už ją esame labai dėkingi muziejaus direktorės pavaduotojai Rimai Grašienei.

 

 Renginio vedėjai Aldona Daučiūnienė ir Vladimiras Prudnikovas.

H. Ciparis apipavidalino daugiau kaip 280 jubiliejinių renginių: Vilniaus  miesto 650 m., Vilniaus universiteto 400 m., Pirmosios lietuviškos knygos 450 m., Tautinės giesmės 100 m., koncertų, dainų švenčių – 1980, 1985 m., Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą 1988 m. Sukūrė tapybos ciklų („Lietuvos kančia“ (1996), „Requiem“ (2002), „Gyvenimo kelias“ (2008), plakatų, knygų iliustracijų. Jo eksponuojama tapybos paroda LMA salėje džiugino žiūrovų akį ne tik spalvomis, bet ir poetų posmais.

 

Vismantė Benkunskienė ir Jolanta Čiurilaitė.

Kita vakaro herojė operos solistė ir pedagogė J. Čiurilaitė į renginį atvyko su savo auklėtinėmis, kurios surengė puikų koncertą, parodydamos savo pedagogei pagarbą, dėkingumą ir meilę. V. Prudnikovas atskleidė, kad jie dirba kartu jau daug metų. J. Čiurilaitė (sopranas) LNOBT dirba daugiau kaip 30 metų. Yra sukūrusi labai daug įspūdingų vaidmenų: Norina –  Gaetono Donicečio (Gaetano Donizetti) „Don Paskualė“, Rozina – Džaokino Rosinio (Gioachino Rossini) „Sevilijos kirpėjas“, Mimi, Miuzetė, Čio Čio San – Džakomo Pučinio (Giacomo Puccini) „Bohema“, „Madam Baterflai“, Mikaela – Žoržo Bizė (Georges Bizet) „Karmen“, Elvyra, Grafienė – Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) „Don Žuanas“, „Figaro vedybos“ ir kiti. Sukūrė 20 vaidmenų operos scenoje, dainavo kaip kamerinė dainininkė, atliko stambios formos kūrinių solo partijų: Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) „Mišios h-moll“, Liudviko van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) „IX simfonija“, Jozefo Haidno (Jozeph Haydn) oratorija „Pasaulio sukūrimas“, V. A. Mocarto  „Requiem“. Surengė daugiau kaip 200 solinių koncertų. Dainavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose Liuksemburge, Italijoje, Suomijoje, gastroliavo JAV, Brazilijoje, Australijoje, Europos valstybėse.

 

Gėlės vakaro herojai Jolantai Čiurilaitei.

Paklausta, koks jos mylimiausias vaidmuo, dirigentas, partneris ir režisierius, ji atsakė, kad visi – visi buvo mylimiausi. Solistė pasakojo, kad turėjusi nuostabų kolektyvą, nes atėjo į teatrą tuo laiku, kai jam vadovavo Virgilijus Noreika, o jis turėjęs daug ambicijų, reikėję statyti daug naujų spektaklių. Tad darbo turėję ir nauji tuometės konservatorijos absolventai, ir vyresnieji kolegos, į kuriuos jaunimas žvelgęs kaip į Olimpo dievus. Lemtingiausias buvęs jos susitikimas su dirigentu Jonu Aleksa ir režisiere Vlada Mikštaite. Jie mokėdavę taip paveikti artistus, kad išėję į sceną jie pajusdavo savo gyslomis tekant nebe jų pačių kraujui, o tų personažų, kuriuos vaidindavo –Serbinos, Norinos ar Baterflai. Repeticijos buvusios neišsenkamo pažinimo šaltinis. Į klausimą, kas buvo jos mokytojas, solistė atsakė, kad nuostabusis dainininkas Vaclovas Daunoras, iš kurio sužinojusi daug scenos paslapčių, tekusi laimė būti ir jo partnere scenoje, dainuoti drauge spektakliuose. Dabar doc. J. Čiurilaitė pati dalijasi savo patirtimi su gausiu būriu mokinių. Renginyje dalyvavo jos studentės: Kamilė Fokaitė, Vismantė Vasaitytė, Ilona Pliavgo ir prof. V. Prudnikovo studentai: Giedrius Gečys, Klaudijus Šimkus, Regimantas Gabšys, kurie puikiai atliko kompozitorių Vinčenso Belinio (Vincenzo Bellini), Antano Belazaro, Galinos Savinienės, Žako Ofenbacho (Jacques Offenbach), Dž. Rosinio, V. A. Mocarto, Algimanto Raudonikio, Vytauto Klovos ir kitų kompozitorių kūrinius. Savo puikiu koncertu studentai pasveikino ir išreiškė didžiulę pagarbą ir meilę talentingajai mokytojai. O dėkingi žiūrovai renginio dalyvius gausiai apdovanojo gėlėmis ir aplodismentais.

Parengė Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA